Daiskardas :: stalo žaidimų klubas
Žaidimai => Turimi žaidimai => Temą pradėjo: skwazi Lapkritis 17, 2012, 10:02
-
Organizavomes naktine Battle Star Galactica sesija sesiese, t.y. su max zaideju kiekiu. zaidem be exp'o nes kazkas nepadare namu darbu. Po pirmo testo, kuomet pralosem net neipuseje zaidimo, buvau labai issigandes, todel davem kievieno resurso +2 foru, bet veliau paaiskejo kad ju net ir neprireike. Taisykles zaidejai perprato ganetinai greitai, todel jau pirmoj zaidimo pusej prasidejo itarinejimai, perversmai ir pan. Nuvertem prezidenta greitai ir neskausmingai. Ex prezidentas is kersto nuverte admirola (veliau isryskinom kad buvo klaidingai interpretuota taisykle) ir netrukus paaiskejo kad tas ex buvo sailonas, bet jis pats prisipazino, atgailavo, perejo i zmoniu puse ir visa likusi zaidima praleido kalejime. O kortos krito gan sekmingai, palyinus be dideliu nuostoliu pasiekem viduriuka. Is dalies pasiseke, kad tikru robotu pirmoj pusej nebuvo. Atntroje puseje kortos vel krito sekmingai zmonems - palyginus greitai pasimate finiso tiesioji. Robotai praktiskai buvo bejegiai su sekmingu kortu kritimu, todel atskleide kortas, ikiso prezidenta i kaleijma, nuverte admirola, apsparde galatcica ir prasidejo zaidimas va bank. Zmones mate kad gali laimeti, todel per daug nemastydami aukojo viska ka gali, kad tik atliktu paskutini suoliuka. Paskutinio turno metu zmones zut but turejo padaryt suoliuka, nes po sailonu ejimo zaidimas galejo baigtis sailonu pergale. Ir visgi zmonems pavyko susukt makle su ejimo persiuntimais: islaisvino prezidenta is kaleijmo, suremontavo isankstinio suoliuko aparatura, atliko suoli ir pasieke issvajota tiksla
Zodziu zaidimas jau veza. Zaisiu dar
Po to dar isgerem drakono smuklej ir apie 3:00 issiskirstem
-
Aye, as irgi desiu reportuka , jei kam idomu. Taigi, kaip jau supratote, ta sesijije buvo pas mane. Losem pilnu stastavu, t.y 6-se. Buvo skwazi, as, mano zmona, bralis ir dar du broliukai plikiai - Marchius ir Tomas. As taisykles buvau skaites, netgi expansiono, bet kadangi tvirtai nesijautem, tai nutarem neapsunkinti saves. Is visos shaikos serialo "Battlestar Galactica" nebuvo mate tik Bralis ir Tomas, todel kiti tiesiog maudesi flavoure, kadangi zaidimas licenzijuotas - tad visi veikejai, vietos ir mechanika - autentiski. Pasakysiu zaidimas nustebino ant tiek, kad su zmona negalvodami ilgai itraukem ji i wishlista. Nepamenu, kada senei turejau toki gera laika ! Trumpai apie eiga. Kai rinkomes roles, pirmoji role nusiciupo zmona - Kara Thrace "Starbuck" , fenomenali "viper" naikintuvo pilote seriale, kaip pasake zmona - labai atitinka jis charakteri. As pasiemiau viena is pagrindiniu charu - Admiral William Adama, Galaktika erdvelaivio pati paciausia vadova, man labai gilus charas jis per seriala. Bralis pasiciupo prezidente Laura Roslin is ko shaika ziauriai zvenge, nes tai vienas is didesne valdzia turinciu charu, o bralis i kortas ziurejo kaip ozys i naujus vartus (nepamirskim , jis mokesi vokieciu, tad jam reiekjo laiko). Lai nesupyksta bralis, bet su juo buvo tikrai linksma. Tomas pasieme antra pilota Lee Adama "Apollo" - tai admirolo Adamos sunus, kitaip tariant zaidime "mano sunus" Marchius, kadangi Plikis, pasieme irgi pliki - Saul Thigh, laivo XO, kitaip sakant Adamos dešinioji ranka. O Robke, paziurejes, kad mazai yra zmoniu su "engineering" sugebejimu pasiciupo laivo mechanika - Galen "Chief" Tyrol. Nu ir pradejom. Pirma rata praktiskai visi gavo zmones, tik bralis gavo simpatuke "Symphatiser", kuris zaidzia kaip cylonas, bet kai zmones pasiekia raudona nors vieno resurso riba, iskart atsiskleidzia, ikishamas i BRIG'a ir jau padeda zmonems. Tai kas liecia resursus, tai problema buvo praktiskai su maistu, o kiti resursai buvo normoj. Kovas irgi neblogai laikem, ypach Tomas, kai sutaskydavo iki 4 cylonu raideriu per savo action faze. Is bralio buvo atimta prezidentes karuna, atidavem ja mano zmonai, bet buvo neaiskumu del kvorumo kortu, ar jos lieka, ar jas reikia atiduot naujam prezidentui. Kadangi rausem rulebooka ir neradom, bralis neatidave, juk zinot brali, kai uzsispiria.. ale paskui radom, kad reikia atiduot, pasirodo ant prezidentes kortos buvo parasyta, tad bralis iki tol is kersto su likusia kvorumo korta sukele maista ir admirolo titulas buvo is manes atimtas, bet zinot kas ji gavo - ogi vel mano zmona. Tai jinai buvo ir admirole ir prezidente ir pilote viename - ar primetat kokia valdzia laike savo rankose ? Beda ta, kad action'a turejo tik viena ir visu darbu suspet padaryt buvo be shansu , tad toks poelgis buvo labai neprotingas taktiskai, uztat fun klausimu - visi buvom debesyse, nes debatu ir lazdavoniu buvo iki kaklo. Puse kelio nushokom gan greitai, po ko isijunge sleeper agent faze ir gavom naujas loyality kortas, si karta tikrai kazkas turejo gauti cylonu kortas, o jas gavo Marcius ir Robke, bet jie jas atverte tik paskutiniame turne, bet po to Galaktika liko apgailetinoje padetyje, primeskit - Bralis ir mano zmona sedi kalejime (brig), pas likusius kortu mazai ir istraukt ju is ten kaip ir be sansu, nes reikia skill chek 7 geltonu (politiniu) ir purple (taktiniu ) kortu, o sedintys brige gali mesti tik po viena, plius kai galutinis variantas buna aiskus, tai cylon playeriai gali dar po viena damesti korta, kad sugadint skill check'a. Tad as sugalvojau plana. Turejau labai geru leadership kortu "Execure orders" , kur galiu isakyti veikti kitam charui per savo turna. Tomukas pershoko i prezidentes laiva "Colonial One" , patrauke 2 geltonas politines kortas. Per savo turna as patraukiau purpuriniu. Paskui inicijavau pabegima, bralis dejo korta, kur skill checka sumazina 2, tai liko tik 5 . Plius dejo geltona korta , kuri yra 5 vertes, plius Tomas dejo dar sauja kortu, zodziu skill check reiksme buvo gal niolika , tai cylonai net nesivargino jo gadinti. Tiesa ju super crysis kortos buvo smagios, kirto per resursus, bet dar galima buvo laikytis. Jau buvo galima atlikti "emergency jump", bet FLT (Faster Than Light) iranga buvo sugadinta. Tai kai isleidom zmona is kalejimo ji pirmu veiksmu sutaise sia iranga, liko dilema - sokam ir galbut prarandam dali resursu, tai butu konkreciai populiacijos, kurios dar turejom tikrai nemazai, ar laukiam naturaliai suolio pradzios. Pamastem, kad resursu yra, o laukti dar du cylon zaideju turnus (jie sedejo salia) - rizikinga. Dejom suoli ir laimejom zaidima. Jei nebutume padidine resursu +2 , pradzioj, kad palengvinti pirmaji musu zaidima, tai "food" butu buve like tik 2.
Kaip veliau cylon zaidejai, jei jie butu istrauke kiek kitras super crysis kortas, butu uzvirusi gera kova, kurios Galaktika tikriausiai butu nelaimejus. Ale buvo ziauriai gerai paskaiciuota itampa ir matem kad kaip ir galim laimeti, bet tai buvo ant klaustuko Faktas, kad zaidziant uz cylon playeri, atsiskleisti reiktu kiek anksciau, nei paskutinius turnus, aisku jei tai leidzia salygos, nes jie pabaigoj jau nebespejo mums pakenkti labai.
Taigi, yra 1:1 , lauksim trecios , lemiamos partijos, galbut netgi su Pegaso expansionu ir butinai reikia losti pilnu sastavu, taip yra idomiausiai !
-
Praeita penktadieni vel startavom naktine BSG sesija. Statravom ta pacia sudetim kaip ir pries savaite, todel taisykliu aiskinima praleidom ir sutaupem nemazai laiko. Tiesa ramas vis dar atkasa viena kita eilute is taisykliu, i kuria nebuvo atkreipta demesio ir tradiciskai tai dar labiau apsunkina zmoniu sansus laimeti. Jau pacioj pradzioj tapo aisku, kad turim bent viena skarbonke ekipaze. Pasirodo, kad ta skarbonke gan nesunkiai sabotuoja skill check'us. Nors pradzia ejosi palyginus sekmingai, bet admirolas, tik del jam zinomu priezasciu, taupe dyzeli (antikrizine strategija ), todel zaidimas i prieki judejo labai letai. Atlikom net 2 suoliukus ir paejom tik 2 zingsniukus. Tuo tarpu pasislepus skarbonke uzpypino negyvai - prasidejo medziokle. Ties trecio suoliuko riba jau parisom kuris yra blogietis, bet nieko nebespejom padaryt - sailonas savo turno metu atsiverte ir pabego i savo laiva. Netrukus atlikom dar viena suoliuka ir pasiekem sleeper zona, ko pasekoje jau turejom net 3 atsivertusius sailonus ir tik 3 likusius zmones. Nors ka tik nuo konvejerio nureidejes sailonas 'ramas' dar bande is zmoniu pasisaipyt sakydamas "juk dar ne viskas prarasta, galit ir laimet", bet 50/50 santykis dare savo: visi skill check'ai failinosi, suolio kursorius judejo i priesinga puse, galaktika buvo suvarpyta kaip retis ir nelabai buvo kam taisyt, robotai sekmingai laipinosi kreiseryje, resursai ejo prie pabaigos ... Net nepamenu del kurios priezasties zmones pralose Pamenu tik kad pabaigai svystelejom atomine, bet skarbonkes tik pasijuoke is to 2:1 tosteriu naudai.
Kadangi sutaupem laiko ant taisykliu ir gan greit gavom i skudurus, tai pasikurem pillarsus. Ir giliai mano nuostabai pirma karta laimejau savo zaidima Jau ne karta strategavau su akmenukais, tad pabandziau dar karta, tik si karta stengiausi ju turno pabaigoj neversti i taskus, o maximuma nestis i sekanti turna. Taip jau sutapo, kad akmens resursas nebuvo paklausus ir konkurencijos dideles nebuvo, be to dar ir kortas "teisingas" pavyko laiku pasiimti. Rezultate priespaskutinio turno metu gaves 14 tasku pasivijau lyderiavusi rama, o paskutiuoju turnu paemes 17 tasku patapau nr1. Jei ramas nebutu galvojes kaip paskutinio turno metu jam paimti kuo daugiau tasku ir vietoj to butu pasiziurejes kokiu budu as planuoju finisuot, butu nesunkiai paemes kelias kortas ir palikes mane prie suskilusios geldos su nepanaudotais resursais, bet losti naktines sesijas yra privalumas - pabaigoje niekas nieko nebegalvoja
Si karta losem kur kas trumpiau nei prateita sav. Isiskisrstem 02:30
-
Taigi, tradicija tape vakarai juda toliau. Galaktika kaip supratot, ana karta mus uzveze gerai, bet Robkei reiks vis tiek duoti i sikna, nes per visa savaite nesugebejo antra karta paruosti namu darbu ir vel neperskaite Pegaso expansijos taisykliu. Itariu jei toliau taip tesis, tai jas ismoksiu as ir visiems paaiskinsiu kaip reikia zaist. Uztruks trumpiau nei base game, jau ten daug maz kaip ir aisku viskas. Taigi, partija buvo trumpa, bet nuozmi. Chara rinkaus kone paskutinis, tai seniai norejau pasiimt isdavika ir baili Gaju Baltara. Jis, zaltys pirmu ratu gauna net dvi loyalty kortas, tai primeskit kokios galimybes gauti tosteri. Ale nieko, abi kortos buvo svarios, nors kiti skersakiavo i mane. Kad pirmu raundu mes gavom blogieti buvo akivaizdu jau po pirmu turnu. Mano charas turejo vienkartine galimybe patikrinti tapatybe, bet kazkaip taupiau, o pasirodo be reikalo , nes iskrito krizes korta, kuriai, jei skill checko nepraeini - ji lieka ant stalo ir preventina tapatybes ziurejima. Fuck ! Kita karta reiks naudotis tokiu dalyku pirmais turnais. Taigi, zmonem sekes nekazka. Kaip sake skwazi, admirolas buvo zinot kas ? Ogi bralis Jei perskaitysit praeita reporta, suprasit kodel daba visi sedim issisiepe Joa, bralis megsta charus su gera valdzia rankose. Ale kaip sakoma, with power comes responsibility ! Jis tikrai taupe kura, sokdamas minimaliai , bet ekonomiskai, kad mes net itarem ar jis tik ne cylonas? Tiesa, viena karta kuro parupino mums tiek, kad jo butume uzteke tikiausiai iki Zemes ir atgal. Bet supratom, kad taip daryti negerai, nes sokdami trumpus atstumus mes vel turim eiti ratus iki auto jump'o o tai labai nualina, geriau jau daryti didesnius suolius, taigi cia kaip sakoma - atmintine naujajam admirolui. Taip pat buvo jau desnis susidares - kai tik persokam, tai pati pirma krizes korta - pyst kova ! Iskart atsivarto koki pora basestar'u (kuriuos, kaip ir Tomo Vaselo dukra, labai mego valgyti manoji) ir heavy raideriai. Galaktika gerai buvo apsaudoma, ne vienas pateko i sickbay. Aisku, zmoniu pliusas buvo tas, kad jie turejo net 3 pilotus, kurie siaip galiu pasakyt savo darba dare tikrai gerai. Tai siaip ne taip prisliauzem iki pusiaukeles, kai isijunge "sleeper agent" faze - as gavau cylona, yeah ! Mano zmona netiketai sako - "as irgi esu cylone" ir atvercia korta, nutariau nelaukti ir as Bralis gavo simpatuka, ir iskart atverte , nes privalejo, kadangi jokio resurso nebuvo ant raudonos zonos, jis tapo "revealed cylon player". 3x3, plius mes vienas salia kito. As atsiversdamas spejau gerai apdauzyti erdvelaivi, be to maisto rodiklis soko i raudona zona. Robke buvo per klaida i kalade idejes per daug cylonu, suklydo zmogus, kadangi ir as ir jis gavo cylona, as pirmas atsivarciau ir jau zmona buvo apsireiskus, tai jam teko but zmogum. Nu tada prasidejo jau putos, jokio skill check nebuvo zmonem imanoma padaryt, nes mes is eiles galejom damesti po korta, kitaip sakant galejom suteikti skill checkui -15 dydzio minusa O dar kai ikisom Tomuka i briga uz sprogmenu vagyste tai jie paluzo. Kita vertus susidaro mesos pamastymams - kaip zmonem suktis is padeties, kai puse ju yra blogieicu. Man viena mintis - iki sleeper fazes, reikia, kad vienas resursas butu raudonas, nes tik po sleeper fazes isijungia simpatukas. tokiu atveju ji seina i briga ir zaidzia uz zmones. Zmones ji istrauks is kalejimo ir bus 2x4 - zmoniu naudai. O resursa paskui galima meginti atstatyt. Bet Simpatukas yra tik 4 ir 6 playeriu zaidime. Beto - kita karta bus su expansionu ir vel bus kitaip. Bet strategijai cia vietos dar daug yra, be to reiks forumus pagriauzt
Pillars of the Earth. Po sios sesijos mano zmonai kablys parejo siaim geimui ir mano wishliste jis pirmoj vietoj. jei kas nors kur nors suzinosit kur gauti sio geimo expansiona - PM me, ok ?
Taigi, pirmavau nuo pirmu turnu victory pointais. Emiau vidutine strategija - kontroliavau mediena. Sekes neblogai visai, bet Robke nutare kontroliuoti akmeni. Cia butu pravertus ta startegija, kuria kazkada , per pirma musu sio geimo starta sekmingai naudojo Hornis berods, jis pirkdavo nereikalinga materiala , kad kitas jo negautu. Dabar kai pagalvoji, Robke buvo teisus, jei as buciau ziurejes kaip jam sutrukdyt, o ne paciam daugiau tasku paimt viskas butu kitaip. Lemtinga klaida, kai as nepaemiau Prancuzo kortos, su kuria Robke pasinaudojo mano zmonos samdiniais ir dejo rekordine 17 tasku per turna serija. Beje, su expansionu zaidziau pirma karta ir jis labai inesa savotisku galimybiu - man patiko, plius losiant sesiese visai neprailgo savo turno laukimas, nes rebiatos labai greit perkando zaidimo mechanika. Nors Pilarsu partija truko ilgiau nei Galaktikos.
Nu ka, lauksim kitu penktadieniu, zmonems reikia revansho !
-
Atsiprašau, bet paskutiniai keli postai visiškai neprimena turimų žaidimų aprašymo - pristatymo.
Gal forume sukurti atskirą skiltį - Naktiniai pasisėdėjimai Ramo virtuvėje? :-P
-
Jokiu problemu - istrinsim :drinks:
-
Jokiu problemu - istrinsim :drinks:
Why??? Nu tai buvo galima perkelt į kokią atskirą temą, gal kam prireiks ateity. Ištrint visada lengviausia...
-
Zaidimo partijos aprasymas gal ir nera visu 100% zaidimo aptarimas, bet geresnes temos tam neradau. Nemanau, kad tokius reportazus dauguma skaito iki galo ir labai abejoju ar kazkam atsiras poreikis ta posta perskaityt dar karta. Turiu backupa, jei yra minciu kur tokius postus det - atstatysiu.
-
Zaidimo partijos aprasymas gal ir nera visu 100% zaidimo aptarimas, bet geresnes temos tam neradau. Nemanau, kad tokius reportazus dauguma skaito iki galo ir labai abejoju ar kazkam atsiras poreikis ta posta perskaityt dar karta. Turiu backupa, jei yra minciu kur tokius postus det - atstatysiu.
Aš skaitau :smile: :D
-
Zaidimo partijos aprasymas gal ir nera visu 100% zaidimo aptarimas, bet geresnes temos tam neradau. Nemanau, kad tokius reportazus dauguma skaito iki galo ir labai abejoju ar kazkam atsiras poreikis ta posta perskaityt dar karta. Turiu backupa, jei yra minciu kur tokius postus det - atstatysiu.
Tai sukurk atskirą temą skyriuj "Turimi žaidimai" ir postink. Skaito ar neskaito - koks skirtumas, juk ne apie organinę chemiją rašot :) Kam kada nors reiks, tas skaitys.
-
as irgi skaiciau visai ydomu :)
-
mačiau ir aš :D
-
Vėl nusifloodinom :D
Iš esmės, tokios "neklubinės" temos seniai reikėjo, nes maža kas susirenka kur pažaisti savo malonumui, o va aprašyti - kaip ir nebuvo kur :)
-
Aprasymuose pamineti zaidimai buvo zaidziami ir klube, tad tai nera kazkas "neklubisko". Tiesiog buvo faina pasidalinti su kitais patirtomis maloniomis akimirkomis, o jei dar zmones ir skaito tai, nuo to tik geriau. Pritariu tam, kad gerai butu pakurti atskira tema, nes kiek zinau, kartais Marius organizuoja "zombiu" pazaidimus pas ji namuose, tad panasu, kad "neklubiniu pasisedejimo" aprasymu gali buti ir daugiau, ypach tokiu turetu padaugeti vasara, kai klubas atostogauja, o zmones juk zaidzia...
-
Vakar pas mane ivyko dar viena Battlestar Galactica penktadienine sesija. Si karta prijungem pilnai visa Pegausus expansiona. Dalyvavo zmones : As, mano zmona, Plikis Marchius, Bralis, Robke Skwazi ir Vidmis Sabas. Istorija prasideda zodziais "once upon a time..."
Plikis pasiciupo Adama Lee "Apollo", nes startavo pirmas. Buvo keista kad griebe pilota pirmu pasirinkimu. Vidmis, budamas naujokas, nenorejo uzsirkrauti atsakomybes ir paeme "Chief" Tyrol, support klase - labai neblogas mechanikas. Sekantis buvau as, nutariau ismeginti naujiena - paemiau viena is triju cylon leader'i - Leoben. Kitaip sakant visi iskart zinojo, kad esu cylonas, BET, losiant 6-se as negaunu loyalty kortu, o traukiu Sympathetic Agenda korta. "Sympathetic" reiskia, kad mano tikslas labiau padeti zmonems, nei cylonams, kas yra labai tematiska, nes per seriala pabaigoj, zmones ir kai kurie cylonu modeliai sujunge pajegas ir susivienijo del bendro tikslo. Mano agendos korta turejo 2 winning conditions: pirma - as laimiu , jei zmones laimi, antra - tarp morales ir populiacijos resursu neturejo buti didesnis jei 2 tarpas. Taip, kad zaidziau padedamas zmonems, bet su savo niuansais. Bralis rinkos sekantis ir jam beliko rinktis praktiskai ir Political Leader ir Military Leader klases (palmface). Jisai pasiciupo Helena Cain, Pegaso admirole su geleziniais kiausais ir aisku gavo admirolo role, nes Helena sarase yra auksciau netgi uz William Adama. Mano zmona pasirinko Laura Roslin, prezidente, o Robkiukas paeme Gaju Baltara, kadangi jam nebegaliojo klasiu apribojimas. Toks pasirinkimas mane truputi suneramino, nes turejom tik viena vieninteli pilota, o ka jei jis - celofanas ??
Nu ok, pradejom. As iskart infiltravausi i Galaktika, bet kadangi visi zinojo, kad as buktai gerietis, tai niekas nieko ir nedare man. Gal per antra turna iskrito krizes korta, kuri leido man patikrinti tapatybe. Patikrinau musu plikagalvi pilota ir ka jus manot - skardine ! Isdesciau savo paziuras likusiai auditorijai, reakcija buvo idomi ir ivairi, bet pasitelkes oratoryste itikinau, kad reiktu pilota kisti i kaliuze. Nu ikisom, o jis zaltys dar kokius tris turnus apsimete avineliu, ir dedavo teigiamas kortas i skill chekus, mol, girdi - as gi gerietis, o Ramas, blin - meluoja. Netgi bande pabegti is Brig'o, kas aisku jam nepavyko. O skill checkai buvo iveikiami praktiskai 90 procentu tikslumu, NES, pries tai pasiskaiciau forumuose, labai gera yra politine, geltona korta "Investigative Comitee" , kuri leidzia det skill checkus atverstom kortom, kas duoda dvi naudas" : uzsislaptinusiems cylonams sunku sukliudyti neissiduodant ir zmones labai sutaupo kortu, neperdedami aklai ju per daug. Ok, tai Marcius sedejo vienutej, kol nuskridom kazkur puse atstumo, tada Bralis dejo koziri - netiketai nutare ikist i brig'a mano zmona prezidente, o tam reikalui isteske ant stalo visa savo ranka kortu, kuriu buvo gal koki 10. O pas jo characteri buvo savybe, kad jei kisi i briga ka nors ir skill check'a virsiji iki 10, tai uzduot dejes i kalejima ta zmogu nuzudai. Jis to ir tikejosi, bet Vidmutis imete i skill checka korta, kuri leidzia pasalinti netinkama spalva, jis pasirinko purpurine, liko galioti tik zalia, bet tada paaiskejo, kad vos ne visa Bralio ranka buvo zalia. Plius Destiny dekas buvo nedraugiskas, tai kainavo mums labi daug kortu, bet galutinis rezutatas - zmona isvenge kalejimo, bet tapo akivaizdu, kad Bralis - antrasis celofanas. Kadangi jis savo action'a panaudojo, meginimui ikalinti prezidente, turejom visa rata, kol iki jo ateis, sugalvoti ka su juo daryti. Nu baiges tuo, kad jis greitu laiku uz grotu palaike Plikiui kompanija. Vidmis tapo naujasis admirolas. Taigi buvo aisku, kas yra kas ir liko sekmingai suzaisti komandini zaidima. Abu cylonai suprate, kad is brig'o nepabegs atsiverte, bet kalejimas anuliavo tas ju savybes, kurios butu skaudzios, jei jie butu ne brig'e ir persikele i cylonu lokacijas. Bralis pritrauke biski Super Crysis kortu, bet nespejo ju suzaisti kaip pershokom daugiau nei 7 atstumo ir isijunge New Caprica faze, kuri yra labai tematiska, nes pagal seriala zmones irgi buvo surade gyvenama planeta, kuria pavadino Naujaja Kaprika ir pasidave cylonams. Cia reikejo sulaukt, kol Galaktika vel atsiras orbitoje, tada prasidet turejo evakuacija. Kol buvom Kaprikoje, reikejo paruost evakuacijai laivus, ka mes labai sekmingai ir greit padarem. Bet smagumas prasidejo kai grizo Galaktika, kartu su 2 basestars ir kruva raideriu. Primenu, kad mes buvom be piloto. Spejom i ora pakelt beveik visus laivus, liko vienas, Robke jau ruoses persikelti i Galaktika, bet cylon raideriai jau sparciai skriejo link bejegiu civiliu laivu. Neuzilgo turejo buti Vidmanto ejimas, per kuri jis butu daves komanda suoliui ( po ko, viskas kas lieka planetoje sunaikinama - nespeje evakuotis civiliu laivai ir zaidejai, kurie nepersikele i erdvelaivi), bet nespejom - is abieju galaktikos sonu atskrido gal bent po 5 raiderius. Juos sutiko daugybe civiliu ir 4 viperiai. Tada Bralis paeme i ranka kauliuka ir pradejo ridenti. Kadangi nebuvo pilotu tarp musu niekas negalejo suzaisti "Evasive Manoeuvre" - Bralis rideno zveriskai, musu viperiai ne tai kad budavo apgadinti, bet tiesiog sunaikinti - is 4 jis sunaikino 2 (isridendamas 8 ). Kai nebuvo kas gina civilius prasidejo skerdynes ir musu resursai greit istirpo. Pagrinde ir pirmiausiai aisku pasibaige populiacija, bet ir kiti raudonavo stipriai. Kaip nekeista iki zaidimo galo turejo pakankamai kuro ir visai neblogai maisto. Nuo pat pradziu kazkaip kentejo morale ir ponia Prezidente vis nedado budu , netgi Kvorumo pagalba, kaip ta morale pakelti. Baigem zaist kazkur apie puse triju nakties, bet buvo fun, tiesa iskilo kai kuriu niuansu del taisykliu, bet ko noret - juk pirma karta integravom visai pilna expansiona.
