Foruminis GURPS: Hercogo Heroldo užduotis

[Hornis]

Kelionė praėjo lengvai ir įprastai, samdiniai kiek pasišnekėjo tarpusavyje, hercogo pasiuntinys per daug nesileido į kalbas, o jo sargybinis nė karto nepravėrė burnos. Penktąją dieną vežimas sustojo kelio išsišakojime netoli miško ir pasiuntinys išsitraukęs žemėlapį, kažką burbėdamas po nosimi kurį laiką vedžiojo pirštu po lapą, kartais pakeldamas akis į saulę. Netrukus vežimas pajudėjo ir įvažiavę į gūdžią girią, kurį laiką judėjo išmintu keliu, tačiau vienoje laukymėlėje pasuko į dešinę ir sustojo.
- Na ką gi. Atvykom, - tarė pasiuntinys ir nušokęs nuo vežimo pririšo arklius prie medžio.
- Atvykome kur? - paklausė didysis samdinys Edvinas.
- Į vietą. Toliau eisime pėsti, - tarstelėjo pasiuntinys, mosteldamas į laukymės galą. Už jos, kažkur tarp medžių galima buvo įžiūrėti tamsius medinės pilies kuorus.
Hercogo kareivis nusėdo nuo arklio, pririšo jį ir pasitaisė kalaviją prie diržo.
- Henrikai, liksi saugoti vežimo, - tarė pasiuntinys jam. Kareivis supratingai linktelėjo galva.

[4taran2]

Dvarinas, islipo is vezimo surenka savo daiktus....

[Hornis]

Pasiuntinys apžvelgė visus:
- Ką, gi, keliaujam, - tarė.
Kai kompanija prasibrovė pro krūmus, išvydo siaurą vingiuotą takelį, vedantį tarp pelkės pilies link. Medinės sienos atrodė susmegusios, apipuvusios, tačiau ganėtinai tvirtos, jei tiek laiko išlaikė sargybos bokštelius, iš kurių anksčiau matėsi vis apylinkė, tačiau dabar jie atrodė tušti. Vartai buvo uždaryti ir apskritai - pilis atrodė seniai apleista.

- Em, gal dabar ne laikas klausti, bet norėčiau pasidomėti, - kažkodėl pusbalsiu tarė aukštasis Edvinas, - ar pilis yra negyvenama? Ne, aš suprantu, kad atrodo, kad joje niekas negyvena, bet vis dėl to...
- Nežinau, - suniurzgė pasiuntinys, - bet pats laikas būtų tai sužinoti, ar ne? Na ką, samdiniais, manau laikas atidirbti savo duoną. Pirmyn, ne?

[visoks]

Habib Al`Mahir apžiurinėdamas pilies sieną žengė prie vartelių, sugriebė rankeną ir iš visų pusių papurto mėgindamas praverti.

[4taran2]

-Nu broliciai ciupkit karziukus,- nusisypsodamas tare dvarfas nusikabindamas skyda nuo peciu.
Veliau ramei priejo prie vartu ir pabande jas pastumti savo kirviu.

[Versetty]

Gurthas atmete apsiausto sona, is po kurio pasimate kardo prisegto prie dirzo rankena. Issitraukes ginkla, pasekdamas nykstuko pavyzdziu, Gurthas apsizvalge aplink siekdamas isvengti pasalos.
- Habibai, kaip tau ten sekasi su ta rankena ir vartais? Turiu negera nuojauta apie sia vieta, jei kam idomu, ir apie anuos du - pasnairuodamas i hercogo pakalikus, tare Gurthas.

[Versetty]

Dairdydamasis aplink, Gurthas pastebejo kaip prie pilies esancios pelkes pavirsius pradejo kilnotis.
- Eee, Habibai ir tu mazas, ziurekit kas ten vyksta...sakiau, kad cia kazkas ne taip. Bukit atidus! Habibai, tu is musu didziausias, palik tas duris kol kas ramybeje, paziurek kas ten vyksta mes prizvelgsim tave.

[visoks]

Habib drasiai pažvelgė į Girthą ir kreivai šypsodamasis ieško ant žemės akmens, kad patogiai liptų prie delno.

