Raportuks:
Šiandien Martynas, Simas, Marius ir aš sėdom šviežią Orleans išmėginti (išpakavau žaidimą prieš pat į klubą atriedant). Pasiruošėm stalą gan greitai, setup'ą ir žaidimo mechaniką jau buvau pasigilinęs, tačiau dar reikėjo bendrom jėgom panagrinėt vieną kitą niuansą. Man asmeniškai žaidimas patiko, patiko pati mechanika. Patiko, kaip reikia investuoti į darbininkus pagal sritį, po to juos traukti iš savo maišelio kaip per kokius Quarriors, kad galėtum atlikti įvairius veiksmus, kuriems buvo reikalingi atitinkami darbininkų rinkiniai. Taškų prisirinkti buvo galima įvairiais keliais, tačiau laimėti tik vienu keliu, matyt, neįmanoma, pagal šiandienos man matytus scenarijus. Žodžiu, mielai sužaisiu, kažkada, dar kartą.
Po to su Simu sėdom The Duke. Marius su Martynu nusprendė pažiūrėt, bet neišlaukė pabaigos. Gal kokią valandą mes dar laužėm smegenis. Situacija vertėsi mažiausiai kokius 3 kartus tam žaidime, ir pagalvoti buvo tikrai ko. Kokius du kartus maniau, kad jau galas man, bet kažkaip vis atrasdavau sprendimų savo subinei išgelbėti. Labai daug gilumo, kad kiekvienas veikėjas po kiekvieno ėjimo keičia savo judėjimą ir galimybes. Taip pat buvo labai gerai, kad žaidimas pradedams tik su keliais pagrindiniais veikėjais, o kitus eigoje gali greta pagrindinio Duke išsikviesti atsitiktinai traukdamas iš maišelio - neįmanoma kaip šachmatuose numatyti labai toli, žaidimas visada ant įtampos ir gali viskas apsiversti ištraukus tinkamą figurėlę (arba labai netinkamą).