Some thaughts... manau visi zaidusieji sutiks, kad mes visiskai neisnaudojom Pegaso. Pegasas tematiskai buvo naujesnis ir zymiai galingesnis 'Mercury" klases Battlestar tipo kovinis erdvelaivis, kuris turejo tik 4 zonas, bet labai konkrecias, dvi is ju (main battery ir Command CIC) yra skirtos atakuot ir taskyt laivams ( nevisada vien tik prieso). Mums, likusiems be piloto, tai turejo buti tarsi vanduo istroskusiems, bet is esmes jame pabuvojo tik Bralis, kuris ir startavo ten, nu ir as pabaigoj ten persikeliau. Gal visus kazkaip nervino, kad norint pereiti tarp lavu, reikia nusimesti po korta, bet manau, kad Pegaso firepower mes neisnaudojom visiskai. Aisku, ta ugnies galia nera absoliuti, viskas remias i kauliuko ridenima ir yra tikimybe pazeisti savo laivus, ar netgi pati Pegasa. KItas dalykas - mes vis tiek mazai naudojom skautinima, kur gali rizikuoti, siusdamas raptor laivelius ir patikrinti virsutines kriziu arba destination deku kortas su galimybe kisti jas i dugna. Taip pat mazai buvo naudojama zalia korta "Executive Order" arba XO, kai gali perduot kitam zmogui movement + action, arba 2 actionus, jei jis nejuda. Bet cia gal del to, kad zaliu kortu galejo patraukt labai mazai zmoniu, nes tai yra Leadership skill'ai, o juos pagrinde traukia Military Leader'iai. Uztai labai zmagiai zaidesi "tiriamasis komitetas" , kuris leidzia atverstom kortom sprest skill checkus ir tas tikrai pasitvirtino. Zaidimo pabaigoje labai pradejo krauja gadint "Treachery" skill kortos, kurios eme labai kauptis zmoniu rankose, o is ju naudos turi praktiskai tik cylonai. Bet treachery kortos turi pliusine verte, kai reikia kazka nuzudyt, bet buvo bajeris, zudem cylona kazkuri ir sudejom vos ne visas treachery kortas i skill checka, kuri virsijom vos ne dvigubai, ale saugiai atsikratem nereikalingo balasto :) Ir dar, eilini karta zaidima baigem su dviem nepanaudotais "nuke" tokenais, nors buvo momentas, kai visi zviegem susiriesdami, kai salia Plikio sedejes Vidmis, bajeruodamas sviede viena niuka Marciui i plike, ir jis ten kone prilipo su specifiniu "tekšt" garsu :) Bet cia reikejo pamatyti gyvai, bet faktas manau, kad niuku reikia netaupyti, tuo labiau , kad su antruoju expansionu, atsiranda "engineering" skill kortos, kur galima pasigamint papildoma branduoline galvute.
Taigi, 2:1 skardiniu celofanu naudai, Pegasas + New Caprica prasosi dar vieni testinio gameplay'jaus, bet pries tai dar man reiks issiaiskinti keleta taisykliu niuansu. Aciu visiems, kas dalyvavo ir kas skaite si reporta.
-
Aciu visiems, kas dalyvavo ir kas skaite si reporta.
Oho :shock: 7val (+/-) trukusi partija praejo gan greitai, bet kiek laiko truks sito reportazo skaitymas as nedrystu prognozuoti %)
-
Bus trumpas reportukas penktadienio vakaro, pas mane virtuveleje. Nors afigenai niekas negalejo ateit, tai pasirase tik Bralis. Suguldem vaikus, sedom virtuvej, po 200 W lempa as , bralis ir mano zmona Diana. Pradzioj subeldem Carcassonne su 12 plyteliu Karkazones pilim, kur vaiksto grafas, cia kur buna ta pilis vietoj startines plyteles. Tai darem su tikslu, kadangi bralis jau senei prase manes paaiskint ir gyvai parodyti kaip ten su tuo mediniu grafu zaidziasi. Nu pakurem, baisiai labai tos pilies neisnaudojom, bet man karta kita pavyko prasukti graziai su tais pilies baudziauninkais ir nunesti pili, svarbiausia - netiketai ! Taisykles nesunkios, neaiskinsiu cia, bet faktas kad likau paskutinis :) Pirmavo kaip visada - mano zmona, kuri ant to geimo yra zveris. As pvz. istraukiu plytele, atvepes lupa mastau kur ja padeti, o jinai jau nekantrauja, nes iskart pamato zaibiskai ir jau zino kur det, man taip staigiai primest neiseina, gal todel ir krauna ji visiems i kaili. Nu bet nenoriu cia girti jos, nes pvz brali nuo paskutines vietos issuko grynai resursai. Suskaiciavom gaunas, kad jis vienu tasku gauna nuo manes, bet pas mane dauguma javu, o pas ji visi besalygiskai audiniai ir alaus daugiau nei pas mane - man desimt tasku, jam dvidesim ir apsinesiau 9 taskais... f**ck :)
Toliau, atsinesem Ghost Stories. Bralis dar buvo nezaides White Moon expansiono. Cia nesenei su zmona dviese sulosem, tai stebejomes - losem net ne initiation lygi, o normal, tai baigem abu kazkur su 5 "chi", nors pradejom abu tik su 3, abu issaugojom "jing/jang" simbolius ir aplamai, kazkaip nebuvo parkiu, nors esu isitikines kad zaidem tikrai pagal taisykles, necheatinom. Tai galvojom dabar cia trise, nebus ka veikt :) AHA ! Pirma partija pasidavem tik jai ipusejus, bo taip susivelem, kad net graudu cia man rasyti. Ok, uztat antra emem i vaiduoklius ziureti rimtai ir su pagarba. Nebuvo aisku, viskas kaip sviestu patepta, bet judejom. Zmones zuvo kilogramais ir kapines sekmingai pildes, bet zudavo vis tokie nekritiski gyventojai, kuriu curse'ai buvo tokie minoriniai. Pavyko suformuot mistini barjera (pavyko patiems, o ne su Zhou seimos pagalba !) , kuris mums labai pasitarnavo. Darem labai daug klaidu, nu netai kad klaidu, bet nepastebedavom kad reikia patraukt tokena, ar padet Su-Ling statulele irpan. Bet pasirode korta su raudonom raidem, atverciam, hmmm - Time Keeper'is. Jo stiprumas, 4 juodi kaulai, ateidamas is deko apacios isima du vaiduoklius, ir koznu turnu dar chasina - ateina po vaiduokli. O situacija idomi, mano varymas, sekantis bralio. Be idomus faktas tai, kad jei varymas ateina iki bralio - we're doomed ! Nes pas ji sedejo per viduri geltonas Lich King, kuris liepia rolinti curse kaula, o bralis - geltonas vienuolis su Botomless Pocket, tad jau suprantat, kad tao tokenu primuses pilnas kisenes. Pas ji vienas "chi" likes tik... primeskit , ant kiek curse kaulas jam pavojingas ! Jei ismeta viena is tusiu pusiu cool, jei ismeta tao tokenu praradima - basta, jei ismeta -1qi, mirsta ir praranda visus tokenus - irgi bachka, apie tai jei isridena "curse tile" as jau nebekalbu. Zodziu, mano turnas turi buti paskutinis, o as sedziu be tokenu vaashe ir be Jing-Jang ir kvailai sypsausi. Bet as net pirsto nepajudinau, BO - "Circle of prayers" kaip tik turejo juoda pasilpninimo tokena is seniau, ir bralis turejo kisenej tris juodas monetas. Autokill ! Phew, that was close...
Nu ir ziurim, kad dar yra laiko, atsidarem senei zaisto, bet man ypatingai gero Ziedu Valdovo deze. Kadangi buvom tik 3 tai nutarem nelosti Saurono expansiono , tik base game, kuris yra coop pries sistema. Gavau Pipina, Bralis buvo druchkutis Semas, o zmona gavo Frodo lyti ir rase, ant kaklo uzsikabino zieda. Pradejom visai smagiai, rankos linko nuo kortu ir eventai ateidavo saikingai. Tad mes graziai judejom reikiama kryptimi normos ribose, kas zadejo geras perspektyvas. Reikalas pradejo spaust aisku atejus iki Mordoro. Pas brali rankoj visa zaidima jauciu pastoviai sedejo gal 15 kortu, ne maziau, to gerio man netruko, ko nepasakysi apie mane, o paskui ju eme stigti ir zmonai. Helm's Deep zmona isvis iveikem kone idealiai, net neteko uzsimauti tame scenarijuje ziedo. Gerai ejo skydukai, bet i pabaiga jau emem gerai pirkti Gendalfo burtus, o vat Saurono akis, nepajudejo is vietos praktiskai tok, kol mes neipusejom Mordoro. O mes su hobitais jau buvom atsibaste iki vidurio. Nu ka prasidejo lenktynes. Paskutiniai veiksmai tokie, mano rankose gal 4 kortos, Dianos rankoje - panasiai, bralis sedi gal su 11 kortu, kaip visada. Akis jau pajudejusi link musu, o pasutine trasa ten pastoviai kauliuko ridenimas. Juodame maise (jis vadinas "Bag of Doom") lieka visai mazai plyteliu, visos jau beveik ant stalo. Zmona istraukia savo gera plytele ir sako - "Apchiuopomis jauciasi, kad maise dar dvi plyteles liko..." , nu sakom - zjbz, nes tikriausiai jau visus blogus eventus istraukem, liko tik geri, o event markeris jau prie priespaskutinio evento jau stovi (just for the record - paskutinis eventas vadinasi "THE RING IS MINE (You loose the game)". Ok, kisu ranka i maisa lyg ten butu kas skorpionu prideje, traukiu plytele - miskas nupiestas, phew, hiding'as, judu i paskutini langeli , ten kaulo ridenimas, nepamenu ka isridenau, bet neesme, nes nuo to moment'o nebera ring-bearer'io, ziedas dedamas ant ugnikalnio, belieka ji tik sunaikinti. Plyteliu traukt nereikia , px eventai. Kad sunaikint zieda, active player ridena kaula, jei nepavyksta jam, sekantis bando ir panasiai. Man tinka visi kauliuko variantai... ISSKYRUS VIENA - kai as judu i prieki per tris langelius i tamsa ir patenku i akies regejimo lauka ir agonijoje mirstu. Ridenu ta medini kauliuka ir atsivercia trys juodos akutes. One down - two to go, bralis ima kaula ridena - tuscia ! Pergale, kurios as nebesulaukiau :) Gaila Pipino, jis buvo geras hobitas... o tada ikisu ranka i maisa, paziuret kokia vis tik buvo ta antroji plytele, o ten - eventas. Taigi, man traukiant buvo fifty-fifty sansas, tai ar ne lucky bastard am i ??
Taigi , abu sunkus geimai buvo laimeti "by the skin of the teeth", nuo to pergale tik saldesne. Senei taip buvo, kad tokioje mazoje kompanijoje butu buve taip faina losti, o tai pripratom prie "6 player Galactica Friday Style". Baigem geimus kazkur apie 3 nakties, bralis isvaziavo namo, o as sakau - atostogos, nesimiega, kodel neparasius reporto. Smagu, kad skaitet :)
-
Cool.
Norėčiau kada nors klube sulošt Carcassonne su grafu, nes per visą laiką kiek lankau klubą taip ir nemačiau, kad kas nors atsineštų ir naudotų. Ar labai pailgėja žaidimas su tuo expu?
-
Grafas pagrinde yra Big Box'e. Toki box'a labai nepatogu nestis i kluba, bes deze tikrai yra BIG. Bralis kadaise buvo atsineses pamenu, bet tada nezaide grafo niekas. Trukme zaidimo nepailgeja praktiskai, nes papildomu plyteliu neprisideda, isskyrus tik tas 12, kurios sudaro pili, bet jos funkcionuoja kaip startines ir iskart pradzioj padedamos ant stalo - "surenkama" pilis. Ir zaidimo eigos tas dalykas baisiai neitakoja, nes juk nedaznai buna taip, kad aktyvuojamas grafas ir pilies funkcija. Tai nutinka tada, kai tu padedi plytele, kuri pabaigia kam nors pili, kelia, vienuolyna ar lauka, tas zmogus gauna tasku, o tu negauni nieko. Tuomet gali siusti baudziauninka i Karkazones pili ir judini grafa po pilies sektorius, kur nori. Tai per musu zaidima zmona nesiunte baudziauninko i laza nei karto, bralis siunte karta, as pora kartu. Bet sudejus daug expu i kruva, sitas papildymas tikrai gali suteikti strateginiu galimybiu...
-
Reiktu man kada atsityst irgi pasiaiškint dėl rečiau žaidžiamu ekspu. Man visi jie sutilpo į main box ir dar vietos liko, netilpo tik pats toweris :D
-
Aye, dabar 1:37, snd "labai anksti" baigem zaisti - paisau reportuka trumpa...
O taip ! Pirma karta sudalyvavo Mariukas (ExLegendz) ir turiu pasakyt - visai neblogai. Kiti dalyviai, seni vilkai, tokie, kaip antai Skwazi, SabeerNik, mano zmona (cia vilke bus), as "sobstvenoj personoj", nu ir kaip mes be Bralio, ANIA, SKAITOVAS ?? Nutarem, kad ana karta dar neisigilinom i expansionu niuansus, tai uzvelem kaip ir praeita karta: base game + Pegasus expansion + New Caprica. Kitaip sakant - pilnai integruotas iki paskutinio plauko Pegaso ekspazs. Oukei, Marius isrideno daugiausiai, tapo pirmas playeris, todel mes jam davem "kapeika" (taip mes vadinam first player token'a). Jis pasirinko baili mokslininka Gaju Baltara ir kadangi daugiau niekas neeme political lyderio - gavo prezidento titula. Naujokelis prezidentas, hehe, pagalvojom - a nebus blogiau uz Brali :) Ale, nea - Mariukas visai smagiai tvarkesi su kvorumu. Sekantis buvo Vidmucis. Jisai griebe Carl 'Helo" Agathon, is military leader grupes, kuris nors pats ir neskraido, kazkodel traukia piloting skill kortas. Ir dar kad butu linksmiau, visa savo pirma turna atotogauja Kaprikoje. Sekantis rinkaus as, kadangi dar nei karto neteko sulosti uz pilotus, tai pasiciupau Louanne "Kat" Katherine - labai gerai taskanti prieso laivus skraiduokle, tik yra viena beda (kaip jumi visi zinote, koznas charas turi neigiama savybe) - manoji buvo "Stim junkie" , as turejau pastoviai leistis stimuliatorius, kad neuzmigciau prie viperio sturvalo ir pastoviai judeti, antraip - bachka, keliauju i ligonine. Pagal seriala tai buvo ziauriai tematiska. Bet uztat, as su savo sugebejimais, galejau istaskyt net cylonu basestar'a ! O cia jau yra afigenai. Sekantis buvo Bralis ir ikalbejom ji suleisti nagus i visu megiama mechanika Galen "Chief" Tyrol. Taigi, ne prezidentas ir ne admirolas, ale vis tiek gerai, bo bralis buvo uzsideges suremontuot is naujo visa Galaktika :) Mano zmona pasirinko William Adama ir aisku gavo admirolo garbe. Nu o Robkiukas VEL rinkosi paskutinis ir prisimine mano zodzius, kad pernai kai losem buvo tik vienas pilotas ir tas pats buvo tosteris, tai pasieme 'Boomer" Valeri, azijietiskos kilmes mergaite, kuri gali skandinti krizes kortas koznu turnu, kas yra labai naudinga. Nu kaip supratote, jis ir buvo musu antrasis pilotas. Taigi, nors pradziai kazkaip itarima turejom, kad yra bent vienas "ridiska" (nechoroshyj chelovek) tarp musu, bet tai buvo tik iliuzija. Visi buvom svarus iki sleeper agent fazes, nors ir tarp musu buvo du charai, kurie traukia per visa zaidima iki triju loyalty kortu, ne taip kaip visi kiti - po dvi. Per pirmus turnus man pavyko nudauzti cylon heavy raideri ir tris - keturis paprastus raiderius, o Robkei vel nesiseke - jis i kosmosa isskirdes buvo, tas tiesa, bet neissove nei karto... mes persokom per 2 pirma karta, tiesiai i kalnakasybos asteroidu zona, kur musu lauke Randas (Scar), pavojingas ir zymiai gudresnis uz kitus raideris. Bet kaip ir praeita karta, ji nesunkiai numuse Vidmucis is Galaktikos pabuklu. Taip pamazu atsivartem iki puse atstumo, pakeliui prarasdami keleta civiliu laivu, kurie kaip tycia buvo dvigubi, tai kentejo musu populiacija. Bralis dar gavo galimybe patikrinti bet kurio tapatybe. Pasirinko mane, tik kazin kodel? Paziurejo, sako - tas tai zmogus, kas aisku buvo tikrai ne melas. Bet stai gaunam per sleeper agent faze naujas tapatybes, keliu savosios korta prie akiu - "You are a Cylon" parasyta, hmmm... ka tik patikrintas ir svarus kitu akyse - neblogai. Robkiukas atvercia "simpatuka" - Sympathetic Cylon korta. Jis tampa revealed cylonas, turi atiduot likusias kortas kazkam. Tas kazkas tampu as. Bet jo paduotos kortos svarios, nors man jau dzin, nes as vilkas avies kailyje. Robke patraukia Sympathetic Agenda korta. Tuo metu jis tik vienintelis zinojo, kad viena is agendos salygu buvo "you win if cylons win", nes tai buvo viena is dvieju neigiamu simpatetines agendos kortu. Ir pataikyk tu man taip, nors tikimybe 2 kortos is 6 - beveik 30 procentu. KIta jo agendos salyga buvo padeti zmonems nusokti bent 6 arba daugiau atstumo, kas buvo praktiskai kaip is vaiko atimti mobilu telefona... Man buvo idomu, kas vis tik yra antrasis zaraza-celofanas, bet jis kazkodel neissidave savo veiksmais, ypach kai as leptelejau, kad jei zaidzia vienas cylonas atvirai, o kitas slaptai, tai si kombinacija yra bomba ! As nutariau ilgai netempt i nakti ir atsiversti, o mano atsivertimo savybe buvo iksiti ka nors uz grotu. Tai atejo mano turnas ir dejau. Bet gavosi idomiai, nes uz grotu galejau kisti tik tai , kas tuo metu buvo Galaktikoje. Vidmis su reikalais buvo nuskrides i Pegasa, Mariukas su mergom kirkinosi Colonial One , Prezidento laive, kuriame buvo tuo metu ir admirolas, Robke isvis buvo Resurection Ship'e , jis gi cylonas. Taigi, Bralis apsidaire neramiai, kad jis vienintelis legalus target'as. Ale gerai, nes ji jau itarinejo kolegos, bet greiciau del jo veiksmu, susijusiu dar su geimo neisisavinimu bei anglu kalbos barjeru. Bet jis ten sedejo neilgai , nes isisuko FTL varikliai ir admirolas soktelejo per 3 ! Labas New Caprica ! Isilaipinom planetos pavirsiuje ir pradejom galvoti ka cia reiks veikti. As, nesumastydamas kaip cia geriau pakenkti , nutariau uzsiundyti zmones okupacijos pajegomis, nu su ta tandencija,kad jei kas nors i mano lokacija uzklys - galesiu arestuot, arba bent primusti, kad keliautu i ligonine. Atejo Vidmis... ir sumuse mano centurionus, tas begedis, ridiska. Zmones eme paruosineti laivus evakuacijai ir cia nutiko bajeris. Mariukas istrauke krizes korta, kur reikia rinktis - prifarsiruoti Destiny deka treachery kortomis, arba admirola grusti i kaliuze. Nu ir, visu nuostabai igrudo, nes ten nebuvo zodziu "you may" parasyta... o Galaktija jau ant valandu turi pasirodyti New Caprica orbitoje. O admirolas, sededamas "baudziake" gali naudoti tik vieninteli actiona - pabegima. Nu shaika siaip suorganizavo, pasino skill check'a, tiesa kone dvigubai virsydami, bet admirolas paspruko. Tada pasirode Galaktika, apspista cylonu laivu. Kazkas dave isakyma admirolui, tai tas (arba "ta" , nes tai , primenu, buvo mano zmona) ilgai nemastes teshke niuka i viena is base staru. Isrideno vieneta :) Gerai, kad pries tai buvo suzaistas strateginis planavimas, kuris priduoda +2, tai susprogdino cylonu viena mothershipa, bet siekiai zmoniu buvo didesni, jie norejo kad su splash'u butu nunesti dar ir trys raideriai, ale kaip sakoma - pasvajok ir praeis. Neuziglo seke ir antra salve, kuri irgi neblizgejo kauliuko metimu, bet sprogo ir antras battleshipas. Bet uztat liko kruvos raideriu, nu gal koki 15 man rodos.. cia po to kai as suzaidziau super krizes korta :) Tiek net su Pegaso "main battery" nesunaikinsi... labai butu praverte pilotai, ale atsitik tu man taip, kad jau antra karta is eiles visi pilotai yra skardines. O tokiam pilotui, kaip manoji Katerina, padavus Executive Order ( du actionai, jei nejudi) su dviem kopijom "Maximum Firepower" (atakos metu 4 kauliuko ridenimai) - maksimum galima numust net 8 raiderius. Bet tokiu dalyku nepasirinksi. Lyg to maza butu, aktyvavosi tie 15 raideriu, o ciliviu laivu nera, visi like Kaprikoje, tai tie raideriai eme lesti Galaktika. Cylon raideris - maziukas laivas, tai Galaktikai "ikasti" tik isridendamas 8. O ridenau as :) Na is 15 bandymu jau vien statistiskai turejo bet vienas buti, bet kazkas nutiko kauliukui, emiau bert astuonetus viena po kito. Viskas del to, kad astuonbriaunis kauliukas labai mazai ridenasi, greiciau slysta briauna. Tai greit kone visas Pegasas pasidenge damage tokenais, nes zmones turi galimybe, pakeisti damage tokenus i Pegaso, kai atakuojama Galaktika. Po to eme evakuotis civiliu laivai ir raideriai nukreipe demesi i juos. O cia dar Robke dejo vaizdu atvirai man suteikdamas Executive Order, kitaip sakant suteikdamas man actiona su movementu, arba du actionus, jei nejudu. As aisku puoliau i Cylon Fleet lokacija ir aktyvavau raiderius. To dar nepakako uzbaigt zaidimo, nes ten dar buvo keletas unmaned viper'iu. Emiau lesti anuos, ir cia kaip uzkeretas krito 8-tukas, kas reiskia kad viperis sunaikinamas ( suedziau du ). Nu, o tada, lyg dar mazai butu putu, atsiverte pagaliau ir Mariukas, nusiusdamas admirola ir ligonine. Tada zmones griebesi siaudo, bet jau tokio plono, kad nors i aki durk - Vidmutis perdave XO (Executive Order) Adamai (mano zmona) , kuri dave komanda daryti suoli... palikdama planetoje du zmones ir net 6 civiliu laivus. Bralis ir Vidma buvo negailestingai pastatyti prie sienos ir susaudyti, po ko morale drebesi iki 1, o tada ememes civiliu laivu, kiek verciam , tiek -1 populiacijos. Taip ir nuvaziavo iki -2 kazkur. O tada patikrinom tuos tris laivus, kurie buvo kosmose jau evakuoti, du is ju buvo tusti - ar ne zapadlo, kolegos ? Zodziu... su tokiu neitiketinai siaubingu "bad luck", laimeti zmonems butu buvusi tiesiog sventvagyste ! Taigi, New Caprica modulis itampos inesa belen kiek, bet nutarem atsipusti nuo jos ir kita karta kursim Pegasa be NC, bet su Exodus ispletimu, kaip man svieciasi - su visiskai pilnu Exodus'u (visais trim papildomais moduliais). Anyways, zaidimas vel parode dantis ir laimeti uz zmones yra tikras challenge, kas yra gerai, bo kas zaistu , jei butu lengva. Partija buvo idomi, su neprognozuojamais eventais ir kauliuku rolais, kas suteike geroka doze fun...
Girdziu kaip mano mazoji verkia, ainu ziureti, tuo paciu baigiu ir reporta. Smarkus zaidimas - norisi dar ! Tik sunkoka surinkt kaskart po 6 zmones, nes kone visi turi seimas, kurios isleistu rebiatas penktadienio nakti pageiminti :twisted:
-
Trupmai ir as pasipasakosiu.
Taip jau nutiko, kad startavom be robotu. Netgi neaiskiu paziuru sailonu lyderio niekas nepasirinko. Tai turejo zenkliai padidinti zmoniu sansus laimeti, deja niekas to nezinojo. Iki pirmo suoliuko priejom greitai ir neskausmingai ir kaip priklauso geram admirolui soktelejom +2. Iki antro stumemes ilgiau, nepraleisdavom progos patikrint krizes kortos ir ja nusimesti, todel niekas is kosmoso stipriai nepuole. Vel +2 ir pasiekem sleeper zona. Issitraukiau sympathetic sailona ir is karto emigravau pas sailonus. Asmenines pergales korta teige, kad laimesiu tik tada, jei laimes sailonai ir busim nusoke ben +6. Kaip tycia is kart po suoliuko apspito galaktika priesu laivai, nebekrito suoliukai , todel tureju infiltruotis, kad padeciau zmonems pasiekt man privalomus +6. Ir sakyciau labai gerai pasiseke, gelbedamas nuo puolimo aktyvavau isankstini suoliuka, o kauliuko ridenimu praradau net 3 populationo. Beveik sokinejau is laimes, nes planavau vel grizt pas sailonos ir kenkt kiek galima daugiau. Tik beda, kad admirolas per geras buvo ir soktelejom +3, po ko visi issilaipinom naujojoj kaprikoj ir visi planai susijauke. I dienos sviesa islindo sailonas, kuris pradejo savo blogus darbus daryt. Todel nusprendziau pasilikti ir padeti evakuoti laivus, kad paskui kosmose juos sudauzyt ir islpest pergale per pasibaigusius resursus. Planas neblogai sekesi, tik sailonas gerai dare savo darba ir pabaiga artejo kur kas greiciau nei tikejausi. Paskutinio savo turno metu perleidau savo ejima sailonui, po ko is manes pagalbos zmones jau nebesitikejo, admirolo nurodymu aliko paskutini suoliuka palikdami kalna laivu ir dali komandos ir del to neteko per daug resursu nei galejo sau leisti. Sailonai svente pergale.
Po dvieju new caprika papildymo partiju susidariau nuomone, kad ji inesa daug naujo veiksmo ir, sakykim, paivairina zaidima, bet zmoniu sansai laimet sumenksta. Pvz zaidimas pailgeja, o kuo daugiau ejimu - tu daugiau netenkama resursu ir maziau sansu laimet. Zodziu dabar musu lauks exodus su pegasu bet be kaprikos.
-
As tai noriu pabrezt, kad tas sailonas, kuri Robertas minejo savo reporte, tai buvau AS :) :D O kitas sailonas, jei is mano reporto neatspejot, buvo Mariukas, kuris atsiverte visai pabaigoj, nu gal likus dviem trim "kapeikos" perdavimams, nors jam atsivertus, gal du ar trys pasake - "nu tai as tai zinojau, kad tu celofnas nuo pat pradziu..."
Primeciau, kad su vienkartine Katherine savybe "sacrifice" (jei buciau likes zmogus ir islaikes iki galo piloto gebejima) galejau supeshti net 5 raiderius, kad mum butu like jau zymiai maziau raideriu tvarkytis... sakykit kaip norit, bet pilotai siame zaidime labai svarbus ir as kibsiu i atlapus kiekvienam, kas teigs kitaip...
-
Nenorėjau būti skarbonke, ir nebuvau iki sleeper fazės, ir double kortų traukimas politikui tikrai palengvina pradžią visiem. nes galiu padėt koki 90% bandymų. Aiškui paskui pradėjau nebepadėt, kai įtarimiai keistis pradėjo, bet nieko rimto prieš mane nesusuko, neatėmė titulo :D
-
Laba naktį visiem !