[4taran2]

-Ka mazas? Kas mazas..... Cia as? Ot atsirado man gigantai. Paliginti jumis su milzinais.... jus esate niekas, o ir tie mane nevadino mazu. Zopliu rase galvojanti, kad yra pati pati....,- visai nepiktai istare dvarfas, nes visa savo demesi sutelke ties besikelnuojancia pelkes pavirsiu, - bet mes dar grisime prie to klausymo.
Dvarinas stipriau suspaude savo kirvi ir besidengiant skydu norejo uzimti pozicija salia Habibo, bet vietoj tuo priejo prie duru.
- Reikia pagalvoti apie atsitraukimo kelia, jeigu aisku bus nuo ko trauktis, nes jus zmones sugalvojate arba sudarote sau problemas patys- tare dvarfas ir smoge i durys,- ir seip vistiek mums ten reikia.
- Ir apskritai padek ta akmini, jaunuoli. Ar tau patiktu, jeigu kas nors ateitu pas tave ir dar metitu i tave akmenis. Sakau zmones suranda problemas net ten kur ju niekas nepamete.

[Versetty]

-Gerbiamas Dvarinai nesikarsciuokite, o uzsiimkite einamais reikalais, rases klausimas anaiptol neaktualus duotuoju laiku - tare Gurthas stebedamas pulsuojancia pelkes ketera ir viena akimi matydamas kaip Habibas inirtingai iesko uolos gabalo, kaip jis pats pavadintu - akmens, telpancio i jo didele plastaka.
-O ka daro musu "nuostabieji" karzygeliai - stengdamasis pamatyti tuodu ir nepaleisdamas is akiracio keteros, pusiau retoriskai paklause Gurthas ir pats sau atsake - aisku kaip diena, "mediniu zvilgsniu" savininkai paziures kas per teatras cia ivyks ir paskiau paplos katuciu ant musu kapo.
Dvarinai, kaip ten su tom durim? - suktelejo zmogus su gobtuvu, keliauninku jau pazystamas kaip Gurthas.

[Hornis]

Kol Habib Al`Mahir intensyviai ieškojo akmens, kuris liptų į delną, Gurthas, stovėjęs toliau pastebėjo kaip iš pelkės tįstelėjo keturi čiuptuvai ir trenkėsi į dwarfą, kuris tuo metu postringaudamas apie rasinius skirtumus savo kirvį įsmeigė į pilies vartus. Smūgis buvo stiprus, tačiau nykštukas išsilaikė ant kojų.

[Atkreipkite dėmesį, kad prie pilies vartų stovi tik nykštukas ir rytietis. Nei žmogus su gobtuvu, nei pasiuntinys su aukštu stambiu vyru nedeklaravo, kad priėjo prie pilies. Sėkmės    
Kovos eiga dabar bus tokia: Rytietis, Gurtas, aukštasis Edvinas, nykštukas, pasiuntinys, čiuptuvai. Prašau laikytis tvarkos ir savo postą palikti tik po to, kai paėjo esantis eilėje prieš jus]


[Aikštelė prie vartų yra visai nedidelė. Kokių trijų metrų pločio ir ilgio. Nuo jos link miško veda siauras (gali šalia eiti du žmonės) keliukas, visur kitur aplinkui tyvuliuoja pelkė]

[visoks]

Neaiškios kilmės vyrukas drąsiai išpučia krūtinę, akys keistai sužiba, veidas patamsėja ir viena ranka stveria skydą, o kita įgudusiais pirštais suspaudžia nedidelį keistos formos ginklą.

[Versetty]

Gurthas pamates kaip islinde ciuptuvai smoge nykstukui syptelejo, atsisuko i Habiba ir pamates, jo persikreipusi veida ir is orbitu krentancias akis pagalvojo "Mm nu jo, tas idomi asmenybe, paziuresim ka sugeba".
- O jus du mediniai, kad stovit kaip ikalti? - paklause Gurthas hercogo pakaliku, taciau veikiau suprates, kad is ju negaus atsakymo numojo ranka ir tvirciau rankose suspaude laikyta odine kardo rankena, kardo kurio asmenys spenge nuo itampos ir buvo pasiruosusios kraujo aukai.

[Hornis]

Aukštasis Edvinas pažvelgė į Gurtą ir mostelėjo ranka:
- Nežadi padėti? - ir nieko nelaukęs greitai, tačiau atsargiai nuskubėjo pelkės keliuku link prie vartų įkalintų bendražygių.

Hercogo pasiuntinys pažvelgė į Gurtą ir tarė:
- Na, aš tai nesiruošiu niekur trauktis iš čia, kol kelias nebus saugus..

[4taran2]

-Ah tu trolio isange,- sureke dwarfas traukdamas kirvis (nebent as turiu dar viena kirvi, tada is ten kur jis materilizavosi). Dwarfas is visu jegu smogia per jam smogusi ciuptuva (niekas neparase, kad ciuptuvas atsitrauke),- sia tau nudziuves falase.