Ką tik baigėsi dar viena Battlestar Galactica sagos sesija. Išmėginom paskutinį expansioną – „Exodus“. Seriale jis atkuria veiksmą, kai žmonės pabėgo iš New Caprica planetos ir keliavo toliau ieškoti Žemės (3 ir 4 sezonai). Prisidėji keli dalykai, visų pirmą – Final Five Loyalty kortos. Penkios iš jų buvo tie mistiniai cylonai, kurių tapatybės nebuvo galima sužinoti niekam. Šių kortų mėsa – jei kas nors iš žaidėjų pažvelgia į jas, kažkas tokio nutinka (dažniausiai tam pažvelgusiajam), o jei toks žaidėjas nužudomas, kenčia visi likę. Taip pat įdėjom „Cylon Fleet“ modulį, kuris iš visų trijų man labiausiai patiko. Dabar kai žmonių laivynas daro šuolį, priešų laivai, ne šiaip nuimami nuo lentos, o perkeliami į kitą , papildomą cylon fleet lentą, kurioje yra ir „pursuit“ matuoklis, o tai reiškia, kad cylonų pajėgos vejasi žmonės ir lipa jiems ant kulnų, o tai įneša nemažai įtampos, bet tuo pačiu jau gali planuoti kur išners tam tikri laivai. Smagus modas, tikrai bus žaidžiamas pastoviai. Paskutinis dalykas, kurį įdėjom – Kryžkelės. Nuskridus 8 atstumo, kiekvienas prieina savo lemties kryžkelę, kur sprenžiasi jo likimas, ar jis vertas kilnaus tikslo – Žemės paieškos. Ten pastoviai renkami traumų tokenai, kurie gali būt arba teigiami (imituoja veikėją, kuris per vidines kančias tampa tvirtas, tikslo siekiantis individas, kurio nepalaužė vidiniai prieštaravimai ir praeities poelgiai, o kaip tik užgrūdino), arba neigiami (kai per skausmą kaupėsi pagieža ir pyktis, kerštas ir kiti neigiami išgyvenimai). Dar yra du „disaster“ tokenukai, kuriuos ištraukus veikėjas miršta. Traumos turi reikšmės ir pačioj pabaigoj, kai daugiausiai traumų surinkęs veikėjas nuteisiamas, arba jei tai cylonas – jis ikišamas į „dėžę“ (box the line) ir visa tam tikro modelio linija yra įšaldoma ir daugiau nebeprisikelia. Tokiam žaidimas baigiasi iš tikrųjų. Nu bet apie viską nuo pradžių...
Žaidėjai. Tomukas (Plikio brolis), jis rinkosi pirmas. Aš pribūriau, kad šiam expansionui svarbūs yra pilotai, tai jis ilgai nežiaumodamas pasiemė Katerina „Cat“ Louanne – ta smarki pilotukė, kurį dar yra ir „stim junkie“. Sekantis buvo Bralis, jis pasiemė Galen „Chief“ Tyroll, visų pamėgtą mechaniką, kitaip sakant - support klasė, nes mes pradėjom su 4 sugadintais septintos klasės viperiais „Mark VII“, tipa – reikėjo juos urgent suremontuot. Tada aš buvau sekantis. Aš visada mėgau military leader‘ius, tai pačiupau Felix Gaeta, kuris kietas yra su FTL control‘u. Gavau ir Admirolo titulą tuo pačiu. Mano žmona sedėjo šalia ir nuliūdo, kad negali imti piloto, tai pasiemė dar niekada nežaistą Tory Foster. Seriale ji buvo prezidentės padejėja ir gera kalė. Žmonai atiteko prezidentės titulas. Po to rinkosi Mariukas (Exlegendz), jis kažkodėl pasiemė Callandra Tyrol, to mechaniko, kurį turėjo Bralis žmoną. Antras „support“, wtf ?? Nu ir paskutinis rinkosi Plikis Marčius. Jis pasiemė antrąjį komandos pilota Lee „Apollo“ Adama ir gavo CAG (Comander, Air Group) titulą. Tai naujas title, naudojamas jei žaidžiama su „Cylon Fleet“ – tai žmogus, atsakingas už visus viperius ir cilivilių laivų deploy‘inimą. Nu ir pradėjom. Per pirmus turnus Mariukas ne tik sutaisė visas „septinkes“ (tie viperiukai yra žiauriai geras dalykas, nes skraido dvigubai greičiau, per dvi zonas iškart ir juos nudaužt sunkiau), bet ir pagamino man trečią niuką. Kaip jums pradėt žaidimą su 3 branduolinėm galvutėm ?? Tiesa, aš išraukiau „Final Five“ kortą. Tematiškai, galutinis penketukas buvo sailonai, bet jie beveik visi padėjo žmonėm, nes ilgą laiką to patys nežinodami gyveno su žmonėm ir dabar jiems buvo labai skausminga keisti viską, nors ir žinojo savo padermę. Žaidimo mastu, tokie „cylonai“ laikomi žmonėmis, NEBENT tu papildomai turi tikrą cylon tapatybės kortą. Ka gi, aš, bent iki sleeper fazes esu „švarus“ – kietai! Bet kažkodėl kiti į mane skersakiavo, gal todėl kad maliau daug š***do, bet prie mano poelgių prikibt niekas negalėjo, dariau ką galėjau. Ir aplamai šį žaidimą visi įtarinėjom ne tuos žmonės. Žvilgnsiai susmigo į Bralį su Tomuku, kurie realiai nieko nenuveikė ir dažnai ėjo rukyti. Nu Tomas vieną kartą smagiai ištaškė pats vienas raiderių squadroną, tuo pačiu demonstruodamas nerealius „evasive maneuvers“. Atėjo laikas šuoliui, išlupu dvi destination kortas, o ten viena su atstumu 1, bah – iškart į dugną. Kitame šviečia – 3.. hell yea, nors kuro ir kainavo nemažai. Šoktelėjom. Kadangi pilotai abu neršė kosmose su gerais laivais, tai kažkaip grėsmės nebuvo didelės, du mechanikai greit užlopydavo kokią priešo „basestar“ pramuštą skylę, kol pagaliau Bralis ištraukė „disaster“ traumą – bam ! Ir nebėra mūsų „šefo“. Tada jis nutarė pasiimti dar vieną pilotą – Samuel T. Anders, kuris negauna pirmą savo roundą kortukių visai. O jų mums žiauriai visą žaidimą trūko. Labai smagiai veikė Mariuko mergaitės Cally savybė, kad po skill check‘o gali pašalinti belen kokią kortą, tai mums Destiny dekas buvo nebaisus visai. Pagal viską, iki šiol kaip ir nebuvo celofanų, arba jie vis dar neišsidavė. Resursai judėjo taip: Populiacija laikėsi labai gerai , kažkur apie 8-9, moralė kiek praščiau, gal apie 5-6, maistas apie 7, o kuras po mano šuolio ir dar po kelių krizių kortų drėbėsi kone iki pusės, tai buvo raudonas 4. Mano žmonai, prezidentei, vis nesisekė draugauti su kvorumu. Nu šiaip ji bandė kelti moralę kalbėdama prieš auditoriją (Inspirational Speech), bet publika ją nušvilpė. Antru šuoliu dėjom į asteroidų žiedą (atstumas 2), praradom keletą populiacijos. Aplamai man, kaip admirolui, buvo labai nesunkūs pasirinkimai kur šokti, nes vienas iš variantų visada būdavo, nu toks lievas, kad nors į akį durk. Ok, „sleeper agent“ fazė. Ir ką jūs manot? Aš gaunu dar vieną „final five“ kortą. Esu dvigubas „galutinio penketo“ gezas! Ir čia netikėtai atsiverčia mano žmona, tuo pačiu 2x sprogdindama Galaktika. Sprogo angaras ir Admirolo kajutė. Nu ką, žinom, kas yra vienas iš dviejų celofanų. Bet mano žmonai ėjo jau koma, ji buvo pavargusi per dieną, todėl nebealėjo žaist, ėjo miegoti, o antrasis tosteris dar nebuvo atsivertęs, kad galėtų perimti kontrolę. Bet to ir nereikėjo, nes mum pradėjo eiti š*** per triūbas. Netikėtai Mariukas man iššovė į nugara, nes jo charo OPG (once per game) savybė buvo, kad gali nužudyti. Tik va, manau, ka mes sužaidėm negerai, nes kaip paskui tvarkiau žaidimą visiems išėjus, perskaičiau, kad ji gali žudyti, tik tai, kai yra tame pačiame locatione, o to man atrodo, nebuvo. Nu bet ką padarysi, nepastebėjom iškarto ir palaidojom admirolą. Tuo metu buvo vykdomi labai įdomūs manevrai su civilių laivais, kol pilotai šaudė raiderius. Tai pagal viską labai tiko pasiimti paskutinę mergaitę iš „support“ klasės – Anastasia „Dee“ Dualla. Jinai nepakeičiama yra „communication“ bokštelyje, kai gali tikrinti ir judinti VISUS civilių laivus, o ne tik po du. Tai gavau XO, sustūmiau visus į krūvą, o aplink čiulkinį suko mūsų viperiai. Tiesa, šiame expansion‘e atsiranda pilotų funkcija, kur jie gali escort‘inti civilių laivus į saugią vietą (nuimdami nuo lentos civ. laivuko tokeną), bet to daryti neapsimokėjo, nes juos paskui vis tiek reikia padėti, kai to reikalauja pursuit track‘as. Tuo metu stipriai atsigavom ant kuro, nes passinom iš eilės kelias krizių kortas, o aš dar rankoj turėjau kortukę, kur gali rizikuot „Raptor“ lėktuvėliu, jei geras kauliuko roll‘as gaunas, kuro randu net 2 vienetus. Bet va moralė tai kentėjo labiausiai... na o kur nekentės, kai taip mirėm visi į kairę ir į dešinę. Mariukas, nušaudamas mane, aišku išsidavė, bet jis, žaltys suplanavo viską, nes admirolo kajutė buvo sugadinta, o būtent jos pagalba galima įkišti kažką į brig‘ą. Jis net neskubėjo atsiversti.. o kam? Jis taip būdamas daug daugiau mums kenkė. Jis perėmė mano žmonos rolę, kai jai ateidavo varymas. Kažkuri krizės korta įkišo mano į brigą, bet tada nutiko bajeris. „Dee“ veikėjos neigiama savybė yra tai, kad jei moralė pasiekia 2 arba mažiau, jinai nusižudo. Tai yra žiauriai tematiška, nes per serialą taip ir buvo. Tai paleidau kulką sau į smilkinį. Bet naudos buvo daugiau, nei žalos. Minusai, praradau visas skill kortas ir komanda neteko paskutinės mechanikės. Pliusai - nesmuko moralė, nes tai buvo paminėta prie neigiamos savybės, išėjau iš brigo, nes pasirinkau naują veikėja – Tomą Zareką, buvusį kalinį, kuris per intrigas iškilo politikoje. Jo daugkartinė savybė - jei naudojamas „Administration“ arba „Brig“ location‘as, aš galiu pasunkinti ar palengvinti skill check‘ą per 2. Mudu su Tomuku apsikeitėm rolėm, jis man perdavė Prezidentą, kuri buvo atėmęs iš mano žmonos, o aš jam – admirolą. Nutariau padaryt tvarką kvorume ir šnai – ištraukiu „Arrest Order“, kuris leidžią inkišti belen ką į brigą. Ką jūs manot įgrūdom ? Mariukas nespėjo sureaguoti, kaip atsidūrė už grotų. Tiesa, jis dar vis buvo neatsivertęs, tad turėjo pilną saują kortų. Kai atėjo jo turnas, bandė bėgti ir tai jam BEVEIK pavyko... aš pasunkinau skill check‘ą iki 9, o surinkom 8, bet jis dėjo kortas vienas, o mes – 4‘se ! Liko jis sėdėt už grotų, o mes gavom dar šansą kažka organizuot. Nepaminėjau, kad Plikis gavo „sympathetic cylon“ ir patraukė sympathetic agenda. Iš kelių raktinių jo klausimų supratau, kas tai per korta ir žinojau, kad pirma salyga joje „You win if human wins“, taip kad su juo buvo aišku - padės žmonėm jis. Jis infiltravosi į Galaktika ir tikrai mėgino tai daryti. Bet verta paminėti, kad iš kokiu 10 krizės kortų, gal 7 buvo kurios neturėjo „jump“ ikonėlės. Dar nesu taip matės, kad taip stovėtume ant vietos. O kai pajudėjom, tai gal kokius tris kartus mums grąžino jump track žymeklį vienu atgal (porą kartų dėka krizės kortų ir vieną kartą dėl Cylon Basestar Bridge pasirinkimo). Atstumas – 6, lieka dar bent per 2 peršokt ir tada jau Kryžkelės! O mes visi sėdim be kortų, o moralė šviečia ant 2. Tada mums trūko kantrybė – nusprendėm aktyvuoti FTL control, kai dar indikarorius švietę ant -3, o tai reiškia, kad nesekmės atvėju prarasim net 3 populiacijos, kuri dar buvo gan didelė, gal kokie 5. Tomukas ryžosi šiai avantiūrai, netgi su Braliu suderino Strategic Planing, reikėjo išrident 5 ir daugiau... ridena... 4 , omg. Bet kaip jau sakiau, populiacijos buvo, reikėjo kelt moralę, o laiko nebuvo. Nors buvom praktiškai išvalę lentą, joje buvo tik 1 basestar Galaktikai prieš nosį ir vienas raideris apačioj. Tomukas palupo Destination kortukes, jose buvo viena su 2 atstumo – Negyvenama Planeta, tiesiog minus 2 kuro ir tiek. Atėjo Kryžkelės. Kiekvienas gavom Kryzkelės kortą, ten reikejo pasirinkt traumą iš savo turimų ir vykdyt pasirinktą gerą/blogą salygą. Visi slapčia pasižymejom tas traumas, nes čia gaunas įdomus variantas – tai paskutinis šansas atsikratyti traumomis, nes tas kas turės jų daugiausiai ir tam tikro tipo – gone as good. Įdomus momentas, jei atsikratinėsi blogųjų traumų bus geriau TAU, bet blogi eventai kenks visiems ir priešingai, jei aukosies pats - bus geriau komandai. Man vienas iš variantų atsivartė kur prarandu 1 moralės, o pas mus kaip tik tiek ir švietė, kas reikštų auto-loose. Tad atidaviau vieną gerąją savo traumą. Bet to nereikėjo, nes pas Brali buvo panašus variantas su morale, o jis žaltys buvo primušęs tik blogų traumų ir net norėdamas negalėjo padėt kitaip, tai moralė drėbtelėjo ant nulio ir mes pasakę „gg“ ėmėm vyniotis meškeres. Laimėjo Diana (kuri tuo metu jau saldžiai parpė) ir Mariukas, kuris jau antra kart iš eilės būna celofanas. Kitą kartą jį reiks iškart į brigą grūsti. O šiaip, jei geriau pagalvojus, tai mus nuo žaidimo pabaigos skyrė vienas žingsnis, reikėjo tik aktyvuoti heavy raiderius ir to būtų pakakę, nes kaip tik būrelis (du tokenai vienas ant kito) centurionų stoviniavo prieš paskutiniame „Board centurions“ skalės laukelyje. Iš pradžių, po superkrizės kortos ten buvo krūvelė iš 3 tokenų, bet Plikiui pavyko vieną nukauti...
Visumoj tai expansionas patiko, bet reiks dar būtinai dar kartą sužaist, kad įsisavint. Labiausiai užvežė „Cylon Fleet“ mechanika, kurią naudosim dažnai. Loyalty deko patobulinimas kažko labai neįnešė, tuo labiau, kad lošėm net be „Personal Goal“ kortų, kurios žymiai pasunkina žaidimą žmonėms. Tik tiek, kad aš jau du kart miriau, tai abu kartus atsivartė mano „Final Five“ kortos, o execution atveju, kiekvienas žaidėjas nusimeta po dvi kortas, tai pas mane 2x FF kortos, vadinas po 4! Nenuostabu kad likom be kortų visi greitai, o čia ir buvo bėda. Gerų kortų gauna patraukt politikai, o iš jų buvo tik mano žmona, kuri atsivertė, tai ant galo skill check‘us jau failinom iš eilės kone visus. Mažiau „support‘o“ , daugiau politikų. Pilotai – max 2 (cia jei nenutinka kaip ana kart, kai abu buvo celofanai). Tiesa, dar buvo Ally kortos, tipa „sąjungininkai“ kurie irgi galėjo padėt , arba kenkti, bet kažkaip pradiniai sajungininkai išsidėstė tokiose lokacijose, kur mažai vaikštom, kai gal pusę žaidimo su jais niekas nevyko. Traumų irgi maniau, ka pririnksim daugiau, bet kiekvienas gal po 3 ar 2 turėjom tik. Čia gal dėl to, kad kai žūni, discardini savo turimas traumas ir trauki naujas, startines tris. Šiaip tai užskaitau vakarą, buvo linksma ir labai daug netikėtų ir nenuspėjamų posūkių buvo. Kitą kartą jau viskas turėtų sklandžiau eiti. Tai tiek šiam kartui – iki kitų BSG epizodų iš neklubinės aplinkos !
-
Ramai aš paklausiau kur tu esi, ir per move fazę atėjau pas tave į lokaciją, kad galėčiau nušaut. O šiaip kažkaip norėtus per sleeper faze necelafonu pabust kada :D Kiek galiu kenkt.
-
Dabar kramtau „Milka“ likučius, čia kur Justas atnešė ir viena ranka typinu reporta, kita dar arbatos puodą laikau. Juk penktadienis, jo majo! Ir mes šian anksti užbaigėm... VĖL ! Tai nutiko kažkur pusė dviejų. Lošėm Battlestar Galactica + Exodus. Šįvakar buvo kiek nestandartinė sudėtis, nes seni veteranai nelabai galėjo, buvo net du nauji žmonės, kuriems BSG buvo netik nei karto nežaistas, bet ir aplamai geimų vakarai pas mane buvo naujiena. Vienas iš jų buvo mano kolega Arūnas (ne Bralis). Jis yra jau pas mane žaidęs Wow ir Descent. Kitas vaikinukas buvo Justas. Taip, tai mūsų Justas iš klubo ! Kaip tik ausinėse dabar skamba „Breaking Benjamin – Diary of Jane“, tai ta linksma gaida ir pradėsiu...
Šį kartą kiek pamodifikavau geimą – įdėjom „Personal Goals“ Loyalty kortas, kurios pasunkina žaidimą žmonėms, bet išėmėm „simpatuką“, taigi bendras balansas turėjo nenukentėti. Mano žmona rinkos pirma ir pasiemė savo mėgstamiausia veikėja – pilotę Karą Thrace „Starbuck“. Aš sėdėjau nuo jos į kairę. Buvau sumastęs, kad ideali sudėtis būtų 2 pilotai + military lyderis + 2 political lyderiai + support‘as. Tai pasiėmiau Laura Roslin (ji iškart gavo Prezidentės titulą, nes pirma pagal sarašą). Šalia manęs sėdėjo Bralis, bet jis vėlavo, tai mes išsirinkom veikėjus be jo. Jam kliuvo „support“, jo mėgstamas Galen „Chief“ Tyrol. Mariukas labai norėjo „military leader“, nes nebuvo dar už šią klasę žaidęs, jis pasiemė Felix Gaeta ir gavo admirolą, nes daugiau ML nebuvo žaidime. Toliau sėdėjo Justas, jis pasiemė Lee „Apollo“ Adama ir gavo KOG (angliškai KAG – Komadner, Air Group) titulą. Ir paskutinis buvo Arūnas, jis pagal mano schemą turėjo būti political leader, tai nulupo Gaius Baltar, mokslininką, kuriam pastoviai vaidenosi cylonė „Caprica Six“. Ir dar jis buvo bailys (gauna dvi loyalty kortas pradžioje). Taigi, gavom tas kortas, pažiūriu – „You are a cylon“ , reeeaaallyyyyyy ?? Nutariau paimti tokia visai defensive strategija ir būt max užsislaptines, nes taip labiau fun. Ir kaip paaiškėjo – tai pasitvirtino. Pajudėjo žaidimas, kol nauji žmonės išsijudino, žiek ir atėjo pirmas šuolis. Mariukas kažkaip įtartinai peršoko tik per 1, sumurmėjęs, kad mažu – „abu destination‘ai nieko gero...“ – hmmm – girdžiu šiugždant celofaną. Nutariau atidžiau jį stebėti, nes daugmaž žinau Mariuko žaidimo stiliu. Kadangi pats buvau tosteris, tai man buvo aktualu sužinot, kas kitas. Sužaidžiau „Inspiration Speech“ norėdamas pakelti moralę, bet critical susivėliau išridendamas vienetą ir publika mane nušvilpė - cool ! Beje apie tuos vienetus – mes buvom pakraupę. Pirmi ridenimai kauliuko – arba vienetas, arba dvejetas. Nesisekė juodai, net kauliuką ėmėm tikrinti, ar nepašlifuotas. O štai kai reikėjo išrident mažą skaičių (kai atakavo basestar‘ai) – nei velnio, krito hit‘ai. Žodžiu, neturėjom laimės jau nuo pat pradžios. Bent jau „jump“ ikonėlės būdavo stabiliai krizės kortose. Po antro šuolio, kuris buvo 2 atstumo, mano įtarimas Mariuku dar labiau sustiprėjo, nors realiai 2 nėra blogai, bet buvo galimybė gauti maisto ir Mariukas sufailino roll‘ą, bet mes jau kauliuką buvom nurašę, kaip unlucky. Kas liečia maistą, tai su juo buvo skurdžiausia, nes kai pradėjo eit į apačią, nesustabdomai. O tam įtakos turėjo tai, kad per kokius 7 – 8 krizių kortų traukimus mes išraukėm kone visas „Food Shortage“ kortas (jos atrodo trys deke yra). Bet čia buvo prikolas, nes šaika juokavo gerai, kad aš, kaip prezidentas, sėdejau ne Galaktikoje, o „Colonial One“- prezidento laive ir ten šlamščiau lašinius, ikrus ir kitus gardėsius, o žmonėms sakydavau – „Gerbiami kolonijos laivyno piliečiai.... atėjo sunkūs laikai, trūksta maisto (atsirūgsta) ir teks sumažinti davinį... Joa, iš to bajerio gerai visi žviegėm. Ypač, kai su viena kvorumo korta padidinau maisto rodiklį per vieną, moralės sąskaita, bet tuo pačiu varymu ištraukiau krizės kortą "Food Shortage" ir vėl praradom maisto :) Kiti resursai buvo netgi labai nieko, tarp jų ir moralė, kuri dažniausia pirma dingsta. Žinot, kaip sakoma, moralė – tai nevalgoma Žodžiu, šeip ne taip dasikapstėm iki „sleeper fazės“. Iki tol visi buvo įsitikinę, kad nėra tarp mūsų celofanų, vadinas vaidinau įtikinamai. Tad kai atėjo mano varymas, atsiverčiau. Mano cylon kortą sakė – „trauk 5 damage tokenus, pasilik du ir jais žalok Galaktiką“. Tai variantų skanių buvo, bet pasirinkau susprogdinti angarą, kad pilotai negalėtų išskristi laukan (Command centras jau buvo pažeistas prieš tai) ir kitą pasirinkau sunaikinti 1 maisto, kurio ir taip trūko. Po šių mano „zbitkų“ maisto rodiklis švietė „3“, buvom nušokę 6 atstumo ir žmonėms buvo surištos rankos prieš cylonų laivyną, nes nei viperių išleisi, nei pats išskirisi į kosmosą. Patraukiau riebia Super Krizės kortą – 24 pass skill sunkumo, bet visos spalvos, išskyrus geltoną, veiksmas – aktyvuojami įvairūs cylonų laivai, netgi jei passini, bet žymiai mažiau. Tada Mariukas nutarė nebesislapstyti ir atvirai pareiškė, kad ketina į brigą igrūsti mano žmoną, o tai padaryti buvo nesunku, nes Karos Thrace neigiama savybė yra „Insubordinacija“ – tematiškai seriale buvo nedisciplinuota ir neklausydavo aukštesnio rango karininkų įsakymu, netgi yra sumušusi admirolo pavaduojantį karininką (XO). Žaidime tai reiškia, kad jei jau ją kas nors kiš į brigą, tai skill check bus -3. Kitaip sakant, vietoj 7, mums reikėjo surinkti tik 4. Primeskit – neįkišom ! Šaika puolė gelbėti jos, sumetė gerai kortų, tai nors šiuo klausimu išlošėm. Mariukas, aišku nusipaišė taikinį sau ant nugaros, bet nelabai jis ir bijojo, nes Gaeta savybė vienkartinė kaip tik ir buvo, kad jis, būdamas brige, galėjo iš jo išeiti į bet kurią kitą Galaktikos vietą ir dar pasisavinti admirolo titulą (kuris, iškišus žaidėją į brigą atimamas). Tai irgi tematiška, nes Gaeta, 4 serialo sezone padarė šiokį tokį maištą ir nuvertė valdžią laikinai. Bet Mariukui net neprireikė to daryti, nes atėjo mano varymas ir aš driokstelėjau savo super krizę. Gavos įdomi situacija, nes tarp aktyvuojamų laivu buvo ir heavy raider ikonėlė. O tai reiškė, kad judėjo ne tik heavy raideriai, bet ir boarding party, t.y. – laive esantys centurionai, o jie buvo per vieną laukelį nuo pabaigos. Kitaip sakant, jei žmonės nepass‘ina šios krizės, jiems – game over. Mariukas sėdėjo be kortų, aš su dviem, tad nieko rimto primaišyt kaip ir negalėjom. Tai likę sumetė praktiškai visas savo rankas į šį skill check (o tai buvo 24 sunkumas). Arūnčikas dar dėjo „investigative comitee“ (atvertomis kortomis skilai imami), tai gavos kalnas kortu, bet aš tėkštelėjau geltoną kortą, kur skill strength yra 0, bet ne tame esmė, galioja jos tekstas, kuris sako „išimk visas 6 ir 5 vertės kortas“, o ten tokių tikrai buvo. Ir skill check reikšmė po šio bajerio siekė vos gal koki 11 ar 12, tiksliai nepasakysiu. Jei ne ta korta, gal ir būtų pass‘inę. Taigi, pirmą kartą mūsų BSG istorijoje, Centurionai iš vidaus paėmė laivą, sunaikindami visus žmonės "Galaktikoje"... bet jei taip ir nebūtų nutikę, maistas švietė ant vieneto. Jei būtume prakišę ant maisto, tai irgi būtų toks pirmas atvejis. Laimėjo blogis, o Mariukas jau gal trečią kartą iš eilės buvo celofanas. Jau visi žvengė – kitą kartą Mariuką, pa defaultu tiesiai į airlock‘ą kišt, nes jam tokia karma, jis visada cylonas :) Ir dar – jis antrą kartą iš eilės net neatsivertė! Žiauru...
Taigi, vakaras labai užskaitomas, labai visiems patiko. Be simpatuko žaist yra žymiai smagiau ir nepasakysiu kad labai jau lengviau žmonėms. Bet tas jausmas geras, kai jau žinai, kas yra cylonai, tai likusiais gali 100 procentų pasitikėti, mėtyti jiems „executive orders“. Kortukiu ir vėl labai trūko, ypač man, bet aš kadangi buvau blogas, labai nepergyvenau, kaip tik tai padėjo man maskuotis, tipa, tuščia ranka – neturiu ką įdėti į skill check‘ą, bet kartu blogai, kad negalėjau kaišioti pagalių į ratus. Pačioj pradžioj gavau labai agresyvias kvorumo kortas, kurios galėjo netgi žudyti, kaip sakiau – prezidentas turi savo rankose labai didelę galią ir šį kartą jos buvo patikimose, cylono, rankose (evil grin).
Kokios išvados apie žaidimą? Faktas, kad jei į laivą patenka centurionai, juos reikia mochinti, nes darant šuolį jie nedingsta, o nudaužti juos sunku, netgi su Strategic Planing‘u, čia juk nepanaudosi „Maximum Firepowe“ kortos. Nors mano žmonai šįvakar pavyko su vienu „MF“ nudaužti net du heavy raiderius, abu kartus buvo išridentas „hard 8“. Taip pat reikia naikinti raiderius, nes žaidimo pabaigoj, jų, ant cylon fleet lentos buvo prisirinkę gal kokį 12. Ir jie niekur nedingdavo, o kai jie ant CF lentos, tai yra nepasiekiami, kol neperšoka į bendrą lentą. Taigi, eilinį kartą nepriėjom Kryžkelių, bet šį kartą su traumom sekės kur kas geriau. Jau nebe pjovėm grybo, kaip pirmą kartą ir nemažai ally prasukom, po kurių pas Mariuka nebeliko traumų tokenų, jis sukišo visas po naujais ally. Taip pat niekas nebuvo nužudytas, nes nebuvo airlock (jis Pegaso kreiseryje tik), todėl nebuvo galima to padaryt tiesiogiai.
Aš manau, kad vėlgi, mes visai neišnaudojom skautinimo galimybių. Dar turėjom tris raptorius, XO pagalba galima buvo labai gerai parinkti šuolį, ir nusimesti labai skausmingas krizės kortas. Jaučiu realiai skautas buvo paleistas gal porą kartų, pirmą kartą tai darė Mariukas (ekspedicija negrįžo), antrą kartą Diana (pavyko gauti kuro). Reiks kažką sugalvoti, kaip geriau žaisti, kad netrūktų kortų.
Whoa, parašiau reportą per valandą ! Damn, im good ! Ainu miegot. Atia, broliai cylonai !
-
Taip taip, eilinį kartą kartą teko kišt pagalius į ratus man. Nors ir buvau not cylon iki sleeper fazės. Bet kliūdavo tokie variantai lievi pasirinkimo, kad visiem neatrodžiau geras :D Nors rinkausi mažesnes blogybes iš galimų. Dar Ramas pamiršo paminėt, kad su ally pagalba buvau perėmęs prezidento titulą, panaudot daug nespėjau, bet panikos įnešė pakankamai. Kad mane vaikytus, kol centurionai dirbo savo darbą. Dar seniau siūlau Ramui atiduot titulą, bet pasirinko kaliūzę :D
Tikrai kažkaip neišsprendžiam kortų klausimo, per mažai buvo naudojamas eXO, gal žaidėjų nepatyrimas, kai justas metė ramui, kur pas aną tuščia ranka, ir reikia dar degint kortas žiaurus minusas. O Arūnas su baltaru, tik sau po viena kortukiu action naudodavo bet nelabai jautės iš jo pagalba, pvž kai aš pirmą kart lošiau, ten man kai mėtė eXO pastoviai pilną ranką prisitraukdavau, ir skill check padėdadau belenkiek. O Svarbiausiai reik kauliuką pakeist :p
Šiaip tai idomiai, kad vienintelis slaptas celofanas baigė sveikiausiu protu be traumų, be sažinės :evil:
-
Vakar nebuvo kada, tad , kiek paveluotas "neklubinis" reportas.
Kaip visada, rinkomes penktadienio vakara pas mane. Atejo Bralis, PLikis, mano zmona, as, mano kolega Arunas, nu ir Mariukas aka Exlegendz aka Zazaz, kaip ji vadinom jaunystej. Taigi, kadangi nutarem pailset nuo Galaktikos, tai buvo maziau sudetingu geimu vakaras, o tiksliau - zombuniu (Last Night on Earth) ir Zemes Stulpu (Pillars of the Earth) - ar pastebejot, kad abiejuose geimuose figuruoja zodis "earth" ?? Pirmiau pradejom su zombiais. Pasirinkom scenariju "Escape with the truck". Kas nezino, scenarijaus mesa - rasti benzino kanistra ir supilti i masina. Dar reikia rasti raktelius ir bent du herojai, is kuriu bent vienas turi tuos raktelius, turi buti ant masinos. Nors plikis mums atrode panasiausias i zombi, Mariukas pasisiule savanoriskai pabut negyveliu, prie jo prisijunge mano zmona. Taigi, vienas experienced ir vienas NOT-so-expierenced zombie. Nu ir pradejom ir galiu pasakyt gan sekmingai. As buvau Sally, tokia lucky mergaite, kuri jau antra turna rado beisbolo lazda, tik gaila nebuvo galima kam nors uztvoti, nes buvau mepo kampe, toli nuo zombiu. Tai rausiau pastatus toliau, kol radau benzino (gal 4 varymu). Tada tiesiu taikymu i masina... supyliau tuos degalus be didesniu parkiu. Tuo metu zombiai jau sturmavo kolegas, tai visi pradejo judet iki centro. Aruncikas (Johhny), rado revolveri ir pradejo neitiketinai taikliai saudyti, kol galu gale zombie playeriams truko kantrybe ir jie, neiskente suzaide korta, kur baigiasi soviniai. Vakaro vinis buvo mano zmona, kuri tikriausiai is visu savo kauliuko metimu , gal 70 procentu ismesdavo vieneta :) Taip pat jinai pradejo su 3 zombiais ant lentos ir gal kokius 5 varymus is eiles nesugebejo isspawninti likusiu 4 zombiu :) Tai i pabaiga vaizdelis buvo mazaug toks. Bralis, kuris buvo bomzas, pagaliau rado raktelius. O like kiti trys gezai jau laukia sunkvezimyje. Bralis megino judeti iki masinos, nes tik jo ir reikejo iki pergales - rakteliai tai pas ji, bet atkreipkit demesi, kad paminejau zodi "megino". Ant movement veiksmo pasipyle jam vienetai, tai vos sliauze, it koks zombis. O dar lauke kaip tycia prasidejo lietus, kuris sumazina movementa vienetu. Tai kai pamatem, pagalvojom "а не ахренели ли вы ??..." Tai galiausiai isirideno jis pagaliau ant kauliuko 3, kuris buvo kaip tik minimali reiksme iki sunkvezimio, uzkurem ir dejom vaizdu, pertrenkdami su masina dar koki pora zombiu... Zodziu , scenarijus pavyko, nes sugebejom surasti labai greitai tai ko reikia, partija gal 30 min. truko.
Paskatinti sekmes, pakurem dar viena scenariju - „Burn ‚em out“, kur reikia susprogdinti 3 spwan skyles per 18 valandu. Cia sekes sunkiai, nes praejus pusei laiko uzlope buvom tik viena skyle. Si karta zombiai buvo vel Mariukas ir Bralis. As gavau kunigeli, kurio is esmes, nelabai megstu, nes jis negali saudyti. Nors cia gaunam paradoksa, nes jis negali naudoti daiktu, kur pazymetas keyword‘as „gun“, tai radau signaline raketa, kuri issaunama pistoletu, ant kortos „gun“ nera, tai nupyliau viena zombi su ranged ataka :twisted: Dar ismasciau viena combo. Buvau atsivilkes i ligonine, o discard pile buvo vaistinele. Ligonines „pick up“ galimybe leidzia palupti is discard pile vaistinele. Kunigo savyve yra, kad gali zaloti save ir meginti su kauliuko ridenimu numusti zombiu korta. Primeciau, kad sedi ligoninej, kacelini „remain in play“ zombiu kortas, kai prisirenki woundu, naudoji vaistinele, pilnai isgyji, kitu turnu vel ja pick up'ini... Zveris , nia...? Bet nedariau kazkodel taip, nes reikejo rasti ne vaistinele, o dinamita. Viena rado gan greitai Dinka, kuri buvo detektyve Rachelle. Tai ta viena skyle ir sugebejom issprogdint. Zombiai numilino 10 deko kortu ir ka jus manot – tarp ju buvo gal 3 dinamitai ir 2 revolveriai. Primetat, kokie sekmingi butu buve pastaruju musu 10 search‘u !? Tai gerai, kad ant lentos buvo toks pastatas – antikvariatas. Tai sukisom revolverius ir dinamitus atgal i hero deck‘a. Bet istraukt vis tiek nesiseke – traukem visokius shudus ir ne tai ka reikia. Per visa partija nei karto neistraukem tutoro – t.y. kortos, kuri leidzia kaladeje susirasti „scenario item“. Mano zmona i pabaiga vel pradejo rident vienetus, kas jau buvo visai nebekeista... mano kunigui ikando ir uzkrete, as kazkaip nesurisau, galvojau, kad tapsiu zombie hero, kai mirsiu, o ten pasirodo, kai gaunu sekanti wound‘a. Tai tame pastate, kuris vadinosi darzine, buvom trise ir as jiems panosej pavirtau i sventa teva – zombi :evil: Nauja chara issitraukiau Johnny. Aruncikas pradejo su Amanada, mokyklos prom queen, ispaikinta, turtinga grazuoliuke, kuri nesveikai mokejo slapstytis ir trauke is paskos bandas zombiu – gerbeju. Bet paskui jiems tai nusibodo (o gal Aruncikas neatasake i ju jausmus ?) ir jie vis tiek ja sudede. Tada jis palupo Sema, buvusi Vienamo karo veterana, kuris susirado benzo pjukla ir pjove numirelius i kaire ir i desine, net mesos lakste i sonus. Ale vis tiek ji palauze, jis beje, krito paskutinis ir tai buvo 4-as zuves herojus. Mums buvo like 4 valandos, bet tai nebutu nieko isgelbeje, nes tik viena is 3 skyliu buvo susprogdinta. Zodziu, su tokiu itemu traukimu buvo laimet neimanoma. Taigi 1:1 – islaikytas balansas. Dar buvo idomi detale – bralis sudauze mano taure su vynu ir ji istisko i daug smulkiu daleliu, o vynas pasipyle it kraujas, tikrai zombiska detale ten buvo...
Paskui sedom losti pilarsu. Cia reportas bus trumpesnis, nes nera roliu ir charu. Galiu pasakyt, kad mano zmona, pralosusi abi zombiu partijas pavare kersto. Jinai laimejo ir gan gerai atsiplesus, nors is esmes nieko sudetingo ten nedare. Bet jau jos atsiplesimas pasijuto 4 rounda. Mes su Plikiu buvo abu zaidejai, kurie sugebejo darytis pinigu is amatininku darbo, bet abu praktiskai likom paskutiniai, kas irodo, kad turetu daug babkiu dar ne panaceja. Mum ju buvo net per daug, nes Plikis paskutini rounda pardavinejo metala pusvelciui (uz 2 auksinius), nes likutis nuplaukdavo todel, kad jau buvo pasiekta 30 auksiniu riba, o auksciau jau niekaip. Man irgi gavos panasiai, liko babkiu, o nieko uz jas nebepadariau. Reiks galvoti nauja sistema, bet pati zaidimo mechanika padaryta taip, kad cia neveikia jokia reali laimejimo sistema, nes bet kas is po nosies gali nunesti kritiskai reikalinga punkta, kuris duoda vienokios ar kitokios naudos. O mano zmona, neziurint i tai kad laimejo, dare tokiu vaikisku klaidu, kaip antai atleido skiedinio maisytoja ir iskart isigijo murininka, kuris be skiedinio maisytojo neduoda nei vieno victory tasko :unknown: Tada jinai sako „ei, wait a minit...ka as cia ka tik padariau ??“ Tiesa, ar minejau, kad baigem puse penkiu ryto ? Gal jau smegenys nebeveike ? O gal jas buvo suede zombiai ? Ryta su zmona jautemes kaip tikri zombiai, miegoje vos 3 valandas, nes reikejo keltis ir vaziuot i Radviliski. Bet cia taip buna, kai pradedam geimint astunta vakaro, kad vaikai mano nemaisytu. Reiks kazka galvoti tuo klausimu...
Vis tiek buvo labai smagu ir linksmas toks vakaras gavosi. MORE !
-
Taigi, cia vel as - sveciai issiskirste, apsitvarkiau, ziuriu - dar ne velu, tai emiausi reporto.
Si karta suzaidem visai padoriai, iki puses dvieju, kaip ir priklauso. Losem zombius. Kuo toliau, tuo labiau man tas geimas limpa. Buvom: as, Aruncikas, kitas Aruncikas (ne Bralis, bet irgi mano kolega), Mariukas ir Justas, nu ir aisku, po geros pertraukos - Robke. Zmona nedalyvavo, nes jai anksti reikia but Vilniuj, tai uzeme vaikucius, kol mes biechinom, o paskui juos ir sugulde, uz ka as jai esu LABAI dekingas. Taigi, 6 rimti vyrai. Randomu pasiskirstem, kas bus zombiai ir vienas is ju buvau as, o kitas - naujokas Aruncikas. Zombiu buvau pirma karta, kaip ir mano kolega, beje. Issirinkom scenariju - ta kur reikia sukurenti nama, kuris nunai yra virtes zombiu landyne. Tas scenarijus naudoja Grave zombies. Kaip ir gerai, bet isridenau, kad tie nagli zombiai yra nesenei mire (Recently dead) ir laksto greit, o tiksliau per D3, kas yra visai nieko gero. Todel toki viena nagla zombi vieninteli ir tematem, kuris ikando viena karta Semui, uz ka buvo ziauriai sumochintas. Nutarem imti kiekiu... Bet herojai irgi ne pirstu penimi - kad pasiuto traukt is visur benzina ! Primeskit, pasirodo kaip zmones visur buna paslepe benzino juodai dienai. O benzinas, zinokit toks dalykas, kad prilaistyti jo gali net ne po kojomis, o i salimais esanti langeli. Tas atradimas man buvo ziaurus ir mes su Arunciku per velai supratom savo klaida, nes herojai atbegdavo i nama, vos ieje pro duris, kliusteldavo kanistra ir viskas. Kadangi scenarijus naudojo "free search" tokenus, tai gerojai staigiai prilupo gerumu pasizymejusiu daiktu, kaip antai kitas Aruncikas gavo sodininko zirkles ir visu zombiu siaubui per savo turno nukirpo net trims is eiles galvas. O lakste taip, kad net mokyklos begikas Bilis pavydetu - jauciu maziau 5 niekas neisrideno. Zodziu, buvo ziauru, o paskutine vini i zombiu kartsa ikale Robke - tas net su panarinta koja, sugebejo atlekti i nama, ispilti benzina ir dar issitrauke svarke (kas nezino, aiskinu - survirinimo aparata). Ir dar uz pavadzio atsivede arkli, o tai jau tiesiog pasityciojimas is vargsu zombiu. Dabar primeskit slow motion vaizdeli - sprogimo banga isnesa namo langus ir pakelia stoga... tarp ivairiu skeveldru laksto zombiu dalys - ju tuomet name buvo tikrai nemazai. Grazu...
O klaida zombiu buvo ta, kad jiems reikejo atsistot prie duru, o ne ant skyliu paciame name. Tada noredami ieit, zmones butu tureje kautis.
Ok, kadangi ta partija uztruko jauciu maziau nei pusvalandi, ememes kitos. Tada zombiais tapo tas pats Aruncikas ir Robke. Scenarijus - Plague Carriers. Tas gerulis, senei norejau ismegint. Tikslas, sup***ti 7 raudonus zombius, kurie yra pavojingi, nes uzduodzia smegenis per du langelius ir beria 2x fight kaulus ir turi 2 laifo. Lievai tai, kad pradejom centre, bet su 2 papildomom kortom kiekvienas. Mariukas buvo pabegelis is kalejimo, Viktoras, kuris pradinei rankoj gavo iskart du ginklus - jau 4 fight kaulai jam garantuoti. Bet labai nevykusiai sulauze beisbolo lazda jau pirmuose turnuose. As buvau Dzeni, farmer girl ir tampiausi pradzioj viena, paskui du kanistrus benzino. Kam, paklausite ? Juk scenarijuje nera ka sprogdinti... ogi tam, burbuliukai, kad as dar nesiojausi ir benzinini pjukla, o juk i ji ipilti tai kazka reikia. Nu ir pyliau...siaip tai pradzia musu buvo superine. Kadangi Plague Carrieriai (toliau PC) buvo pasiskleide po visa mepa, nutraem eiti i kampa, kur buvo biblioteka ir antikvariatas, nes juodai reikejo daiktu ir ginklu. Is paskos nusitempem net 3 PC, kurie mus puikiai uzuode. Gan nesunkiai isvalem ta kampa ir jau praktiskai po 15 zaidimo min, turejom savo saskaitoj 3 PC ir jautemes pakankamai apsiginklave. Pajudejom iki ligonines, ten irgi gerai sekes, niekas nezuvo, ikasdavo pavieniai zombiai, bet nieko rimta, turejom gi sesele Beke, kuri labai nepatiko kaip charas Justui ir jis vis norejo ja numarint. Taigi, viskas klojos, kaip silta vilna, kol liko vienas PC. Zombiai pajute pavoju eme kauptis prekybos centre, o mes pasukom i pasta, kuris jungesi su prekybos centru bendra siena. Buvom tokie pasikele, kad jau praktiskai buvom isitikine, kad atsipute laimesim. Boy, kaip mes klydom... pasirodo, tas paskutinis brudo nesiotojas taip lengvai nepasidave. Zombiai prekybos centre uzgesino sviesa, uzkrete Viktora, pradejo taskyt viena po kitos "remains in play" kortas. Ir jau ziurim, kad zombiai jau ridena ne po viena ir kartais net ne po du kaulus, kaip grybai dygsta aplink, mes ridenam maziau kaulu ir panasi bezabrazija. Tame paste tai uzstrigom gerai, ten 2 langeliu pastatas, ale nei cia nei ten. Justas visa partija lupo revolverius ir shotgunus, puse jauciu atidave man. Nu ir saudyti jam sekes is ju visai nieko. Bet soviniai irgi ne is oro imasi, baigesi jie. As tada radau signaline raketa, o tai reiskia, kad is jos jei pataikau i PC, jam kaput, plius nepataikyti is jos gali tik visiskas mulkis. Viska ko man reikejo - line of sight. Bet ka tu zmogau, gero gali pamatyti, lindedamas paste. Bet Aruncikas pavare dar geriau, jam kaip ir praeita partija, atejo sodininko zirkles. Tai jis nusprende pakartoti toki pat zygdarbi, nu su galvu karpymu. Nere tiesiai ten, kur zombiai ciulkini vire. Kiek kerpa, tiek nieko ! Jau pagalvojo, kad zirkles atsipo. Gerai, kad ismete biski dubliu, kurie neleisdavo deti jam zaizdu. Cia Dzeid, gote studente, labai geras charas. Taip ir neikirpo niekaip. Ir tada emem uzsilenkineti, po viena pirmiausia Justo Beke, paskui mano Dzeni, ir galiausiai drasioji Arunciko gote... liko Mariuko Viktoras uzkrestas, bet jis pasiplove i arklides. O raudonasis zombis ramiai sau tunojo vaistineje, apspistas kitos shmaros. Cia jau pasiuliau scoopinti, nes vilciu praktiskai laimet mums nebeliko. Ir tada ivyko bajeris - kadangi mes uzsilenkeme, tai traukem naujus charus. Justas istrauke Amanda, prom queen, kuri iskart nuskuto viliot raudonojo. As palupau detektyve Rachelle, kuri pradeda zaidima su revolveriu ir zibintuveliu. Kaip dvi papildomas kortas gavau soviniu ir raktus, kuriuos panaudojau paieskai nauju daiktu, tai dar gavau ir dinamito, bet neturejau ugnies. Nors, zinot, siais laikais tie dinamitai - daromi labai nekoybiskai ! Kaip antai pries mane dar Aruncikas, turejo ir dinamito ir ziebtuveli, nu ir ka - mete i banda zombiu ir jis nesporgo ! Nnz, ar dagtis slapias buvo (Aruncikas du kart is eiles isrolino vieneta). Taigi, su tokia ekipuote jauciausi visai neblogai. Arunas gavo serifa, tasai juk irgi su revolveriu, ir dar istrauke benzo pjukla ir medzioklini sautuva su optika, cia geriau ir nesugalvosi ! Taigi, raudonas plague carrieris neatsispyre Amandos kerams (o gal ji tiesiog viliojo jos smegenu kvapas) - jis isejo i lauka - to mums ir tereikejo. Aruncikas uztaise medzioklini sautuva, pakele prie akies - boom...ir nepataike... Pradejom ji koneveikti, tada jis paaukojo movement action ir uztaise is naujo - bang ! Si karta taikliai - suvis nunese desine zombio ranka. Dar jam reikia vienos zaizdos... Liko paskutinis sansas - mano suvis. Pakeliau revolveri i akiu auksti, sulaikiau kvepavima - BAM - headshot ! Zombis nuvirto ant zemes, o mes pasokom nuo kedziu...cia buvo nesveika pergale, tikrai geriausia vakaro partija cia buvo. Kaip pasirodo reikia neatsileisti ir neatsipalaiduoti, jei ne tie nauji saudantys charai, butu basta. Tiesa, ar minejau, kad mano Dzeni ir Mariuko Viktoras bibliotekoj spejo dar ir pasimyleti ?
Kadangi buvo dar tik puse pirmos, nutarem dar syki sulosti koki lengva scenariju. Paemem ir "Hero Pack" expansiono - "Hunt for survivors". Labai panasus i base game "Save the Townsfolk", tik naglesnis. Zombiais buvo Justas ir Aruncikas, cia tas kur su zirklem buvo. Scenarijaus taisykle - zombie autospawn. Taip, kad nusimate gausiai zombiu ant lentos. Pradejom centre visi, prie sunkvezimio. Aruncikui kitam idavem raktus. Robke buvo kunigelis, as - begikas Bilis, o Mariukas - Sally. Iskart issiskirstem i visus sonus, nes reikejo atverst numeriukus ir suzinot, ar radom dar isgyvenusiu. Be to reikejo ginklu, nes visi pradejom tik su viena papildoma korta. As pradejau, beje, su shotgun'u. Tik, va, kai niekas nemoke saudyti, po to, kai dviem zombiams nunesiau puse galvos, baigesi soviniai. Su Mariuku (kadangi mes studentai), pasinesem i mokykla, kunigelis - aisku i baznycia. O Aruncikas, kuris buvo chemikutis, nuejo i supermarketa, kuriame zinojom, kad yra mums labai reikalingas daiktas (korta - I know where it is...), bet deja, jam nedaejus, pastebejom, kad prekybos centras uzimtas visas. Bet prie jo buvusioje vaistineje, Aruncikas rado pasislepusi mokyklos fizruka. Jis jam padejo kapotis pries zombius. As neradau nieko, Mariukas rado T-Bone, mokyklos futbolo komandos quarterback'a. O Robke, atvercia numeriuka, ten skaicius. Tada beri kaula, jei ismeti maziau, randi kaimieti, jei daugiau - nieko (kaip nutiko man), jei lygiai tiek pat, tada jau raudona sviesa. Rideni vel. Jei maziau - randi nauja heroju, jei daugiau - zombie hero. Tai sulaikem kvapa, kai Robke rideno. Ir... pasiseke - rado baznycioje pasislepusia Amanda. Kadangi jinai grazi, tai kunigas rideno +1 kaula, bet cia dar nieko, Amanda trauke jai priklausancia free korta ir istrauke shotguna ir "Vilti" (Faith) ir atsitik tu man taip... o Viltis kunigo rankose - ziaurus dalykas, taigi dar +1 kaulas. O dar jei koki ginkla i rankas...zodziu, pasinesem prie paskutiniu dvieju pastatu, kur tikejomes rasti zmoniu. Zombiai pasinese ten irgi... pasirodo Amanda, neziurint i tai, kad grazuolike, visai pusetinai taskesi su tuo sautuvu. Mes su Mariuku is mokyklos isbege, pamatem, kad jiems pagalbos nereiks pasukom tiesiai prie masinos, prie kurios is kitos puses leke ir chemikutis su fizruku. Bet cia likimas pakiso koja (arba tiksliau ja pakiso zombiai), suprate, kad isvaziuot vis tiek musm reiks su masina ir visais likusiais gyvais gyventojais, jie pasuko prie sunkvezimio. Pirmas prie jo pribego spekit kas ? Taigi, neveltui Bilis, buvo laikomas daugkartiniu mokyklos begimo chempionu. Kaip dejau per 7 langelius, nors kauliukas rode tik 6, bet cia juk Bilis ! Kai atbego chemijos mokytojas, tai nezinia is kur atsirado tiek zombiu, kad man teko kautis su dviem, mokytojui - su trim. As isgyvenau, nes misteris Godartas pries mirti man spejo ibrukti vaistinele. Vietoj mokytojo Aruncikas trauke nauja chara ir istrauke Dzeni, fermerio dukrike. Tada atbego Mariukas su futbolininku ir mums iskilo dilema tokia : Juk turim raktelius ir visi gyventojai (visi du) jau masinoj, Amanda ir kunigas dar uz kokiu dvieju turnu , nebent taip abu stebuklingai pavarytu taip, kaip Bilis... O masina jau purto ir linguoja kokie 5 zombiai. "Nepykit shaika..." - pamojavom jiems, ir Dzeni pasuko rakteli. Suburzge variklis, ikalem pirma pavara ir uzgulem akseleratoriu - kelias vede i Timber Peak miesteli.... bet cia jau kita istorija !
Taigi, buvo ziauriai gerai si vakar. Supratau, kad uz herojus zaist yra sunkiau, bet zymiai idomiau. Gal dar mazai zaidziau uz zombius (tik viena karta) ? Kaip nekeista 3:0 heroju naudai. Ir kas dabar pasakys, kad geimas yra sunkus herojams ir zombiai visada laimi ? Nu pirma ir trecia scenariju gan lengvai iveike herojai, nes zombiai buvo zali, o antras buvo per Marytes plauka. O tokie labiausiai veza :) Ok, ainu gulti, reporto pabaiga.
-
Pabandysiu trumpiau apie ta pati.
Pirmoj partijoj turejom sudeginti nama. Puse geimo sedejau vienam pastate ir ieskojau degaus skyscio. Paskui atejo pora zombiu ir teko .... toliau ieskoti, nes nieko nepadare. Paskui nusibodo sedet vienam pastate, todel nuejau i lentos centra kad nusizudyciau ir padegiau benzina. Namas isleke i ora, bet net ir tada nemiriau, sekmingai pavyko isbegti :twisted:
Antroj partijoj pirma karta teko zaist uz zombius (tikiuosi ir paskutini). Kitas zombis buvo is vis antra zaidimo partija gyvenime zaides asmuo (pirma jo partija aprasyta auksciau :) ) Zodziu 2 zombiai, nezinantys taisykliu, emesi nezinia kazkokios misijos. Pirminis zombiu kiekis lentoje teike vilciu, o ir herojai pradzoj buvo pasimete. O po to prasidejo naujoku marazmas, darem klaidas viena po kitos, issvaistydavom kortas vejais, pamirsdavom paeiti su zombiais ir pan., o Ramas tradiciskai neleisdavo pasitaisyti, nebent tai jam paciam butu naudinga :lecture: , be to kauliukais net 3+ nesugebedavom ismesti ir zombiu ant lentos liko labai mazai. Likus 1 raudonam zobiui nesekmes laikinai pasitrauke ir pradejo kristi geros kortos. Puoli heroju, jis pralaimi, trauki is naujo korta ir vel puoli, meti n+1 kauliuka ir taip po 2-3 kartus per viena turna. Todel papjonem 3 herojus, vienas net i zombi parirto, o ketvirtas prikroves i kelnes pats nusizude (kas man nezinanciam taisykliu labai buvo panasu i zombiu auto win'a :D ). Na o po to 4 nauji herojai atejo ir nusove paskutini raudona zombi :o
Trecia blic partija ejosi labai greitai. Herojai is cento greitai pasklido i letos krastus, greitai susirinko tai ka reikia negaisdami laiko net searchui, del ko kai kurie turejo zombius musti rankomis. Po to visi greitai grizom atgal i centra susedom i masina ir isvaziavom. Visam sitam chaose net nepastebejau ar visi sedejo masinoj, ar kazkas iskrito :D Zodziu misija sekmingai ivykdyta per kelis trumpus turnus :D
-
Robkiukai nestumk - juk veike karma - tu leidi pasitaisyt su kortom mums ir mes tau leidziam :) Korta uz kortos.
O per antra partija 4 herojai nemire, tik 3. Mirem : as, Justas ir Aruncikas (kurio gote studente pavirto i gote zombe), o Viktoras buvo uzkrestas, bet jai jis pasitrauke i arklides, tai ten tunodamas istrauke townsfolk event korta ir nusieme nuo saves "I feel strange.." korta. Mariukai, patvirtink...
-
Taip, Viktoras buvo ir išgydas ir atkrėstas, tik nebespėjo ginklų palupt :)
-
Del viktoro man ir dabar neaisku kas ten su juo ivyko, bet vistiek 2 zali zombiai pavydetinai ilgai atsilaike :D
O "karma" ramai buvo tik vieninteli karta kai man kantrybe truko, o visa kita tiesiog eiliniai dvigubi standartai
-
Karma pasiteisino dar Descenta losiant, jei kas pamenat.
Jei kazkas yra nepatenkintas del kazkokiu "Ramo dvigubu standartu" prasau tiesiai sakyti - juk nesu as kazkoks balvonas, kad primest kazkam savo ideologija. As dar nuo magijos laikausi principo - pamirsai kazka, pats brolau kaltas. Jei pats pamirstu - irgi nesistengiu rolbackint. Taigi, manau del to klausimu daugiau nekils, ar ne ?
O Viktora Mariukas labai mikliai ten isgyde, as ir pats tik veliau pastebejau, pasakiau ir jis man parode su kokia korta tai padare. Cia viskas legalu, bet Robertino , tu tikriausiai jau buvai toj fazej, kai Baterijos efektas silpo :)
Nors pripazinkit, labai padoriai baigem, puse dvieju. Antra valanda jau namie visi buvot ir nuo zmonu negavot i kailius. Ne tai, kai ana karta - 4 ryto :)
-
P.S. Jei zaidejas praranda turna, tai kiti zaidejai, kurie neprarado turno, bet yra tame paciame laukelyje, gali keistis daiktais su praradusiuoju turna. Prarades turna paprasciausiai pats negali inicijuoti daiktu exchange.
http://www.boardgamegeek.com/thread/308 ... t-hisher-t (http://www.boardgamegeek.com/thread/308995/exchanging-items-with-a-hero-who-has-lost-hisher-t)
-
Jo, žmona laimingesnė kai ankščiau pareini :D
Ir dėl exchange taip ir maniau, kad kitas gali iniciuojuot per savo 2 faze. Nesvarbu dėl kokių priežasčių kitiem dar yra turnas ar jau pasibaigęs.
-
Ir dar zinai ka iskasiau - pvz jei kunigas praranda varyma, jis vis tiek gali naudoti savo savybe, kuri cancelina zombiu kortas ! Tipa, ta savybe veikia belen kada, o turno praradimas basicly reiskia, kad tu prarandi tik movement action, (search, youth heal), exchange items zingsni ir ranged ataka. Jei tavo langelyje yra zombiu, fight'as vis tiek vyksta.
-
http://flyingfrogwiki.com/ffpwiki/index ... n_Earth%22 (http://flyingfrogwiki.com/ffpwiki/index.php?title=Card:%22This_Could_Be_Our_Last_Night_On_Earth%22)
(may not do anything at all - they do not need to fight Zombies there).
O kai minuoji, tada reik kapotis su zombiais ir pan.
-
"This could be your last night on earth" yra special korta, kuri leidzia nesikaut su zombiais, netgi ant pacios kortos pamineta specialiai, kitu atveju kautis reikia. Ka galiu pasakyt, sexas yra sventa...
-
Panasu, kad Ramas dar miega, nes reportaziuko dar nera. Zombiu partija bagesi apie 3:30 %)
Labai nesiplesiu pasakodamas, nes tikiuosi Ramas reportaza parasys. Trumpos vakaro isvados, kad reiks kviestis vyr.zombiu mestra Mariuka reabilituoti zombiu varda, nes vel 3:0 heroju naudai. Nors pirma partija sulosem greitai ir neskausmingai, tai antra jau lakstem po zveriskai dideli mapa ir pergale sventem tik priespaskutiniame turne apie 00:30 val. O tada pasiemem dar viena "trumpa" scenariju ir tik 3 val gynem pastata nuo zombiu - pergale atejo pasibaigus visiems ejimams apie 3:30
Grizus namo planavau isijungt koki filma paziuret, nes eit miegot kaip ir nebebuvo prasmes :D
-
kas čia mane mini :crazy:
-
Gera diena,
Vakar „biškiuką“ geiminom, juk – penktadienis ! Kaip čia negeiminsi. Visai lengvai susirinko chebra (nereikėjo ilgai įkalbinėt) ir turėjom daug užkandžių bei gert. Lošėm „Paskutinę naktį Žemėje“. Dalyvavo: Aš, žmona (mano), Arūnas E. ir Arūnas B. O taip pat aišku Robertino (он же - „Skwazi) ir žinoma Justas (šitą žmogutį mėgstu už tai, kad jo nereikia įkalbinėti prisijungti žaisti. Reikia – bus !). Planuose buvo išmėgint kelis oficialius web scenarijus. Tai žiūrim kaip čia mums gavos... beje, rašiau ne naktį, o kitą dieną, tai reportas gavosi netrumpas, todėl kam neidomu, ar tingit skaityt – nevarkit :)
„Visų šventųjų naktis“. Taip vadinosi pirmasis web scenarijus. Scenarijaus mėsa – rasti miestelio gyventoją, zombių valdovą, kuris turi „mirusiųjų knygą“ ir jos pagalba drumsčia miestelio ramybę - valdo, prikelia zombius ir panašiai išsidirbinėja. Kad tai sužinoti, reikia priremti gyventojus prie sienos, kad iškvosti. Gyventojų buvo 6, tai nusimatė daug kamatinėjimo. Robkė gavo kunigą, mano žmona – chemikutį mokytojuką Goddartą, Justas – gražuolytę Amandą, o aš...aš buvau Johhny Boy, mano mėgstamiausias veikėjas ! Pradėjom centre ir gavom šiek tiek kortų. Abu Arūnčikai buvo zombiais – pasisiūlė savanoriais. Iškart pasklidom po pastatus, bo reikėjo daiktų. Labai gerai tas, kad norit iškamantinėti miestelėną, nereikia paaukoti „search“ veiksmo, o tiesiog tai darai per „ranged attack step“, o paskui dar gali ir pačia ranged ataka padaryt. BET... herojai buvo ne kokie policininkai, nemokėjo gerai priremt prie sienos, todėl akistata ėjosi sunkiai. Pirmas buvo daktariukas Brodis, bet anas buvo toks girtas, kad išvis vos liežuvį apvertė. Mokyklos dyrikas Gomezas nutaisė išsigandusi veidą ir maždaug kaip per Zero 2 – „..Vyrai, aš nieko nežinau..“ Lūžis įvyko, kai chemijos mokytojas ginklų krautuvėlėje sutiko T-bone („ty boun“ – arbatos kaulas, huh?), mokyklos futbolo komandos quaterback‘ą, Džonio draugelį. Chemikas sako – „taigi žinau, ką padarei praeitą vasarą – permiegojai su 12-mete..“, tam trūko nervas ir tik žiurim – akys sužibo žalia šviesa, jis iš skverno išsitraukė kažkokią juodą knygą, kietu viršeliu, ant kurios buvo it koks snukis su dantimis pavaizduotas ir pro sukąstus dantis iškošė – „tuoj aš tau permiegosiu, mokytojūkšti...“, tada siūbtelėjo banga zombių ginklų krautuvės link ir atkirto visus praėjimus. Situacija negraži – mes visai kitam miesto gale, prasidėjo lietus dar kaip tyčia, o ginklų neturim, o dar čia zombiai įdomūs pradėjo lysti (Grave zombies), nu galvojam – chemikutį pakas po velėna, arba tikriausiai suės. Bet pedagogas pasirodė ne toks jau mėmė. Jam irgi trenkė kraujas į smegenį (nes aš jam užmečiau „Heroe‘s Rage“), tai būtumėt matę kaip jis pasiuto – metėsi gal į 4 zombių būrį ir visus ištaškė, tame tarpe ir T-bone. Kai viskas nurimo, ant grindų šleptelėjo knyga – padaryta dar tik pusė darbo, reikia šitą artefaktą sudeginti. Ir atsitik tu man taip, kad chemijos mokytojas visada kišenėje nešiojosi degtukų. Nu reikia gi, demonstuojant mokiniams chemines reakcijas, kartais pakaitint kokį chemikalą. Vienas zombūnis jau norėjo eit pro duris, su ketinimais sukliudyt, bet pirmas prie jo pribėgo Džonis. „..kur eini, kentas?“ – dar spėjo paklausti jis, darydamas tobulą mavaši. O tuo tarpu mokytojas ramiai stebėjo kaip dega knyga, skleisdama nepakeliama dvoką... visi kiti pastebėjo, kad likusius lauke zombius, tarsi kas atjungė, tarsi nebeliko kas juos valdo. Ir pro namo kraštą prasimušė pirmas saulėtekio spindulys...
„Mums reikia grįžti TEN..“ – tai dar vienas official web scenarijus. Vudinveilo miestelis užimtas zombių, išgyvenusieji pasitraukė į karinį fortą (fort Baxter). Kartu su jais buvo mokslininkas, misteris Seaveras. Jis iki zombių protrūkio atlikinėjo mokslinius bandymus ir dabar teigia, kad gali sustabdyti zombių pandemiją. Tam jam reikia dviejų biocheminių medžiagų konteinerių, kurie liko Vudinveilyje. Aišku, atsirado 4 savanoriai, kurie sutiko juos pargabenti. Šie kilnūs žmonės buvo – Šerifas Andersonas (Diana), smalsi reporterė Steisi (aš), keistuolė paauglė Džeid (skwazi) ir seselė Bekė (Justas). Zombius, kaip ir anąkart, vaidino abu Arūnčikai. Šitas scenarijus buvo kietas riešutėlis ir bene geriausas vakaro sesijoje. Visų pirma todėl, kad mepas buvo nestandartinis – net 6 L-shaped lentos, plius didžioji lenta viršuje. Mepas didžiulis, 6 pastatuose, tikėtina, gali būt konteineriai, daktaras Seaveras nepateikė tikslesnių duomenų. Spawn pit‘ų daug, zombiai gali atsirasti netgi centre, todėl įtampa augo jau nuo pat pradžių. Kerasos į ugnį įpylė tai, kad į centrinę dalį galima buvo prabėgti tik siauru takučiu tarp ligoninės ir angaro. Na, iki mokylos buvo shortcut‘as, per ligoninės kampą, bet pro šį takelį galėjo pralįsti tik vienintelė studenčiokė iš visos kompanijos. Pradėjom su 12 bendrų kortų, kurias išidalinom kaip norėjom – o taip, mes atvažiavom apsirūpinę ! Aš pradėjau su beisbolo lazda, shotgun‘u, dinamitu ir raktais – ei, what a man can need more ? Kiti irgi neprasčiau, pas Justą buvo šakės ir medžioklinis šautuvas su optika, šerifas irgi turėjo lazdą + revolverį, gotė atsivežė benzinį pjūklą (na ir pomėgiai šiais laikais pas jaunimą...) Jau pradžioj pajutom, kad lengva nebus, nes dar neišlipus iš mašinos susipešė dvi mergos – Robkės Džeid ir mano Steisi, prarasdamos turną, o kiti visiškai neišbėrė judesio, o tai leido zombiams priartėti.. Komanda supanikavo ir praėjo pleškinti iš ginklų, kol galų gale išnaudojo visus šovinius. Nušovė zombį, ar du.. dar pagalvojom, gal važiuojam namo (matot, mes buvom atvažiave su mašina čia). Nu bet reikia mums tu chemikalų. Tada Robkiukas nubėgo į mokyklą, o mes pradėjom judėt į centrą. Sekės sunkiai, nes kaip sakiau – labai siauras takelis buvo, o ir judesio taškų išberdavom nekažką. Bet studentei sekės gerai. Uždususi jinai įpuolė į mokyklą ir prie jos prisistatė 3 zombiai. „Ateikit čia, gaidžiai..“ – sukriokė ji ir užvedė benzo pjūklą. Po kelių sekundžių aplink buvo daug kraujo, kūno dalių, bet nei viena, nei kita nepriklausė Džeid. Tada jinai patikrino tą spintą, kur numanomai galėjo būti konteineris. Deja, ten buvo tuščia. Gerai...kitas taškas – policijos nuovada, kitoj gatvės pusėj nuo mokyklos. Mergina nutarė judėti ten. Tuo tarpu kitame miestelio gale... kadangi prasibraut pro siaurą tarpą kainavo pastangų, tai nebuvo nei kada ieškoti daiktų. Reporterę labai sudomino keista skylė centrinėje aikštėje ir ji nutarė ją patyrinėti (patraukiau hero kortą). Taigi betikrinant nepastebėjo, kaip prisvirduliavo keletas zombių prie jos. Vienas iš zombių atrodė ypač kraupiai, tik pusė kūno, nusidriekusios žarnos ir judėjo tik rankų pagalba, be kita ko – labai greitai ! Netikėtumo jausmas buvo toks staigus, kad Steisi ėmė drąskyti į tą zombį iš shotguno, bet kadangi judėjo jis greit, tai dažnai nepataikydavo. Galiausiai, paskutinis šūvis buvo taiklus, nunešė pusę galvos tam šliaužikui. Bet čia už skverno griebė jau kitas kandis. Tada mergina į darbą paleido beisbolo lazdą. Čia buvo vienas iš įsimintiniausių momentų žaidime, pamėginsiu pavaizduoti Tvykst į galvą zombiui – „Ką gavai, gaidy? A, dar judi..še!“ – švyst dar kartą. „Tu dar gyvas, šudo gabale...turėk!“ – žybt. „Nesupratau...kada tu pagaliau mirsi !?“ – tvokst. Žodžiu daužiau gal kokius 4 kartus, o lazda vis nelūžo, kol galų gale zombio galvą paverčiau koše. Neišpasakyto gerumo lazda, deja, vėliau jinai mane pavedė, nes bedaužydmas ridenau vien dvejetukus (išridenau, kaip mes sakėm ne dublį, ne triplį, o quadraplį), zombis buvo išridenęs 5, tai man reikejo būtinai 6, o jis vis nekrito, pagaliau lazda lūžo, o jinai dar buvo pašventinta (atsiranda papildomas tikrinimas, ar ji TIKRAI lūžo), pasirodo tikrai. Jinai tikrai atitarnavo savo. Ok, bet pasakoju toliau. Šerifas galų gale prasibrovė į mažiau apgyvendintą miestelio dalį, kur nesimatė zombių. Bekė sprukdama nuo zombių, įsmuko į savartyną. Daktaras kažką minėjo apie jį. Iš nuolaužų pradėjo lįsti nauji zombiai. Tuo metu už kelių namų, iš policijos nuovados pasigirdo – „Radau !!!“ Vienas konteineris rastas, beliko nugabenti atsargiai jį į sunkvežimį. Bet kur dar vienas ?? Reporterei gerokai kliuvo ir jai teko atsitraukti į gamyklos cechą. Bėgdama ten jinai dar spėjo sušukti šerifui ir seselei – „ar matėt tą gerulį zombį ? Jis vaikšto apsikarstęs dinamitu, saugokitės – jis nestabilus!“. Iš paskos į gamyklą patraukė pora zombių. Steisės planas buvo toks – pro kitas cecho duris išlįsti lauk ir bėgti pro zombių užimtą biblioteką link Džeid. Steisi jau seniai suprato, kad jei nerizikuosi, nieko nelaimėsi, pamanykit – pilnai užimtas zombių namas. Juk ne veltui jinai čia trenkėsi į šitą nuošalų provincijos miestelį, jei iš to nepadarys puikaus reportažo. Tuo tarpu šerifas nutarė patikrinti degalinę ir jo dėmesį patraukė keistos formos konteineris. Ant jo buvo užrašyta „Atsargiai. Pavojingi chemikalai. Bio-pavojus“. „Turim !“ – šūktelėjo Andersonas ir čiupo bidoną, kuris pasirodė ne toks jau ir lengvas. Liko sumąstyt, kaip dabar išnešt sveiką kailį, nes zombiai pajutę, kad čia kažkas netaip, jau būriais grupavosi prie siaurojo praėjimo. Jie netgi atkirto kelią sudentei, per ligoninės kampą. Seselė Bekė sutvarstė šerifą, bet zombiai juos privertė bėgti į gamyklą, kur dar neseniai buvo Steisi. Ten jie galėjo truputį atsipūsti ir tada tarp jų it kokia kibirkštis trenkė. „Dzin tie zombiai..“ galvojo abu, plėšdami vienas nuo kito drabužius. Aistra buvo didesnė už pavojų. „Ė, kur jūs ten ?“ – šuktelėjom mes su Robertu. Atsakymas nepasigirdo. Tai nutarėm judėt be jų. Džeid dar spėjo pačiupti iš policijos nuovados pumpovyką, tik nepatikrino deramai, o gaila, nes jame buvo vienas šovinys tik. Bet beliko stebėtis tik kaip iki tol jai nepasibaigė benzinas pjūkle (kas reiškia, kad ji iki tol nepralaimėjo nei vienos kovos. Sugavojom planą – studentė mauna į zombių sūkurį ir pritraukia prie saves aplinkinius, nes jai sekės gerai švaistytis su pjūklu. Geras planas, pasakysit ? O taip, bet ne visi manė taip. Šerifas pasimylejo su sesele (buvo labai įdomi koncepcija, nes šerifą vaidino mano žmona, o seselę – Justas. Lyčių apsikeitimas, hehe). Taigi, kaip sakiau – jie pasimylėjo, bet tada aistra smogė dar kartą ir jie nutarė, kad reiktų dar kartą pavaryt, kad jau a taip, ar taip žopa gaunas (ir atsitik tu man taip, kad zombiai patraukė iškart abi „This could be yout last night on earth..“ kortas iš tos milžiniškos zombių kaladės). Žodžiu, eilinį kartą prarasti turnai. O valandų liko gal 5 iki saulėlydžio. Gerai bent jau tai, kad seselė galutinai išgydė šerifą, nes jos gydymo savybė nepriklauso nuo prarasto turno. Deja, kažkur tuo metu žuvo manoji reporterė. Vis tik nūtruktgalviškas drąsumas nepasiteisino, zombiai ją užgriaužė. Bet aš gan ilgą laiką laksčiau ieškodamas vaistinėlės, bet ji niekaip neatsidurdavo discard pile. Nes juk šalia buvo ligoninė, būčiau operatyviai patraukęs dėka ligoninės „pick up“ savybės. O zombiai jau mūsų daugiau nei pusę kaladės numilino. Taigi, nesulaukiau. Gavau naują veikėją, kuris buvo šios penktadieninės sesijos kaip ir numylėtinis – taigi, chemijos pedagogas. Jis pradėjo su 2 kortom ir tarpu jų buvo revolveris – groovy ! Tada atsičiuchino meilužiai ir su dviguba energija puolė bėgti link sunkvežimio. Ėmėm vykdyti ankčiau sugalvotą planą. Džeid įsirovė į būrį zombių ir kažkas jai užmetė „Heroe‘s Rage“ (pamenat pirmo scenarijaus analogišką situaciją su Goddartu), tik šį kartą mes dar turėjom ir benzininį pjūklą ! Aplinkiniams zombiams, apart smegenų kvapo, dar patiko ir pjūklo skleidžiamas garsas, tad jie ėjo ir iškart krito kaip drugeliai. Paskutinį zombį Robkė supjaustė X forma (du pjūviai per visą kūną istrižai), nes iš 4 kauliukų išrideno net porą dublių. Mums kelią buvo pastoję tik du zombiai priekyje. Iki mašinos buvo 4 langeliai. Kiti zombiai norėjo atsvirduliuoti į pagalbą, bet sužaidžiau kortą „Blocked windows“ ir jie nepralindo. Vienas liko uždarytas morge, o kiti neprasibrovė iš sąvartyno. Tada mano chemikutis puolė link tų dviejų, kelią pastojusių. Pykštelėjo vienam „point blank“ ir man atrodo nepataikė, ar šovinių nebuvo revolveryje, ar kas ten nutiko, bet žinau, kad vieną iš dviejų zombių zamočino. Šerifas perdavė abu konteinerius studentei ir mes pagaliau atvėrem jai kelią. Tada visi puolė prie mašinos, sumetėm bidonus į priekaba ir sulipom į vidų. Likę buvo dvi valandos ir mums iškilo moralinė dilema, kaip ir aną sesiją – važiuoti, ar palaukti šerifo ? Robkė sako – „Varom..“ ir mes išvažiavom. Trys blondinės nutarė nelaukti vienintelio vyro- šerifo, kuris nemažai prisidėjo, jų šiknas gelbėdamas. O dabar kažkaip manau, kad vis tik reikėjo dar palaukt, gal Andersonas būtų pribėgęs. Atstumas buvo – tik 4 langeliai. Bet aplink nebuvo arti zombių. Ech, būtų siužetas, vertas gero filmo :D Pabaigai pasakysiu, kad scenarijus tikrai įdomus, labai daug įtampos, nes mepas didelis, nėra kada ieškot, reikia suktis kaip išmanai. Zombiai spawninasi patogiose jiems vietose, praėjimai siauri. Žodžiu, mums tikrai pasisekė su gerais daiktais pradžioje, zombiai žaidė labai gerai. Šitas scenarijus labai vykęs ir manau bus dar žaidžiamas dažnai.
„Apsaugokim namą“. Čia base game scenarijus, kaip kalbama apie jį – jis tipa, sunkus herojams ir lengvas zombiams. Nu gerai, kadangi zombiai dar nelaimėjo nutarėm šitą ir pakurti. Mano žmona nuėjo gulti, nes jau trūkinėjo, kai vaidino šerifą antrame scenarijuje (matyt prailgintas mylėjimasis išvargino), tai liko vienas zombie playeris. Spekite kas? Nea, ne aš, Arūnas E. kuris visą vakarą savanoriškai lošė už zombius ir galiu pasakyt, pabaigoj jau visai neprastai įkirto ranką, kaip už juos reikia lošt. Aš ištaukiau tėvą Džozefą ir pradėjau bažnyčioje. Arūnas B. gavo seselę Bekę, kuri jau antrą scenarijų nenorėjo mūsų palikti, bet tai labai gerai. Kodėl gerai, papasakosiu truputi vėliau. Justas buvo Vietnamo karo ex-kareivis, virėjas Semas, o Robkiukas – jei gerai atmenu, gavo žurnalistką Steisę. Scenarijaus cinkas – neleist, kad zombiai užimtų namą, esantį centre. Jei bet kuriuo metu ten bus 9 zombiai, mes prakišam. Name negalima ieškoti, tai kol dar zombiai svirduliavo iš kampų, ėmėm ieškoti daiktų. Aš, būdamas bažnyčioje paridenau neblogai, galėjau patraukti „unique items“. Ištraukiau kažkokius memuarus, bet jie suteikė man vieną kaulą papildomą ir galimybę preventinti wound‘ą, bet jei taip darau, tai memuarai plyšta ant 1, 2 ir 3 – biški žiauru, bet vienas kaulas yra gerai. Po to dar ištraukiau – jūs nepatikėsit – pats ištraukiau dar vieną „unique item“ ir tai buvo... Tėvo Džozefo Šventoji Biblija ! Mano paties biblija ! Tai aišku, juk ieškojau bažnyčioje, kur daugiau jai būti – it is so thematic, guys ! O ką mums (echm...man) duoda biblija? Jei sakykim, biblija turi kitas, tai ji leidžia jiems dubliuoti kunigo savybę (kai gali cancel‘inti zombių kortas, gaudamas woundą ir ridendamas 3+). Va, bet jei bibliją turi pats kunigas, tai jinai jam leidžia gauti wound‘ą ir iškart nukancelinti zombių kortą net neridenant. Kai saka – automatic success ! O jei mes dar turim pašonėj seselę, kuri man hero turno pabaigoj gydo 1 woundą. Pagaunat kur lenkiu? Tą patį pagavo ir Arūnas B., todėl jo seselę patraukė link bažnyčios. Semas, pradėjęs turną centre (nes žemėlapyje nebuvo jo startinio pastato – valgyklos), pasuko antikvariato link. O Roberto žurnalistė startavo parduotuvėje. Žodžiu, palikom namą kol kas nesaugomą, nes reikėjo stuff‘o mums. Zombiai ramiai šlintinėjo ir artėjo prie namo, tik kai kurie, eidami pro mus, užsukdavo pažiūrėti, ką mes veikiam, su gilia potekste, kad gal, mol, pavaišinsim juos smegenimis. Bekė per du turnus atskubėjo pas mane, į bažnyčią ir ėmėm abu rausti rūsius ir kriptas- ir ką galvojat – Bekė rado revolverį. Į mane nežiūrėkit, aš neįsivaizduoju kaip jis ten atsirado – jis ne mano! Revolveris aišku gerai, bet jūs nepatikėsit, ką Bekė atkasė po to... ogi daktaro Brodžio medicininį krepšį. Matomai, daktaras, kai paskutinį kartą lankėsi bažnyčioj, jį ten paliko. O krepšys dubliuoja Bekės savybę – herojų turno pabaigoj, galima gydyti tam pačiam langelyje esantį veikėją. Tai mes pradėjom žvengt – tipa, seselė tapo jau nebe sesele, bet tikra gydytoja, nes turno pabaigoje gydė net po 2 woundus. Situacija tokia, Arūnas meta zombių kortą, aš – cancel. Gaunu wound‘ą. Vėlau jis meta dar vieną, aš – cancel. Antras woundas. Mūsų turno pabaiga – aš sveikas kaip ridikelis. Aišku nebuvo taip, kad zombiai neprieitų, tai apkandžiojo ir pačią seselę. Bet ne bėda, per exchange items step, jinai man perduoda medicininį krepšį ir aš ją pagydau. Nemirtinga porelė. Ir neužmesi pasimylėjimo, nes aš juk – kunigas, turiu tam imunitetą, gi daviau įžadus (nors ta seselė tai tikrai sexy pupa). Mums ten visai gerai sekės, aš ridenau po 3 kaulus, cancelinau zombių kortas, o likę du veikėjai vis bandė susirasti ginklų, bet vis nesėkmingai. Pvz. Justas su Semu. Jis irgi turėjo galimybę patraukti „unique items“ , bet kiek betrauktų – vis gynybiniai daiktai, kaip antai Rašelės neperšaunama liemenė, kuri gali atlaikyti 3 atakas, Sally pakabukas, kuris preventina wound‘a. O ir pats Semas- juk meitėlis su 4 hit point‘ais. Mes tada paskaičiavom, kad jis tuo metu galėjo atlaikyt kokius 7-8 woundus, kol užsilenks. Bet į mūšį jis neskubėjo, nes vis dar nerado gero ginklo. Pagaliau surado Viktoro antankius, kurie duoda „win on ties“ ir jei atstumi zombį, gali pamėgint jį užsmaugt jei išrideni 5 arba 6, plius jie nesiskaičiuoja prie item limit‘o – nerealus dalykas. Robertas parduotuvėj irgi negaišo laiko, vis ieškojo ir ieškojo ir gerai rideno kauliuką, nes galėdavo ištraukti unikalius daiktus. Bet kiek betrauktų vis kažkokį briedą ištraukdavo, įrašus visokius, ten užrašus ir pan. Ne visai ginklai, bet... štai vienas toks dokumentas duodavo papildomą kaulą, bet zombių turno pabaigoj jis privalėdavo rindenti kaulą, jei iškrenta 1, jis gauna wound‘ą (nors per visą scenarijų, kiek rideno, tik kartą tegavo). Paskui kasetė su kažkokiu įrašu – gali cancelinti zombių kortą, bet ant 1,2 lūžta, ant 5,6 – gauni wound‘ą. Ant 3,4 – nieko. Tai va tokie, „dviašmeniai“ daiktai. Kadangi jie vis dar ieškojo, mums su sesele, nebeliko ką veikti, patraukėm link namo abu, nes jame jau buvo apie 6 zombius. Pasirodė, kad Bekė šaudo su chirurginiu tikslumu, headshot‘ais versdavo iš klumpių zombius ir labai taupė šovinius. Tada Justas man užmetė „Tikėjimą“ (Faith), kuris ant manęs laikosi pastoviai (+1 kaulas) , o galiausiai ir „Heroe‘s Resolve“ („Remains in play“ korta – dar +1 kaulas ir „wins on ties“). Taigi, taip aš tapau „ultimate killing machine“ – ridenu 5 kaulus, ant lygiujų laimiu, galiu nukancelint bet kokią zombiu fight kortą. Seselė iš paskos atgydo po 2 wound‘us. Aišku, aš nebegalėjau daryti „search“ veiksmo, nes būtų nulėkus „Heroe‘s Resolve“ korta, bet net neketinau to daryti! Tai aš nebesuskaičiuoju, kiek ten tų zombių mes sumočinom, tiek paprastų, tiek „grave weapons“, kol galiausiai Semas rado, ko ieškojo – Sodininko Žirkles ! Taigi, apsišarvavęs ir apsiginklavęs jis metėsi į kovą. Roberto Steisi parduotuvėj rado revolverį, bet jos šadymo įgūdžiai toli gražu neprilygo Bekei. Taip pat, ji rado ir šio to naudingo – Mechaniko Džebo veržlėraktį, kuris išridenus dublį „instant“ kilina zombį, nereikia net tikrinti, kad dublis būtų didesnis už zombio kauliuką. Zombis gali išrident 6, o Robke 1,1 ir jis laimi. Geras dalykas... ir lūžta tik ant 1, nes metalinis :good: Kadangi ir Steisi buvo sužeista, nutarėm, kad jai reikia seselės paslaugų, mes pajudėjom link jos, ji – link mūsų. Name jau buvo gerai prisinkę naglų zombių – du su dalgiais, vienas su kirviu, ir vienas su mečete, paskui atrėpliojo dar ir pusę kūno turintis numirėlis. Bet Bekė ranka ir čia nesudrebėjo, ji ir toliau šaltakraujiškai taškė zombius su precizišku tikslumu. Subėgom į krūvą ir padarėm reorg‘ą – medicininį krepšį atidavėm Steisi, tokiu būdu ji galėjo gydyti arba mane, arba Bekę, o Bekė gydė ją arba mane – labai lanksti sistema. Įsirovėm į namą ir ėmėm valyti nuo brudo. Su mano 5 kaulais tai sunku nebuvo. Paskui prisijungė ir Semas. Lauke jau brėško rytas, o zombiai jau krito kaip lapai, buvo aišku, kad mes jau pakankamai išsitobulinom ir pririnkom kietų daiktų. Nors..Semas vos nežuvo :-x Zombiai vis tik spėjo pergraužti jo neperšaunamą liemenę, bet jis nemažam jų kiekiui nukirpo galvas, arba perkirpo per pusę su tom masyviom žirklėm. Bet staiga atsivartė toks zombis, visas apsivyniojęs spygliuota viela (Grave Weapon zombis) su labai bjauria savybe – kai mušies su juo, jei iš belen kokių savo kaulų išberi vieną – automatiškai pralaimi kovą. Tai pastatė mus į įdomią padėtį – aš negaliu su juo kautis, nes beriu 5 kaulus, kokia tikimybė neišbert vieneto. Kaip tyčia Bekei baigėsi šoviniai, jie juk iš oro nesiima... su juo nutarė muštis Semas, bet kaip tik beria- taip ir vienetas, zombis beria – vien šešetai. Nepatikėsit, bet nutarėm atsitraukt, visi kartu į kitą langelį namo, nes iki aušros liko visai mažai. Taip ir išgyvenom, bet Semas buvo leisgyvis, dar viena žaizda ir būtų miręs. Ale išgyveno... niekas nemirė ir apgynėm namą.
Šis scenarijus buvo idomus, nu bent jau mums, herojams. Pirmą jo dalį mes raganėjom su Arūnu, o antrą nutarėm pailsėt ir duot pasireikšti Robertui ir Justui. Po šio scenarijaus mano akyse labai pakilo kunigas. Jis nebuvo mano favoritas (labiausiai dėl to, kad negali šaudyti), bet dabar aš manau, kad tai tikrai stiprus veikėjas, ypač kai gerai sulimpa jam specialios kortos. Arūnas E. gerai spjaudėsi ten ant to kunigo, nes gerai aš jam gadinau kraują su tais cancelais. Jei ne kunigas, jis ten gerai būtų primėtęs mums brudų. Todėl manau, kad mums tikrai pasisekė. Seselė Bekė irgi pateisino savo vardą čia. Įtampos šiame scenarijuje buvo mažiau, nes mes kažkaip užtikrintai žaidėm, bet buvo daug fun‘o. Šiame scenarijuje labai derėjo Grave Weapons dekas, nes pagrindinė taisyklė – zombie auto spawn, kas reiškia, kad zombiai keliasi bet kokiu atveju, todėl matėm nemažai įvairių Grave Weapons zombių. Mes visai neišnaudojom Survival Tactics deko, bet taip jau gavosi, kad pastatai tokie buvo, kad nurodydavo į „Unique Items“ deką. O ir iš pastarojo traukėm tikrai ne geriausius daiktus.
Baigėm kažkur pusę keturių, o tai jau kiek žemiau standartinės penktadienio geimų sesijų normos, bet tikiuos vaikinų žmonos labai ant jų nesupyko, nes mes turėjom tikrai gerą laiką. Ir standartiškai pavarėm tris scenarijus, kaip visada, nors jie buvo ir ilgesni. Tuo pačiu padėkosiu ir savo žmonai, kuri kažkur tarp pirmo ir antro scenarijaus suguldė abu vaikučius.
Taigi, dabar bus eilė penktadienių, kai reiks dirbti, tad kurį laiką Friday Night Gaming at Brazlowsky‘s Place nebus, galima bus pailsėti Taip pat, manau darysim šiokią tokią pertrauką zombiams, nu nebent iki kol gausiu Timber Peak expansioną. Pas mus, žiūriu, būna tam tikrų žaidimų streak‘ai, kai tas pats geimas žaidžiamas kelis penktadienius iš eilės, kaip buvo su Battlestar Galactica, o dabar ir su zombiais. Pliusai, kad gali įsigilint į žaidimą, nereikia aiškint taisyklių, nes daugmaž vis ta pati chebra žaidžia. Bet kad per daug neįkyrėtų, aišku, reikia daryti pertraukas, nes geimų tai turim į valias.
P.S. Aš biški beprotis, nes prirašiau 5 Word‘o lapus.
-
Lauksiu kada Ramas isleis kokia RPG knyga :D
-
Tikiuosi reporto rasymas neuzima antra tiek laiko kiek ir pats zaidimas :D
-
Atlaikiau wall of text :D
O ten tam scenarijui, we got to get back to..., nėra kad duris gali įsidėt papildomas į sienas? ar čia su kitu maišau.
-
Durys kitame scenarijuj
-
As gi greit typinu, aklu spausdinimu, nežiūrėdmas į klaviatūra. Neužtruko ilgai su pertraukom pora valandžikių, dar pavėpsant į telika. O kadangi gerai išsimiegojęs buvau, tai...
Man tik kartais kokios smulkios detalės išbyra iš atminties, tai nepykit, jei ko nepaminėsiu...
Papildomos durys dedamos "All Hallows Eve II : The Ritual" scenarijuje, kur dedamas mepas ir dar iš kampų po papildomą L-shaped lentą, nes būna, kad padėjus, kraštinė lenta tampa neprieinama. To scenarijaus nepanoro šaika lošti, bet ne dėl to, kad neįdomus būtų, o dėl to, kad laikas spaudė. Nieko, kada nors kitą kartą...
-
Keli perlai iš eratos, arba kaip mes žaidėm biški netaip...
Pamenat, buvo situacija, kai Justas kirpo su zirklem, isrideno 6, bet kartu ir 1, o zombis buvo tas, apsiraizges viela, kuiam, jei ismeti 1 - pralaimi kova. Cia istrauka is eratos, skaitom paskutini sakini...
--------------
Q16: Meat Cleaver - How do ‘instant’ kills work with weapons such as the Meat Cleaver?
A16: With the Meat Cleaver’s Combat Bonus, if a Hero rolls a 6 on any of their Fight Dice, the Zombie they are fighting is instantly Killed and the Fight ends immediately. Because it is ‘instant’, Zombies do NOT even get the chance to play cards (may not force a re-roll etc). It is also important to note that the Fight is NOT Resolved (the Hero is not hurt, even if the Zombie would normally have won the Fight).
The roll MAY be modified in order to get a 6 (adding extra dice, Re-rolling, adding 1 to a roll to change a 5 result into a 6), but once a 6 is rolled, the Hero may instantly act on it to use the Meat Cleaver’s Combat Bonus. If a Hero decides not to use the Combat Bonus to ‘instantly’ Kill (say they do not want to Kill the Zombie for some reason), the opportunity is wasted and the Meat Cleaver may NOT be used in conjunction with that 6 roll for the rest of the Fight.
--------------------
Tuo metu turejo laimeti Justas, nes kai buna instant kill , zombis gali net neberidenti, nes niekam neidomu, vyksta kill'as ir kaip rase auksciau - kova nerezolvinama, ji tarsi baigiasi nedaejus iki galo.
Beje, paaiskinsiu kaip veikia tas "instant kill" , arba "kill"... cia nera to eratoj, bet radau forumuose - zodziu, kai ivyksta kill, reikia uzpildyti viena po kito visus wound markerius iki pat "dead". Tai aktualu tiems, kas turi daugiau nei viena wound. Labai gera situacija yra zombiu korta "fighting instincts", kuri leidzia zombiui per kova pasiimti korta is heroju discardo. Jei pasiimamas pvz "chainsaw" ir zombis isridena daugiau, tuomet "instant killina" heroju, BET, herojus gali issigelbeti nuo instant killo, jei sugebes preventinti bent viena wounda, pvz su korta "It's just a scratch". Turekim tai galvoje.
Plius, as kalbejau, kad kai ateina naujas herojus per heroju turna - jis gauna papildomai savo turna, pamenat, kai man mire reportere ir gavau chemikuti - visiems buvo keista, kad galejau su juo veikti. Stai irodymas is oficialaus FAQ (paskutinis sakinys)
-----------------
New Heroes/Zombie Heroes entering play mid-game When a new Hero or Zombie Hero enters play during the game (usually the result of a Hero being killed during the Sun Track Black Zone or when a player loses their last Hero), they are placed immediately, but do not participate in the current phase of the turn. After the current phase is over, the model acts normally for the rest of the game. For instance, if a new Hero enters play during the Fight Heroes phase of the Zombie Turn, and is placed in a space with existing Zombies, the new Hero does NOT have to fight this turn (he does not participate in the Zombie Fight Heroes phase). Note that during the Hero Turn, each Hero has their own set of phases (Move, Fight, etc). If a Hero is killed during their Fight Zombies phase and a new Hero is placed, that new Hero DOES still get to act this turn (Move, Fight, etc).
---------------
Kitaip sakant - jei naujas herojus ateina per heroju turna, jis dar turi savo pilna turna, nes heroju zingsniai kiekvienam daromi atskirai. Jei naujas gerojus ateina per zombiu turna, jis nesikauna su zombiais, net jei pastatomas i langeli kartu su zombiu. Dabar analogiskai apie zombie hero. Jei zombie hero tampama per zombie turna, jis nebejuda, nes zombiu movementas (visu zombiu) buvo jau pries tai, bet jis gali kovoti, jei jo langelyje yra herojus, nes zombiai kovoja kiekvienas atskirai. Jei zombie hero tampama per heroju turna , tai "naujai" iskepto zombie hero negalima liesti, jis nesikauna iki zombie turno pradzios. Tokiu atveju abi puses islaiko balansa ir niekas nelieka nuskriaustas.
-
Keli perlai iš eratos, arba kaip mes žaidėm biški netaip...
Pamenat, buvo situacija, kai Justas kirpo su zirklem, isrideno 6, bet kartu ir 1, o zombis buvo tas, apsiraizges viela, kuiam, jei ismeti 1 - pralaimi kova. Cia istrauka is eratos, skaitom paskutini sakini...
--------------
Q16: Meat Cleaver - How do ‘instant’ kills work with weapons such as the Meat Cleaver?
A16: With the Meat Cleaver’s Combat Bonus, if a Hero rolls a 6 on any of their Fight Dice, the Zombie they are fighting is instantly Killed and the Fight ends immediately. Because it is ‘instant’, Zombies do NOT even get the chance to play cards (may not force a re-roll etc). It is also important to note that the Fight is NOT Resolved (the Hero is not hurt, even if the Zombie would normally have won the Fight).
The roll MAY be modified in order to get a 6 (adding extra dice, Re-rolling, adding 1 to a roll to change a 5 result into a 6), but once a 6 is rolled, the Hero may instantly act on it to use the Meat Cleaver’s Combat Bonus. If a Hero decides not to use the Combat Bonus to ‘instantly’ Kill (say they do not want to Kill the Zombie for some reason), the opportunity is wasted and the Meat Cleaver may NOT be used in conjunction with that 6 roll for the rest of the Fight.
--------------------
Tuo metu turejo laimeti Justas, nes kai buna instant kill , zombis gali net neberidenti, nes niekam neidomu, vyksta kill'as ir kaip rase auksciau - kova nerezolvinama, ji tarsi baigiasi nedaejus iki galo.
Beje, paaiskinsiu kaip veikia tas "instant kill" , arba "kill"... cia nera to eratoj, bet radau forumuose - zodziu, kai ivyksta kill, reikia uzpildyti viena po kito visus wound markerius iki pat "dead". Tai aktualu tiems, kas turi daugiau nei viena wound. Labai gera situacija yra zombiu korta "fighting instincts", kuri leidzia zombiui per kova pasiimti korta is heroju discardo. Jei pasiimamas pvz "chainsaw" ir zombis isridena daugiau, tuomet "instant killina" heroju, BET, herojus gali issigelbeti nuo instant killo, jei sugebes preventinti bent viena wounda, pvz su korta "It's just a scratch". Turekim tai galvoje.
Card:Barbed Wire (http://www.flyingfrogwiki.com/ffpwiki/index.php?title=Card:Barbed_Wire)
Q. Barbed Wire says you Instantly Lose the fight, but Meat Cleaver says it is Instantly killed... Hmm... So which is it? Lose? Killed? or... Both?
A. The intent is that all 'Instant' effects would resolve simultaniously. So in this case, the Hero would Kill the Zombie and the Hero would lose the Fight (and take a wound).
Tai pasorodo abu efektai įvyksta. Užkerti Zombį, bet vistiek susipjaustai. Win Win :D
-
Agha, abu turi vykti.
Žiūriu neblogi penktadienio vakarai pas Ramą vyksta :) Ko klube tokių nėra sekmadieniš, kai daug partijų ir pan.?
Zombių nepamenu kada žaidėm, senai labai jau... Būtų gerai prisiminti ir sužaisti ne vieną partiją :)
-
Žiūriu neblogi penktadienio vakarai pas Ramą vyksta :) Ko klube tokių nėra sekmadieniš, kai daug partijų ir pan.?
Na 7dienis klube 14:00-18:00, t.y. 4 val +/- . 5dienis pas rama 19:00-4:00, t.y. 8 val +/-. Aišku 4:00 jau extreem'as, tradiciškai bent iki 2:00, bet skirtumas vistiek yra :)
-
Tas tai tiesa. Laiko limito nėra :) Bet kažkaip galvojau kad ilgiau sekmadieniais būnant.
Na prieš pabaigą tai tikiu kad jau visi sutinusiom galvom žaidžia nuo brain damage :) O jei dar kokio alkoholio, tai išvis :D Nenuostabu, kad po to partija užtrunka daug ilgiau nei kad reiktų :)
-
Matai klube, tai priklausom nuo tu, kas turi raktus. O juos turi Tomas, Simas ir kartais Povke. Sitie zmones visi visada dalyvauja ir treciadieniais ir sekmadieniais. Realiai nera problemos susitart, kad leistu pabaigt partija ir pan (neretai tie zmones irgi dalyvauja uzsitesusiame zaidime). Cia kas klausimas tapo aktualus, po vienos Descent sesijos, kai namo gryzom po devyniu vakare :) Tada nutarem tokiom ilgom sesijom riktis valanda anksciau.
Kas liecia zombius, tai neuzilgo pareis Timber Peak, reiks atsinest i kluba, nes labai gerai yra, kai speji sulost 2, 3 scenarijus.
Namie pas mane losiam tai tokiais steak'ai - tas pats geimas kelis penktadienius is eiles, kaip antai buvo su Battlestar galactica, dabar nunai - zombiai. Kadangi ne visada ta pati shaika renkas penktadieniais, tai taip greit visiems neatsibosta.
-
04:34 ir kazko visai nesinori miego...
Dabar tik baigiau tvarkytis, kai isejo chebra. O jie isejo pries keturias dar... taip - mes geiminom si karta vel iki keturiu praktiskai. O zinot kodel ? Ogi todel, kad kurem Wow be expansionu. Taaip...tas geimas tiesiog nesizaidzia trumpai, nors vientelis "naujokas" jame buvo Robke.
Musu susirinko labai negausiai, tik 4, skaiciuojant su manim. As, Robke, Mariukas ir Justas. Nors skambinau nemazai zmoniu, visi turejo planu penktadienio vakarui. Kol laukem Mariuko, kuris atvyko paskutinis, nes jam darbas iki 19:00 + dar pavalgyt, sumetem vaiduoklius su white moon (ir cia buvo Robkes krikstas). Losem trise, o ketvirta, geltona lenta buvo neutrali ir mes visi galejom naudotis jos galiom, o tos galios buvo tokios, kad gali paimti bet koki Tao tokena. Nepasakysiu, kad partija ejosi kaip svietu patepta, BET... laimejom. Net du kartus pakurem mistini barjera, o tai labai pagelbejo. Inkarnacija buvo Tamsos Armija, tormentorius (tas kuris atejus turnui liepia savininkui mesti curse kaula) ir jis yra juodas vaikduoklis, stiprumo 5. Tai mes dar net dviese buvom issaugoje Jing/jang, tai metem susilpninima jam, turejom Menulio kristalu biski, plius supuolem i kruva, kur galejom dalintis Tao tokenais, tai as turejau biski , Justas ten... killing blow buvo mano, nes buvau zalias ir galejau re-rolinti kauliukus. Tai man atrodo, isridenau is pirmo karto, nes reikejo isrident tik viena juoda. Beje, vakaro vinis - as pavadinciau tai "non-curse" sesija, nes kiek ridena zaidejai juoda , curse kaula, tiek beveik tuscia, nu keleta kartu tik kazkas nepavojingo iskrito. Gerai kad turejau re-rola, nes is pirmo karto daznai krisdavo "haunt" plytele, as - reroll, opa ir tuscia :) Zodziu, nesiseke musu prakeikt.
Atejo Marius. Atsargiai uzsiminem apie Wow ir stebejom Robkes reakcija, bo juk Wow yra afigena ameritrash inkarnacija, bet Robkiukas labai ramiai sureagavo, sako - "nu kazkada gi ismegint vis tiek reikia...". Tai ir ismeginom. As buvau su Robke komandoj ir mes buvom Aljansas. As pasiemiau Rogue, o Robke - Paladina. Mariukas paeme Warriora, o Justas - Warlocka. Tai kaip ir daugmaz balansuotos komandos buvo, bet as visada vilkaus subinej. Pirmi pora kvestu buvo bendrai, paskui Robke pasiuto pjaut priesus vienas ir ne karta issokdavo i pirma vieta pagal XP. Overlorda paemem ta nauja - Ragnaros, bo juk reikejo ismegint kaip jis ten vartosi, bet jis tai buvo tikras pussy, nes Orda atejus ji padejo is pirmos salves. Tai kad jis nebauduoja uz 1 ar 2 , o tieksiog kartais skipina ranged atack fazes, o pas mus rangeriu mazai buvo, visi snukiadauziai. Robke aplamai visa zaidima praktiskai nemate melynu kauliuku, uztat zalius bere saujom. Robke ir Justas issilevelino virs 5 lygio, ten jau XP jiems per krastus dribo. Gerai forumai raso - susidejus gerus combo, overlorda drasiai galima lenkti jau 4 lygyje. Mums, Robertai, reikejo nebegt pabaigoj pas tuos gnolius, o tiesiai eit prie tu medziu ir pirmiem eit kirst boso. Gal is pirmos salves ir nebutume nunese, bet manau butume iveike. Tai ir lieka Wow'o amzinas klausimas - kas pirmesnis , tas gudresnis, nors pripazinsiu, priesininku komanda zaide sklandziau ir levelinosi tolygiau, o pas mus buvo tarp manes ir Robkes tarpas geras. Norejau ismegint vagiuka, bet uz ji zaist yra sunkoka, nes labai derint skilus turi, o laiko isigilint kaip ir nebuvo. Beje, per visa zaidima, taip nei vienas charas ir nezuvo :unknown:
Neblogas ten geimas, bet net ir be expansiono, ten reikia neskubeti, skirt kokia diena visa tam, nes kartais visai smagu paziuret kaip musasi priesininkai, ar nechytna ir pan. Nors snd sudejom ta geima praktiskai per 6 valandas - vis tiek ilgokai , blin...
Ant kito 5dienio mazu turesiu gal jau Timber Peak...nors pagaunu save, kad pasiilgstu BGS kazkaip...
P.S. kazkaip pasukau galva i langa, hmmmm - jau svinta. Nu ir kurgi nea, kai jau beveik 5 ryto, uz valandos ar dvieju mano maziai kelsis, anie pas mane ankstyvi, o amn dar liko gurksnis alaus, snd sulindo 3 bonkes, o tai jau virsija mano norma. Galvela skaudes, joa...
Gerai. Jungiu rysi ir einu, krist i pavesi...
-
jo, ismeginau wow'a :crazy: Matyt tureciau kazka apie ji pasakyt, bet kazkaip nezinau ka sakyt :) Turbut noras kompiuterini geima perkelt i stalini visai neblogai pavyko, tik va esmine beda, kad anais laikais vietoj wow'o losdavau lineage. Kadangi nostalgijos jam nejauciu, tai zaidimas pasirode toks "so so". Va jei butu lineage tematika, butu jau geriau, idomu prisimint ir pan. O siaip sedejom 2x2 skirtingose stalo pusese ir kombinavom kortu derinius. Kadangi buvau zalias, tai paprasiau pasiulyt "tanka" ir gavau paladina. Na ir ejau kaip tankas (6 raudoni, 5 zali, +6 attricino, +10 reroll, ir dar kelios savybes pagerinimui). Pasilevelinau, pamusiau monstrus, o iki boso nebespejau.
Nors Ramas sake kad cia zaidimas 2 pries 2, bet man labiau buvo panasus i 2 in 1, ty 2 komandos losia savo zaidima vienoje lentoje. 788 rank'as BGG - sakyciau labai teisingas. Jei kada vel nezinosim ka noretusi sulost is lentynos, tai galeciau dar koki karta palost wow'a
-
Apie WoW'ą. Pažiejau kad ragnaros nemėgsta ranged, tai sakau reik imt ką nors iš arti, pasiemiau Karį, nors ėjau ne ant lupimo o ant mėsos, nes galvojau, kad daktaro neturim, bus nekas, tai balansavaus su žaliais kauliukais, šiek tiek raudonų. Pradžia buvo sunki, bet paskui radom nusipirkt BOOMšotą, kuris duoda 4 mėlynus kaulus, bet neleidžia jų rerolint, Tai pradėjom taškyt mėsas kaip reikalas. Levelis augo gerai, nors visą žaidimą atrodžiau silpnesnis už draugą warloka, kuris pasirinko gyvčiulpio kelią :D tai ant galo pas mane žala buvo trigubai didesnė, nors ėjau ant ginybos, bet labai gerai susirinko revenge skilas, kuris sako už kiekvieną defence token, dedu atrition hit, ir dar talentą pasiemiau už kiekvieną 8 žalią eina tiesiogine žala į ranged. Tai kaip pylėm Ragnarosui į nosį, iš vieno karto nuvirto.
-
Nu realiai ir nesitikejom, kad Robertui PATIKS Wow'as, esme buvo ta, kad jis BENT jau nesijaustu veltui prarades laika. O tas pasakymas kad 2 vs 2, tai cia neturejau galvoj pvp, ar kazka, bet greiciau tas lenktynes, kas pirmesnis, kuris geriau derins skilus ir levelinsis. Nors as ir pats nesu zaides kompiuterinio Wow'o, bet sitas man nu toks grazus, spalvingas ir pan. Nu, vykes perkelimas nuo PC ant stalo. Kartais tiesiog smagu neapsunkinant galvos eiti daryti kvestus, ridenti tas saujas kaulu ir nekurti kazkokiu planu. Atsipalaidavimui, fun. Sutikit, juk taisykles is esmes tai visai nesunkios buvo tokio didelio masto geimo, ar ne ?
Mariukai, o mes vis tiek su Robke bendrai paemus attrition'o daugiau seikejom ir manau puse boso mesos butume per tai nuplese. Vat yra kai kurie overlordai, kurie riboja labai attritiona, o Ragnaros, man kazkaip pasirode vos ne pats lengviausias is visu didzkiu !
-
Sveiki siaubo filmų mėgėjai bei kritikai. Šiandien noriu jums pristatyti režisieriaus Ramono Brazlowskio dviejų dalių juostą - „Vudinveilo kronikos“. Šį unikalų šedevrą turėjom progos stebėti praėjusį penktadienį ir šį kartą jis bus pateiktas kitaip nei įprastai - filmo veikėjų akimis. Linkiu malonaus skaitymo.. bet turiu perspėti tuos, kurie yra alergiški ilgam skaitymui – nedarykite to likę vieni namuose !
Pirma dalis – „Tiesos beieškant...“
Vaidmenis atliko:
Nostromo - Dženė
Justas – Semas
Diana – Kunigas Džozefas
Edis – Viktoras/Kenis
Doncė/Arūnas B. – Zombių valdovai
Buvo karšta, niekuo neišsiskirianti vasaros diena. Bent jau visi taip manė... Kaip visada, fermerio Staj fermoje virė darbas. Tada pasirodė JIE... visiškai netikėtai... Pirmasis atsvirduliavo prie kukurūzų lauko galo. Ten kaip tik darbavosi Dženė. Ji kilstelėjo galvą, nusibraukė prakaitą ir pastebėjo nekviestą svečią - „Vėl tas latras Džekas prisisprogo“ – pagalvojo ji. Bet, žmogus judėjo kažkaip keistai. Dženė primerkė akis, prisidengė delnu, kad nešviestu saulė ir gerai įsižiūrėjo į figūrą lauko gale. Jai net žandikaulis atvipo, kai suvokė ką mato. „Zombis?? Negali būti... tikriausiai perkaitau saulėje...“ – buvo pirma mintis. Genama blogos nuojautos, Dženė pasuko namo link ir pamatė per miestelio aikštę kažkur skubantį, susirūpinusį miestelio kunigą, tėvą Džozefą. Vienintelis dalykas, visiškai nederantis prie viso šito vaizdo buvo gaisrininko kirvis, kunigo rankose. „Ar nutiko kas, šventas tėve ?“ – paklausė mergina. „TAI prasidėjo, dukra mano... privalom JUOS sustabdyti !“ – kunigo veidas buvo rimtas. Dženė jau suvokė, kad galvoje turėdamas „juos“ šv. tėvas kalbėjo apie tuos gyvus lavonus, kuriuos ji matė kukurūzų lauke. Džozefas, daugiau nieko nepasakęs pasuko Vudinveilo mokyklos link. Ten pat žingsniavo ir dar vienas įtartinas veikėjas. Ne, tai nebuvo zombis. Tai buvo kresnas, skustagalvis vyrukas, vilkintis oranžinį kalinio kombinezoną, kurio viršutinę dalį buvo nusivilkęs ir apsivyniojęs aplink juosmenį. Rankoje nešėsi masyvų statybinį kūjį. Pašnairavęs į nustebusią merginą jis paspartino žingsnį. Miestelio gyventojai vieni kitus gerai pažinojo, tad bet kuris iškart atskirdavo pašalinį. „Hmm... ką čia veikia kalinys ? Greičiausiai bėglys... neatrodo pavojingas... o kūjis tai gerulis...“ – mąstė Dženė. Jos dėmesį patraukė dar vienas žmogus. Tai buvo Vudinveilo valgyklos virtuvės šefas Semas. Jis miestelyje gyveno tik keletą metų, bet visi spėjo jį pamėgti. Tiesa, nedaug kas žinojo, kad Semui teko patirti Vietamo karo košmarą – jis nemėgo apie tai kalbėti, todėl ir pasirinko mažą miestelį, kad galėtų visą tai pamiršti. Semas irgi pasuko į tą pusę, kur stovėjo mokykla. „Kodėl jie visi eina ten ?“ – dingtelėjo merginai, bet atsispyrusi pagundai ji nuskubėjo namų link. Reikėjo patikrinti, ar namiškiams nieko nenutiko, nes tai vienur, tai kitur vis pasirodydavo vienas, kitas negyvėlis. Diena pamažu slinko vakarop, šešėliai vis ilgėjo, Dženė pagaliau pasiekė namus. Įbėgusi į kambarį, ji pastebėjo ant sienos kabantį tėvo medžioklinį šautuvą. Čiupo ginklą ir priėjo prie lango. Kaip tik tuo metu iš daržinės išsvirduliavo labai drūtas zombis, visas išpurtęs, storas ir gerokai supuvęs. Dženė, sulaikiusi kvėpavimą kruopščiai nusitaikė – bam ! Kulka prasmego jo išpampusiuose viduriuose, bet atrodė, kad jis net nepajuto. Užtaisant šautuvą girdėjosi, kaip cingtelėjo į grindis tuščia gilzė. Šūvis! Šį kartą pataikyta buvo tiesiai į širdį ir netgi matėsi, kaip kulka perskrodė supuvusį kūną kiaurai. Bet dručkis judėjo kaip tankas. Staiga merginai toptelėjo – „Džene, durne tu – taikyk į galvą ! Gerai, užtaisom...nusitaikom ir....“ - klik ! „Nesupratau..“ - atitraukusi šautuvo spynos sklendę, Dženė pamatė kaip į ją žvelgia tuštuma. Deja, kur tėvas laiko šovinius ji nežinojo, o ir nebuvo laiko ieškoti.
Numetusi šautuvą pasileido pro duris. Spėjo pačiu laikų, nes jau keletas nekviestų svečių įsvirduliavo į kiemą. Niekur nesimatė namiškių. Nebuvo kada dvejoti, todėl mergina instinktyviai pasileido į kukurūzų lauką. Čia ji pasijuto saugiau, nes aplink nesimatė daugiau negyvėlių. „Ką daryti toliau ?“ – tokia buvo pirma mintis. Planas toks – reikia nusigauti į daržinę, ten yra laikoma nemažai įrankių ir šiaip visokio gėrio. Praskleidusi kukurūzų lapus, ji labai gerai matė kas vyksta mokyklos teritorijoje. Aplink mokyklą būriavosi tuntai zombių, tarp jų ir Dženės apšaudytas storulis. Matėsi, kad mokyklos sporto salėje esantys žmonės ėmė statyti barikadas. Greit priešingoje barikadų pusėje prisirinko tiek negyvųjų, kad jie visu svoriu užgulė įtvirtinimus. Kai kuriems net pavykdavo prasibrauti, nors žmonės tokius greit sudorodavo. Staiga mokyklos teritorijoje užgeso šviesos... Dženė suprato, kad negalės ten prasibrauti, nors ir labai magėjo sužinoti kas ten vyksta - pernelyg daug zombių šlaistėsi aplink, be to – ėmė pamažu temti. „Reikia laikytis plano..“ – pagalvojo Dženė ir pasuko daržinės link. Kukurūzų lauką ir daržinę ji pažinojo kaip penkis pirštus, juk čia užaugo. Pravėrusi duris pamatė, kad ji čia buvo ne viena. „Kaip tie čia pateko ?“ – jau norėjo klausti savęs ir tada pastebėjo grindyse skylę. Prieš kelias dienas jos dar čia nebuvo – kaip ir nebuvo kampe atremto dvivamzdžio šautuvo. Tokio tėvas tikrai neturėjo – šis modelis buvo labiau panašus į naudojamą policijoje - kokį kartais nešiojasi šerifas Andersonas. „Ai, nu koks skirtumas...“ – su savim kalbėjo šviesiaplaukė, atlauždama vamzdžius. Kiekviename vamzdyje buvo po šovinį – ne kažką žinoma... bet va, kaip tik du „gražuoliai“ atsvirduliuoja. Trinktelėjo dviguba salvė, du kūnai sudribo ant grindų. Dženė švelniai paguldė ginklą, su vis dar rūkstančiais vamzdžiais ant grindų. Lyg ir ramu, bet šūvio garsas tikriausiai pritrauks daugiau zombių... o ką daryt su ta skylę ? Gal pirmiau reiktų apieškoti daržinę...
Tuo metu mokyklos sporto salėje...
Čia virė tikra drama. Dingus elektrai viskas skendėjo prieblandoje, nes už lango jau buvo tamsu. Prie langų ir durų buvo sustumta kas tik įmanoma, netgi skalbimo mašina ir keletas padangų. Iš kur tokie daiktai atsirado mokyklos sporto salėje?? Kalinys stovėjo kiek atokiau nuo visų rankose laikydamas kruviną kūjį, kuris atrodė grėsmingai. Ant grindų jau gulėjo keletas lavonų, suknežintomis galvomis. Niekas nedrįso jo užkalbinti. Ant jo kombinezono buvo antsiuvas su užrašu „Viktoras“, kiek žemiau - penkiaženklis numeris. Gal tai serijinis žudikas, nuteistas iki gyvos galvos, ar koks maniakas-prievartautojas? Bet dabar niekas apie tai negalvojo. Matant, kaip jis talžė zombius, beliko tikėtis, kad to paties nepadarys su likusiais gyvais. Tėvas Džozefas iš kažkur ištraukė grandininį pjūklą, kuris, kaip nekeista, užsivedė ir ėmė skleisti šaižų garsą, greičiausiai dėl to, kad buvo nesuteptas. Zombiai, girdėdami tą garsą tiesiog pašėlo, nors tiems, kurie prasibraudavo pro barikadą, kunigėlis tiesiog nurėždavo kažkurią kūno dalį. Džozefas buvo stebėtinai geros fizinės būklės. Ir kas galėjo pagalvoti, juk jis visada būdavo toks ramus, kuklus ir paprastas. Bet tikriausiai kiekvienas sunkią minutę savyje atrandam didvyrį, tuo labiau, jei tikrai turim savyje tikėjimo. O tikėjimo kunigui tikrai netrūko. To nelabai galėjai pasakyti apie Semą, kuris buvo rimtai sužeistas. Kitas žmogus jau senei būtų nualpęs nuo tokio žaizdų kiekio, bet Semas buvo tvirtas vyras, be to karinis parengimas davė savo. Taaaip... kol pasiekė mokyklą, Semui kliuvo gerokai, nes jam teko prasibrauti pro negyvėlių užtvarą. Šefui labai pagelbėjo Džonio odinė striukė, kurią anas vakar pamiršo valgykloje, kur dirbo Semas. Iš striukės dabar beliko tik skutai ant kurių matėsi kraujas ir jis buvo ne vien zombių. „Džoniui tai nepatiks...“ - pro sukąstus dantis bandė juokauti Semas ir užsikosėjo krauju. Vis daugiau ir daugiau zombių prasibraudavo pro užtvarą, o kiti svirduliavo aplink pastatą, ieškodami silpnos vietos barikadose. Staiga Viktoras atsisuko į likusius – „Eikit į mokyklą, aš juos užlaikysiu...“ – žvilgsnis ir kalbėjimo tonas buvo tokie geležiniai, kad niekas net nedrįso nepaklusti. Džozefas padėjo Semui nueiti iki mokyklos durų – kadangi sporto salė buvo sujungta su mokykla, jiems nereikėjo eiti per lauką. Įsitikinęs, kad anie du išėjo, Viktoras kreivai šyptelėjo ir pakėlė kūjį...
Užtrenkęs duris, kurios vedė į sporto salę, Džozefas pristūmė prie jų stalą, paskui dar užvertė ant viršaus lentyną. Semas gulėjo atsirėmęs į sieną ir sunkiai kvėpavo. Jis tik dabar suprato, ką daro kunigas. „Šventas tėve ! Ką jūs daro....??“ – žioptelėjo šefas - „Tu ką, nesupratai? Jis juk pasiaukojo, kad išgelbėtų mums kailį“ – kunigo balsas buvo šaltas kaip ledas. Jis įrėmė petį į masyvią spintą. Šį pasviro ir nuvirto, sukeldama siaubingą triukšmą, bet visiškai užblokavo duris į sporto salę. Iš lūžtančios spintos pasipylė įvairūs daiktai. Visai šalia Semo šleptelėjo užrašų knygutė. Semas vangiai ja pakėlė ir atvertė. Tamsoje nieko nebuvo įmanoma įskaityti, tad jis sunkiai atsikėlė ir remdamasis į sieną, nuėjo prie lango, kur buvo šiek tiek šviesiau. Semas net nenutuokė, kokį svarbų dokumentą rado. Tai buvo žurnalistės Steisės dienoraštis. Nebuvo žinoma, kaip jis atsidūrė mokykloje. Pasirodo Steisei pavyko išsiaiškinti šios katastrofos priežastį. Zombiai gatvėse buvo nepavykusio eksperimento rezultatas. Dienoraštyje buvo nurodyta, kad reikia sunaikinti šio protrūkio šaltinį, bet deja, puslapis, nurodantis kur konkrečiai yra tas šaltinis, buvo išplėštas. „Džozefai...mums reiks sprogmenų, DAUG SPROGMENŲ...“ – bet kunigas Semo negirdėjo. Jis suprato, kad nespės vienas užbarikaduoti visų mokyklos durų. Panašu, kad tą kažkaip suprato ir zombiai, kurie pradėjo plūsti į vidų, tarsi vanduo, pralaužęs užtvanką. O bandos priešakyje, išsiskirdamas iš kitų, sunkiai judėjo nenormalių apimčių lavonžmogis, visas ištinęs ir pamėlęs. Krūtinės plote matėsi dvi plėštinės kulkų žymės, greičiausiai padarytos medžioklinio šautuvo. „Padėk man, o dieve !“ - suriko Džozefas ir užvedęs grandininį pjūklą, metėsi link numirėlių. Semas, pakraupęs žiūrėjo į jį, apimtą kažkokios dangiškos šviesos. Skraidė kūnų dalys, ant grindų krito galūnės, liejosi kraujas. Pjūklo ašmenys perskrodė išpampusio zombio pilvą, išversdamas žarnas, bet net ir tai jo nesustabdė. Visi zombiai slinko tiesiai prie žmogaus su sutana, tarsi Semo šalia net nebūtų. Šis stovėjo suakmenėjęs, nes visas dėmesys buvo sutelktas į plyšį sienoje, pro kurį atsivėrė vaizdas į sporto salę. Ten kovojo Viktoras ir jis buvo vis dar gyvas. Bet jo jėgos sparčiai seko, kūjis vis rečiau pasiekdavo tikslą. Ir tada pro barikadą prasibrovė augalotas numirėlis. Jis grindimis vilko surūdijusį kirvį. Viktoras jį pastebėjo per vėlai – kirvio ašmenys jau skrodė orą. Kalinys parkrito ant kelių, kūjis išslydo iš nusilpusių rankų ir dunkstelėjo į grindis... kaip tik tuo metu, jį pasiekė pirmojo zombio dantys...
Semas staiga tarsi pabudo iš transo - „Tėve, mes turim mažai laiko, bet aš žinau, ką reikia daryti...“ Šį kartą kunigas rado laiko jam atsakyti – „Daryk kas būtina, vardan šventosios dvasios ! Nežinau kiek dar ilgai galėsiu juos sulaikyti..“ – su lyg tais žodžiais, prunkštelėjęs nustojo veikti grandininis pjūklas... o Semas su siaubu stebėjo, kaip nuo žemės sunkiai keliasi Viktoras, bet tai jau nebebuvo žmogus. Jo bejausmiame veide nebeliko nieko žmogiška. Jis pauostė orą ir pasuko galvą į šoną. Semo ir to, kuo seniau buvo Viktoras žvilgsniai susitiko...
Tuo metu daržinėje...
Dženė neršė per visas lentynas, versdama viską ant grindų. Vienoje lentynoje, jos rankos užkliuvo už diktofono. Jame buvo kasetė. Dženė tylėdama paspaudė PLAY. „Ieškokite ligoninėje... visko pradžia - ligoninė...“ – įrašas buvo trumpas ir pastoviai kartojo tą patį. Mintyse mėgindama suvokti šių žodžių prasmę, Dženė viename stalčiuje rado raktus. Raktu rakinama buvo tik vienintelė spintelė visoje daržinėje. Atvėrusi dureles, fermerio duktė paėmė į rankas dinamito ryšulėlį. „O, šventa karve !“ – išsprūdo jai. Dabar tapo aišku, kodėl ši spintelė buvo rakinama. Dinamitą Dženė įsigrūdo į kurpinę. Eidama prie durų dar pastebėjo bakelį su benzinu – tėvas tai naudodavo grandininiam pjūklui, ar žoliapjovei. „Pravers...“ – pagalvojo Dženė. Metas aplankyti ligoninę...
Lauke buvo gera ir vėsu. Būtų nuostabus vasaros vakaras, jei ne tie nelemti zombiai... Dženė pastebėjo, kaip iš prekybos centro išbėgo Kenis, jaunas vaikis, kuris ten dirbo prekių išvežiotoju. Jis rankoje nešėsi lygiai tokį pat kanistrą benzino. Kenis taip pat pastebėjo merginą ir pasuko link jos. „Ar tu matei ?“ – norėjo klausti jis, bet pamatęs dinamitą ir benziną suprato, kad Dženei nieko aiškinti nereikia. Ir tada, tarsi sulėtintame filme, su trenksmu išdužo mokyklos langas. Lėtai, lėtai pasklido šukės, lygiai taip pat lėtai Kenio ir Dženės žvilgsniai krypo į tą pusę. Tai buvo Ponas Grynaveislis – pats geriausias fermerio Staj žirgas, labiausiai Dženės numylėtas. Vaizdas ėmė greitėti ir žirgas, it rudas žaibas sparčiai artėjo. Fermerio dukrai net nespėjus mintyse paklausti savęs ką Grynaveislis veikia mokykloje tokiu laiku ir tokiom aplinkybėm, pastebėjo, kad jam ant nugaros prisispaudęs laikosi Semas. Žirgas zovada lėkė į jaunuolių pusę. Priartėjęs pakankamai arti, protingas gyvulys pažino Dženę ir staiga sustojo, atsistodamas piestu. Semas it maišas nudribo žemėn. Jis lėtai pakilo, rankoje spausdamas dienoraštį. „Mums reikia susprogdinti šio užkrato irštvą ir mes turim labai nedaug laiko. Jei visiškai sutems, mums jau niekas nebepadės...“ – Semas sunkiai spaudė žodį po žodžio, kartkartėm užsikosėdamas. „Bėda ta, kad aš nežinau kur yra ta prakeikta vieta!“ – užbaigė jis. Staiga Džėnei viskas tapo aišku – įrašai kasetėje ir dienoraštyje susiję. „Mums reikia eiti į ligoninę“ – tvirtai tarė ji ir papasakojo apie savo radinį. „Jo, būtų gerai ten atsidurti greičiau...“ – nervingai apsižvalgė Kenis. Iš tikro, keistojo raitelio pasirodymas labai sudomino zombius, kurie vis dar ieškojo budo patekti į mokyklą. Ponas Grynaveislis pasibaidė artėjančių mirusiųjų ir nušuoliavo į tamsą. Dženė ir Kenis padėjo Semui atsikelti nuo žemės. „Semai, o kur tėvas Džozefeas ir tas vyrukas su kalėjimo apranga ?“ – atsargiai paklausė Dženė, kai jie visi judėjo ligoninės link. „Jų nebėra, vaike... kai paskutinį kartą juos mačiau, kalėjimo bėglys jau buvo infekuotas, o šv. tėvas kovojo mažiausiai su trimis zombiais... jiedu pasiaukojo dėl mūsų... man labai gaila...“
Pagrindinės ligoninės durys buvo neužrakintos. Keista, bet pačioje ligoninėje nesimatė numirėlių, nors per langą galėjai matyti, kaip banda jų patraukė ligoninės link, nusprendę, kad į mokyklą prasibrauti vis tiek nepavyks, tuo labiau, kad iš ten pabėgo mėsa ant arklio, kuris jų supratimu buvo dar didesnė mėsa. Kenis ėmė visur laistyti benziną, o Dženi nusprendė padėti sprogmenis prie spintos, nukrautos stikliniais buteliukais, pilnais kažkokio skysčio. Mergina nusprendė kad skystis turėtų būti degus. Jiems besidarbuojant iš morgo išsvirduliavo vienas zombis ir pasuko link trijulės. „Jis mano !“ – suriko Semas ir sutelkęs paskutines jėgas ėmė talžyti lavoną tiesiog plikomis rankomis. Viduje virė adrenalinas ir degė paskutiniai jėgų likučiai, nes greit iš zombio galvos liko košė. „Viskas ! Baigta ! Nešdinamės !“ – šūktelėjo Dženi ir visi trys bėgte pasileido prie išėjimo. Vos tik durys užsivėrė, orą sudrebino milžiniškas sprogimas. Banga pagavo bėgančius žmones ir sviedė į priekį. Pro langus išvirto ugnies kamuoliai, kurie apėmė jau spėjusius prieiti arti zombius. Tik pagalvokit... skystis buteliukuose tikrai buvo degus! Kai nustojo ūžti ausyse, žmonės atsisėdo ant žemės, stebėjo kaip dega ligoninė. Nuo mokyklos atsklido kažkoks garsas – visi staiga sužiuro į tą pusę. Pro duris lėtai išėjo... tėvas Džozefas. Kruvinas ir išblyškęs, bet gyvas... „Kad mane kur šimtas rudų raganų !“ – ištrūko Semui – „Tėve, tikriausiai jus saugo koks tūkstantis angelų! Valgyklos virtuvės šaldiklyje turiu paslėpęs naminukės... gal po 100 ?“ – „O taip... dėl to galėčiau net nusidėti“ – kreivai nusišypsojo Džozefas ir nušlubavo prie likusiųjų.
Laukite tęsinio...
-
"Ramono Brazlowskio dviejų dalių juosta" - va čia tai super :D Visos istorijos vinis - autorius!!! :D :D :D
laukiam antros dalies :D
-
Antra dalis – „Atsargų kaupimas“
Vaidmenis atliko:
Nostromo – Dženė/Selė
Justas – Bilis
Edis – Semas/Rašelė
Doncė – Kunigas Džozefas
Arūnas B. – Zombių valdovas
„Nuo to įvykio praėjo jau trys savaitės. Ir kas galėjo pagalvoti – mes į orą išnešėm visą Vudinveilo ligoninę. Manėm, kad sunaikinom užkrato epicentrą, bet... buvo kažkas dar, ko mes nežinojom, bet pasekmes matėm puikiai – gatvėse vis atsirasdavo naujų zombių, nors sutiktus pakeliui negailestingai naikinom. Per tą laiką netekom Kenio - vaikis mirė taip kvailai, kad man iki šiol apmaudu - savo budėjimo metu, jis tiesiog pamiršo užtaisyti šoviniais šautuvą. Per tai vos nežuvom visi. Nuo tada laikėmės kartu – aš, Semas, Džozefas. Tiesa, vėliau prie mūsų prisijungė Bilis, šerifo sūnus, ambicingas paauglys, bet vikrus ir greitas kaip žebenkštis. Prieš kelias dienas mūsų grupelė atrado šį namą, kuris tapo dabartine mūsų buveine. Namas buvo geros būklės. Viduje radome nemažai naudingų daiktų ir netgi tinkamo maisto, tikriausiai jo šeimininkai privalėjo palikti jį paskubomis. Mes įrengėm įtvirtinimus ir užtaisėm silpnas vietas, žodžiu - įkūrėm mažą tvirtovę ir kol kas joks vaikščiojantis negyvėlis dar čia neprasibrovė. Bet artėjo žiema ir visi suprato, kad dabartinėmis sąlygomis iki kitos vasaros neištversim. Tada gimė planas – apieškoti visus šalia esančius namus, pastatus, parduotuves ir pergabenti visas atsargas čia. Nesvarbu kas tai - maistas, medikamentai, amunicija – tiks viskas. Tai vienintelis mūsų šansas ir tai įvyks šiandien....“ – tokios buvo paskutinės eilutės Dženės dienoraštyje. Mergina jį užvertė ir padėjo ant lentynos. Visi buvo pasiruošę – kiekvienas turėjo kuprinę atsargoms. Ketveriukė nusprendė išsiskirti – taip, tai nebuvo labai šauni mintis, gal net klaida, bet tokiu būdu buvo galima apieškoti kiek galima daugiau pastatų, kol nesutemo. Naktimis labai padaugėdavo zombių lauke, todėl tamsoje bet koks žygdarbis reiškė mirtį. Bilis atsargiai pravėrė duris – nieko... ramu. „Ar visi žinot ką turit daryti?“ – visi linktelėjo galvomis. „Gerai, sėkmės tada visiems“ – tarė Bilis ir nuskuodė į priekį. „Vilką kojos peni..“ – dar spėjo pagalvoti Dženė. Šioje, pavadinkime, „operacijoje“ ji buvo atsakinga už medikamentų surinkimą. Kadangi toje vietoje, kur seniau stovėjo ligoninė, jau seniai baigė rūkti pamatai, antras pagal didumą medicininės paskirties pastatas buvo miestelio vaistinė. Ten ir patraukė Dženė. Praėjus pusvalandžiui ji jau buvo vietoje. Būtų gal ir greičiau atėjusi, bet teko keisti kursą, jei nenorėjai susitikti su zombiais. Dženė pravėrė duris ir viršuje skardžiai sutilindžiavo varpelis, koks paprastai būna įtaisytas, kad informuotų apie naują klientą. Dženė riebiai nusikeikė, kurį laiką stovėjo ramiai. Niekas nesiteikė reaguoti į garsą. Šviesiaplaukė atsegė krepšį ir pradėjo krauti į jį vaistų dėžutes ir buteliukus, mintyse vardindama tai, ką jau įdėjo. Būtinai reikėjo tvarsčių ir antibiotikų. „Ir kaip tie vaistininkai susigaudo tokioje gausybėje pavadinimų. Aha, štai ir reikiami vaistai.“ - kuprinė greit prisipildė. Kadangi dar liko laiko, ji nutarė apieškoti vaistinę nuodugniau. Netikėtai ji pastebėjo keistą daiktą – tai buvo antrankiai. Antrankiai vaistinėje? Šalia matėsi kraujo pėdsakai. Ir tada ji prisiminė keistąjį kalinį, kalėjimo bėglį su didžiuliu kūju. Kaip filmo fragmentai viskas susidėjo į vientisą paveikslą – mintyse ji matė, kaip Viktoras, pabėgęs iš kalėjimo užklydo į Vudinveilo miestelį. Jis buvo sužeistas, todėl užsuko čia, palikdamas kraujo pėdsaką. Čia nusiėmė antrankius ir susitvarstė. Dženė pakėlė antrankius – jie atrodė lengvi, bet labai tvirti – tokie išlaikytų net prirakintą zombį. Su ta mintim įsidėjo antrankius į kišenę, tada užsimetė kuprinę ant pečių ir išsliūkino lauk. Lauke ji prasilenkė su kunigu. Džozefas buvo atsakingas už maisto davinį, todėl neskubėdamas, tvirtu žingsniu ėjo į prekybos centrą. Jis jau seniai nebevilkėjo sutanos ir niekas nebūtų pasakęs, kad šis žmogus – šventikas. Bet tikėjimas Džozefo neapleido nei minutei, būtent tai ir palaikė viltį. Prekybos centras pasitiko atviromis durimis, betvarke ir įvairiausių kvapų mišiniu. Kvapo priežastis buvo greit gendantys maisto produktai, o taip pat keletas lavonų ant grindų. Bet konservai buvo nepaliesti ir puikiausiai išsilaikę. Džozefas pradėjo juos krauti į krepšį. Nežinia, ar skardinių skleidžiamas garsas, ar kas kitas patraukė poros zombių dėmesį, trečias iššlubavo iš šaldiklio. Numirėliai pajudėjo link kunigo, kuris per skubėjimą nespėjo prikrauti pilnos kuprinės. Įvyko trumpa kova, šventam tėvui pavyko atstumti vieną zombį ir jis, nusprendęs, kad jėgos nelygios, nubėgo prie išėjimo. Geriau jau mažiau, bet saugiai parnešti visą tai į slėptuvę. Grįždamas atgal Džozefas beveik pasivijo Dženę. Ji nešė pilną kurpinę, todėl judėjo lėčiau. „Ar tu pastebėjai, kad kai kurie numirėliai yra kiek kitokie ?“ – paklausė merginos kunigas. „Taip... aš vakar mačiau tik pusę kūno turintį lavoną, kuris judėjo vien rankomis...“ – atsakė ji ir pasitaisė krepšį ant peties. „Man tai visiškai nepatinka... panašu, kad jie mutuoja.“ – Džozefo veidas atrodė susirūpinęs. Jei jau buvo priėję slėptuvę, todėl pokalbis tuo ir baigėsi. Iškrovę atsargas, abu mažumą pailsėjo ir pasiruošė antram reidui....
Tuo tarpu Bilis laiko veltui neleido. Jis neturėjo užduoties pargabenti vienokių ar kitokių resursų, todėl nutarė pasirūpinti namo saugumu. Būdamas miklus, jis spėjo aplankyti nemažai pastatų ir juos apieškoti. Sekėsi gerai: Bilis rado įvairiausių daiktų. Jo pirmas radinys buvo senovinis revolveris. Tėvas buvo mokęs jį elgtis su tokiais daiktais. Biliui tiesiog niežtėjo rankos išmėginti, ar šis ginklas gali šaudyti. Ilgai laukti nereikėjo, mat kai kurie pastatai nebuvo visiškai tušti. „Eina na...“ – neišlaikė Bilis, kai vienam zombiui šūvis nunešė kone pusę galvos. Problema buvo šoviniai, mat revolveris naudojo kažkokį keistą, nestandartinį kalibrą. Vaikinui norėjosi pasiimti ginklą su savimi, bet primetė, kad bus per sunku tampytis masyvų geležies gabalą, kuris dabar tiko nebent į nosį užtvoti. Įrankių skyriuje jis rado laužtuvą ir elektros pakrovėją, bet kiek vėliau sandėliuke aptiko kai ką geresnio – du bakelius benzino. Šie buvo sunkūs, tad teko atsisveikinti su kai kuriais daiktais. Benziną vaikinas išlaistė šiaurinėje namo pusėje, prie valgyklos ir vakarinėje – prie angaro. Dabar reikėjo iš kažkur gauti ugnies ir palaukti kol prisirinks lavonėlių...
Tuo metu kitame miestelio gale..
Semas buvo paskirtas atsakingas už amuniciją ir ginklus. O kur geriausia ieškoti šio gėrio? Nagi žinoma, kad ginklų parduotuvėje! Ir bene geriausias dalykas buvo tas, kad už juos dabar nereikėjo mokėti pinigų – tiesiog ateini ir pasiimi. O būdamas tvirtas it lokys, Semas jų panešti galėjo daug. Ginklų krautuvėlė jį pasitiko aklina tamsa. Semas įėjo į vidų, apgraibom surado jungiklį. Šviesos nebuvo. Vyras pagalvojo, kurioje vietoje galėjo būti sukabinti ginklai ir pajudėjo ten. Ir tikrai, pavyko užčiuopti kažką metalinio. Ir daikto svoris liudijo, kad čia greičiausiai medžioklinis šautuvas. Jis dar kvepėjo tepalu, buvo nei karto nešaudytas. Semas pasilenkė po prekystaliu, užkišo ranką ir apčiuopė kartonines dėžutes. Štai ir šoviniai ! Jis kruopščiai užtaisė ginklą. Priėjo prie lango ir su šautuvo buože išdaužė stiklą. Tolumoje matėsi keletas puikių taikinių išbandyti šautuvui. Trinktelėjo šūvis – zombis susmuko. Į šūvio garsą sureagavo tie, kas neturėjo sureaguoti. Leisdami šiurpius garsus, negyvieji artinosi prie ginklų parduotuvėlės. Semas leido šūvį po šūvio, taikydamasis į artimiausią lavoną, bet nemažai kulkų skriejo pro šalį, nežinia dėl ko – ar kad šautuvas buvo neprašaudytas, ar tiesiog iš jaudulio. Jau daug metų prabėgo nuo Vietamo džiunglių, nors principas ir ten ir čia buvo tas pats – išgyventi. Semas suprato, kad nesustabdys visų, tad pirmąjį prisiartinusį pavaišino buože į tarpuakį, antram žiebė tokį spyrį, kad vargšas prilipo prie sienos. Bet mirusieji, užuosdami šviežias smegenis buvo atkaklūs. Semą vis dažniau pasiekdavo nagai ir dantys. Teko sprukti. „Ech, nereikėjo šaudyti... tai kvailys“ – keikė save Semas. Jis pyko ant savęs, kad ne tik nieko neparnešė, bet dar ir buvo sužeistas. Jis traukėsi slėptuvės link, atsišaudydamas, o iš paskos judėjo numirėlių šleifas. Semas šaudė taupydamas šovinius, per arti priėjusius bausdamas buožės smūgiu į dantis. Jis laiku nepastebėjo per arti priėjusio zombio, apsirišusio dinamito lazdelėmis. Kai pagaliau atsisuko, negyvėlis buvo jau arčiau nei per metrą... Semas suprato, kas tuoj įvyks ir tada kaip sugreitintame filme pro akis prasisuko visas jo gyvenimas – sako taip nutinka žmonėm prieš mirtį. Jis galėjo prisiekti, kad negyvame zombio veide netgi matė kažką panašaus į pikdžiugišką šypseną, kai šis paspaudė detonatoriaus jungiklį...
Kaip tik iš antrojo reido grįžinėjo Dženė. Šį kartą ji pakeitė maršrutą, nes senuoju eiti tapo pavojinga, labai daug numirėlių sukiojosi aplink. Naujas kelias vedė per valgyklą. Prisiartinus arčiau atsivėrė kraupus vaizdas – valgykloje knibždėjo zombių. Ir tada ji pamatė Semą, po sekundės sekė sprogimas. Dženė užsidengė ranka veidą – pro ausį prašvilpė kažkoks objektas, vos jos neužkliudęs. Kai prasisklaidė dūmai ir dulkės, toje vietoje jau nebuvo nieko, sprogimas nunešė ir greta stovėjusius zombius. „Ne !“ - sukliko ji ir ašaros pasipylė iš akių, riedėdamos per dulkėtą skruostą. Ji jautė, kaip pirmą kartą per visą tą laiką, kai prasidėjo visos nelaimės, jos viduje kyla viską apimantis įniršis. Prie pat pastato Dženė pastebėjo numestą benzino kanistrą. Ilgai nemasčiusi, ji ryžtingai išsitraukė iš kuprinės signalinę raketą ir iššovė tiesiai į benzino baką. Sprogimas nebuvo baisiai galingas, BET... jis kažkaip užkabino valgyklos virtuvės dujų balionus. Šie sprogo keliskart didesne jėga – Dženė veidu netgi pajuto karščio bangą, o pro valgyklos langus tiesiogine žodžio prasme išskrido apdegę kūnai. Ji numetė tuščią signalinę raketą ant žemės ir įbėgo į namą...
Ten jos jau laukė Džozefas ir Bilis. Staiga kažkas pabeldė į duris. „O, Semas grįžo“ – pašoko Bilis ir nubėgo atidaryti durų. Bet už durų buvo visai ne Semas. Ten stovėjo juodaodė moteris su revolveriu ir žibintuvėliu rankose. „Kokio velnio ??“ – nustebęs iškošė Bilis. Keletą sekundžių jie nepatikliai žiūrėjo vienas į kitą. Tada Džozefas rankos mostu parodė moteriai užeiti. Bilis užtrenkė duris ir jas užrakino. Juodaodė atsisėdo ant grindų ir atsirėmė į sieną. „Na, sprogdintojai... norit visą miestelį sulyginti su žeme??“ – kimiai paklausė ji, bet pamačiusi, kad niekas nesuprato jos pokšto, surimtėjo – „Mano vardas Rašelė... aš policininkė - ieškau pabėgusio kalinio...“. Taip jie išsikalbėjo ir Dženė papasakojo viską, kas nutiko tą naktį. Rašelė ilgai tylėjo, mąstė pagaliau tarė – „Gerai, jei viskas taip pakrypo, pagelbėsiu jums su atsargų rinkimu...“. Dženė taip pat prasitarė, kaip žuvo Semas. Džozefas peržegnojo jo sielą ir visi pagerbė drąsų vyrą tylos minute. Tada Bilis apžvelgė pargabentas atsargas – „Čia daugiau nei pusę, bet mums dar trūksta“. „Mačiau keletą masyvių konteinerių angare, ten tikrai turėtų būti naudingų dalykų...“ – ištarė Dženė. „Tai ko mes laukiam?“ – pakilo Džozefas. „Gerai, aš jus pridengsiu, bet judėkit greitai, man liko nedaug šovinių...“ – Rašelė pažvelgė į savo revolverį. Dženė pro duris išbėgo pirmoji, bet bėgdama laiptais ne taip pastatė koją ir ji nikstelėjo. Aiktelėjusi iš skausmo, ji judėjo toliau. Kieme, toje vietoje, kur kovojo Semas, po sprogimo matėsi nedidelis krateris. Angaras buvo netoli namo, bet aplink jį sukinėjosi keli numirėliai. Vienas buvo paprastas, bet kitas turėjo rankose šakes. Dženė buvo pripratusi prie lėtų numirėlių refleksų, tad buvo įsitikinusi, kad lengvai išvengs atakos, bet šakinis, netikėtai vikriai, kaip tikrai nesitikėtum iš mirusio, atliko duriamąjį puolimą. Dženė nustebusi pažvelgė žemyn – jei akys jos nemelavo, tarp šonkaulių kyšojo šakės smaigai. Tada smogė skausmo banga. Kojos spyriu ji parbloškė zombį, kuris griūdamas iš merginos kūno ištraukė šakes. Dženė susiėmė už kraujuojančios žaizdos. Bet čia merginos nelaimės nesibaigė – paskutinę blogą žinią ji pirmiau užuodė, nei pamatė. Tokio siaubingo dvoko ji kaip gyvenime nebuvo uosčiusi. Prie jos artėjo beveik suiręs lavonas, iš kurio tekėjo kažkoks balkšvas, lipnus skystis, aplink suko ratus musės. Dženei ėmė net akis ėmė graužti ir trūko kvapo. Dabar neaišku, ar patempta koja, ar sužeidimas, ar tas siaubingas kvapas buvo kaltas, bet Dženė jau nebegalėjo kovoti pilna jėga. Likusieji name matė, kaip ji parkrito po zombių sangrūda. Visi buvo šokiruoti - čia dar neseniai žuvo Semas, dabar - Dženė. Dar didesnis šokas jų laukė, kai pamatė, kad šviesiaplaukė pakilo nuo žemės – užkratas veikė stebėtinai greitai. Tada kažkas nutiko Biliui. Vaikinas kaip viesulas išlėkė pro duris ir pasileido tiesiai prie atgijusios Dženės. Zombių kompanija jau buvo pasipildžiusi nauju veikėju – atsvirduliavo dar vienas zombis su dinamito užtaisų. Bet zombiai nežinojo vieno labai svarbaus fakto, kurį žinojo Bilis. Jis kaip tik toje vietoje buvo prilaistęs benzino. Šalta ugnim degančiomis akimis, jis išsitraukė žiebtuvėlį, jį uždegė... „Atleisk, Dženi...“ – ašara nutekėjo jo skruostu ir jis sviedė žiebtuvėlį. Toliau viskas vyko kaip sulėtintam kine. Lėtai ore sklendė besiplaikstantis žiebtuvėlis, kol palietė žemę. Plykstelėjo liepsna ir iškart nugriaudėjo sprogimas – sprogo šalia buvęs numestas tuščias benzino bakelis – juk visi dar iš fizikos kurso žinome, kokia jėga sprogsta benzino garai. Sprogimo banga tiesiog nušlavė Dženę, tada užkliudė dinamitu apkibusį zombį. Pasigirdo antras, galingesnis sprogimas. Aplink buvę zombiai buvo sudraskyti į skutus. Bilis krito ant žemės. Pakėlęs galvą sustingo – neaišku kaip, bet zombis su šakėmis buvo vis dar ten. Visas apdegęs, kai kur dar smilkstančiais drabužių skutais. Tada, it pikta širšė atzvimbė kulka ir ištaškė jam smegenis. Bilis pasuko galvą ir pamatė antrojo aukšto lange Rašelės siluetą. Policininkė užtaisė revolverį. Bilis atsistojo. Aplink nebebuvo zombių, bet jis žinojo, kad toks triukšmas, kurį jie čia sukėlė pritrauks visą minią negyvėlių. Staiga kažkas pašaukė Bilį vardu. Tas balsas buvo LABAI pažįstamas. Jis atsisuko ir pamatė link jo bėgančią Seli. Seli buvo Bilio mergina, jie draugavo jau kelis metus, nežiūrint į maištingą vaikino charakterį. „Seli ! Ką tu čia veiki ? Čia nesaugu !“ – nors Bilis viduje džiaugėsi, kad ji gyva ir sveika, taip sakydamas nutaisė tėvišką veidą. „Žinau! Aš su tavim !“ – iš jos tono, Bilis suprato, kad nepavyks jos išprašyti saugiai grįžti į namą. „Ei, aš su jumis!“ - Rašelė buvo jau čia ir parodė į angarą – „Pabaikim tai...“. Seli kreivai pašnairavo į Rašelę. Visi pajudėjo prie konteinerių angaro kampe. Taip, ten tikrai buvo visko, ko jiems taip reikėjo. Tik va laiko buvo mažai, nes pradėjo rinktis „žiūrovai“. Žmonės pastebėjo, kad vaikščiojantys negyvėliai praktiškai užblokavo išėjimą iš angaro. Rašelė ėmė šaudyti, beveik kiekvienas šūvis pasiekdavo tikslą. Tuo tarpu Seli išspyrė vienintelį angaro sienoje buvusį langą. „Judam!“ – riktelėjo ir pirma išlindo pro langą. Iš paskos sekė Rašelė, kaip tik iššovusi paskutinį šovinį. Kadangi policininkė praretino zombių gretas, Biliui to ir tereikėjo – vaikinas bėgo taip, kaip dar gyvenime nebuvo bėgęs. Jis tuo pačiu atkreipė zombių dėmesį nuo dviejų merginų. „Bili ! Judam į policijos nuovadą, ten bus saugiau !“ – nebuvo aišku, ar Bilis išgirdo šiuos Rašelės žodžius, nes jis buvo jau toli. Abi merginos bėgte pasileido į policijos nuovadą. Įbėgusios užtrenkė duris ir pro grotuotus langus stebėjo, kaip skuodžia Bilis. Seli rado beisbolo lazdą ir pasiruošė atremti galimą ataką.
Bilis vis tik išgirdo Rašelės žodžius, o ir akies krašteliu matė, kur juda merginos. Jis norėjo dar kiek nuvilioti zombius kuo toliau nuo nuovados. Tada pakeitė kryptį ir kaip strėlė nuskrido į susitikimo vietą. Merginos tai matė ir jam prisiartinus, atidarė duris. Vaikinas įsmuko vidun ir girdėjo, kaip už nugaros vėl užsitrenkė durys. Bilis atsirėmė į sieną, sunkiai kvėpuodamas. „Pasiruoškit, jie artėja..“ – ištarė Rašelė, atidžiai tyrinėdama situaciją lauke. Ir tada it kas smeigtuku bakstelėjo Seli – „Ko tu čia komanduoji vis?? Per tave vos nežuvo Bilis !“. „Ar galvą pašalai?? Jei ne aš, jis išvis nebūtų išbėgęs iš angaro !“ – Rašelės žvilgsnis gręžte gręžė. Žodžiai šaudė it kulkos. „Raminkitės, merginos – dabar ne laikas ginčytis !“ – dar bandė raminti Bilis, bet įtampa vis augo. Žodis po žodžio ir merginos kibo viena kitai į plaukus. Taip buvo prarastos brangios minutės. Zombiai vis artėjo prie nuovados, glaudžiu žiedu supdami nedidelį pastatą ir vis mažindami galimybė pabėgti. Keletas jau sugebėjo įsibrauti į vidų. Tai matydamas, Bilis čiupo beisbolo lazdą, kurią Selė buvo numetusi ant grindų, kojos spyriu atlapojo duris ir puolė į lauką. Pasirodo, merginų peštynės sudegino daugiau laiko, nei atrodė – lauke jau buvo tamsu. Bilis pavaišino pirmą sutiktą numirėlį lazdos smūgiu. Smūgis buvo toks stiprus, kad lazda perlūžo pusiau. Vaikinas šveitė lazdos liekanas į kitą zombį ir suprato, kad prie slėptuvės prasibrauti nepavyks - visi įėjimai buvo užblokuoti, aplink sukinėjosi daugybė zombių. Vaikinas nusikvatojo ir su riksmu metėsi į didžiausią smegenų rijikų būrį....
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Štai tokia liūdna šios istorijos pabaiga. Zombių istorijos retai kada baigiasi laimingai. Tikiuosi jums patiko. Ačiū tiems, kas skaitė.
-
As dar noriu trumpai patikslinti. Tie, kas yra žaidę, ar patys turi žaidimą, tikriausiai ras daug pažįstamų elementų ir supras kokios kortos buvo žaidžiamos. Labai stengiausi įpinti viską į abi istorijas. Pasakojimas kažkur 90% atkartoja žaidimo situacija, vykusią penktadienį. Tie 10% - juos reikėjo aukoti, kad susukti viską sklandžiai, be to reportą rašiau praėjus kelioms dienoms, tai jau atmintis glich'ino. O žaidėm mes štai ką : abu scenarijai buvo iš Survival of the fittest expansiono. "Search for the truth" reikejo herojams rasti du "unique items", kur būtų keywod'as - "record". Tokiuose daiktuose būna raidės, nuo A iki C. Pagal tai, scenarijaus aprašyme sužinai ką reikia daryt. Suradus pirmą, supratom , kad reikia pasprogdint Outbreak source, o suradus antrą - sužinojom, kad tai - ligoninė. Šiame scenarijuje buvo intensyviai naudojamos barikados ir galiu pasakyt - jos man patiko ir netgi labai pravertė - nes zombiai pro jas nepraeidavo apie 50%. Visi sulindo į mokyklą, o aš tryniaus kukurūzų lauke, taip sulaikydamas dalį zombių, kad jie neitų į mokyklą visi. Nors su daiktais truputį strigom, bet laimėt pavyko.
Antras scenarijus buvo "Supply run". Čia buvo 6 pastatai, sužymėti nuo 1 iki 6. Ateini prie reikiamo pastato, darai "search" , atsiverčia numerelis ir matai koks skaičius - vadinas tiek "supply" tokenų jame bus. Aš vaistinėj atverčiau net 6, tai reikėjo dviejų reidų, nes vienu metu gali nešti iki 3 tokenų. Mansion'as centre buvo "fully baricaded" tad zombiai į jį jau net nebelindo, matomai pasimokė iš praeito scenarijaus. Bet šiame mes padarėm dvi dideles klaidas. Pirma - mes pamiršom, kad "explosive" zombius reikia tikrint kiekvieno zombie turn'o pabaigoje - jei išberi 6, jie sprogsta. Antra - "grave weapons" zombių negali būt ant lentos daugiau nei 8, o Arūnčikas vienu metu jų turėjo gal 12 :) Tai nenuostabu, kad mums buvo tikrai sunku. Dar viena salyga, kad zombiai laimi, jei nužudo ne 4 (kaip yra default salyga), o 3 herojus. Šiaip scenarijus labai įdomus ir man niežti nagus pakartot jį dar kartą, manau tikrai įmanoma laimėt.
Kas liečia veikėjus, jūs nepatikėsit, bet antrą scenarijų pradėję, mes gerai išmaišėm "character sheet'us" - ir išsitaukėm praktiškai tuos pačius veikėjus, nors juos valdė jau kiti žaidėjai. Bet tai kur tikimybė, kad 3 iš 4 žaidėjų pasikartos ?? :) Žinoma, man tai leido susukti labai dailiai dviejų dalių tarsi susijusius aprašymus. Tai gavosi, tarsi savotiška kampanija, susidedanti iš 2 scenarijų. O kampanijas mes manau žaisim - jei per vakarą įmanoma sulošti 2 - 3 scenarijus, būtų labai faina, išėjus scenarijų , kitą pradėti su išgyvenusiais veikėjais. Kaip sakant - aš working on it !
O penktadienis tikrai buvo žiauriai teigiamas, nes kaip matėt - susirinko kiek nestandartinė publika, bet nežiūrint į tai mes tikrai turėjom blast'ą !
-
Vakar buvo kažkoks wining day man :D
Susirinkom pas Ramą, aš ir Justas, kol Laukėm Gintės. Išbandėm kortų monopolį, ten jau toks luckis, kad ir ant tavęs važiuoja tai neilgam :D prasukau makles, atėmiau iš ramo rinkinį ir staigiai padėjau porą savo, kas reiškė GG.
Lošėm Gears of War, split scenarijų, pasiskirstėm, aš su Gintaru, o Justas su Ramūnų. Jie gavo mažesnį žemėlapį, bet kažkaip šoblos daugiau pas juos rinkos, ginklai birėjo į visas puses. O Mum ginklų nedavė, bet šovinių užteko. Prie mūsų niekas nepriėjo, nes aš su savo juoduoju broliu gyniau Gintę, kai pamišęs ir iššaudėm visus atsipūtę. Kai atsivartėm iki galutinio kambario, iššoko daug mėsos, bet ji kažkaip labai nesikandžiojo. Pas mus labiausiai nukentėjas tai buvo Ramas, jam vis po vieną žaisdą įkasdavo. Vienu metu buvau išsitaškęs iki 1 kortos (hp), bet baigėm su 5 kortukėm, kai laimėjom. Iškirtę 4 grinderius.
Dar buvo šiokia tokia pauzė, vidurį žaidimo, kur spėjom sumest picikes, nors pirmą ratą Gintė raganėjo, paskui pavyko prasisukt ir dėt per šonus gerai, Pakepiau 6-7 Receptus. Win streak tesias.
Ir pabaigai, pakurėm Starcraft 2x2, kadangi porą mokančių ir porą lamerių, tai pasiskirstėm, kad aš su Justu, O Gintė su Ramu. Biški nuobodokai tarpais judėjo žaidimo tempas, bet visai smagiai pakariavom, Ramas susipešė su Justu gerai, kuris nelabai manęs klausėsi, ir dar bambėjo kad jam nepadedu :D bet šiaip ne taip išvarė Ramą iš centro. Man Gintaras surušino expansioną, tai visą žaidimą labai trūko mineralų, bet aš kai visad ramiai užsivaldžiau taškus, ir po biški atmušinėjau Gintarą, kai jau išstūmiau jį laukan, žiūrim, kad laikas baigiasi. Ir priešininkai pripažino pralaimėjimą, nes jiems jau buvo gan riestą, ir ant rato taškais aplenkėm. Tai reiškė dar vieną pergalę.
Lošiau už Protos Aldarius morkinius. Plačiau gal Ramas papasakos :)
-
Nu je, buvo neeilinis neklubinis susibegimas ne 5dieni, o 6dieni. Nu pas mane buvo plotas, zmona seminare, o ka veikt ? Tiesa, del "neklubinio" susibegimo smarkiai abejociau, nes visi dalyvave buvo klubieciai, bo neklubieciai buvo tai Trakuose, tai Palangoj, tai saslus kepe, o mes kaip kokie geekai, per svilinanti karsti lauke sedejom mano salione ir pasikure ventiliatoriu darem dirbtini vedinima. Aciu uosvienei, kuri buvo pasiemus abu vaikus geroms porai valandu, tai lauke vaikai pabuvo, smelio dezej ir su dviratuku.
Taigis. Kol laukem kitu, Justas parode trumpa geima, kuris neturi pavadinimo, bet galima vadint ji "3-5-7". Juodai trumpas, bet jei nezinai sistemos, laimet praktiskai neturi sansu, kuo isitikinom as ir Mariukas. As laimejau kazkaip viena karta, o Marius nezinau, ar laimejo, itariu ne, nebent Justas pasidave. Tada dar uzkurem Monopoly Deal, cia kortu geimas ta tema, bet labai toks easy ir kabinantis. Nepasakyciau kad ejo korta, bet buvo puse velnio iki tol, kol Mariukas eteme is manes visa geltona rinkini, o as neturėjau rankoje paneigimo kortos, ja turėjo Justas, bet is jo niekas nieko nevoge. Justas turėjo dar ir babkiu primuses banke, gal koki 20 manau buvo. Zodziu buozino visi kaip kas galejo ir nejaute sazines grauzaties. Paskui atejo Ginte, kuris pas mane dalyvavo pirma karta. Kaip matot kartais darau zmoniu rotacija, priklausomai kas gali kas nea. Dar galvojom pasukti Karolukui ir Povkei, bet pastarojo numeri is Tomo gavau jau kai buvom susirinke, tai paziurejom, kad nemazai geimu yra 4 zaidejams.
Daba Povke klausykis - kaip supratai is Mariuko aprasymo, tai sutaskem Gow scenariju "Scatered" ir gan nesunkiai pasakysiu. Mesa scenarijaus, kad pakuriami iskart du atskiri mepai ir ten buna po du marinus. Losiam tarsi atskirai, bet kai tiek vieni , tiek kiti nueina iki mepo galo, atsidaro dar viena didele dalis ir mepai susijungia. Tada Boomerius pakeicia Grinderiai, kurie yra stipresne Boomerio versija, nors nebesaudo splash'u, bet geriau but coveryje, kai jie saudo, nes kitaip skaudes. Nu ir dar jie turi mesos ar sarvu daugiau. Tai va, reikia juos iskrusht ir visiems ateit i ta paskutini kambari ir ne vienam nebleedint, tuomet su liftu pasikelsim is pozemiu ir bus GG. Siaip pasakysiu, kad nei karto per visa geima nei vienas nebuvo pargriautas ir nebleedino. Cia jums ne berserkeris - as visada sakiau, kad kiti scenarijai yra zymiai lengvesni. Supratau, kad Justas nelabai komandinis zaidejas, kuo isitikino ir Mariukas veliau per Stara, nes cia jis mane paliko vos ne per puse mepo, nu mazdaug tu vis tiek issikapstysi , ar ne ? O tuo metu i mane ziuri pora tickeriu, pora boomeriu ir vienas dronas, o as sedziu geriausiu atveju su 3 kortom. Bet neuzlenke manes, bo as vis tik Markusas buvau. Kai komanda istaske Grinderius, as pergalingai izengiau i kambari ir pasakiau - "davai, kylam su liftu...". Labai gaila, kad taip ir neteko panaudot liepsnosvaidzio... dar isitikinom, kad neverta bandyti uzmetyt grinderiu granatom. Buvo vienam langelyje net trys jie - aisku, prasosi granatos. Ginte ismete tris i juos, Mariukas viena - Nei vienas nemire, pora gal suzeistu tapo. Tada Justas teske i juos is Boomshoto, kuri buvo atemes is Boomerio, paskui dar is Hammerbursto pratrauke - buvo efektinga. Mariuko/Gintes komanda vienu metu buvo isvale pilnai savo mepa, pas mus pastoviai iskrisdavo ginklai, mes net granatu nebesurinkom, matai ant tiek ispinedej buvom. Zoziu, imanoma lost gear'sus, reikia tik nemyzt i kelnes. Beje, jau pakeliui GOW Mission Pack 1 , su dviem naujais scenarijais, naujais priesais ir ginklais. Bus proga susitikt net su paciu generolu Raamu – laukiam, laukiam.
Kol pertraukelej as maudziau ir guldziau vaikus, kolegos kepe picas. Laimejo vienareiksmiskai Mariukas iskepes lygiai 6 picas. Like kazkur po 3-4 tik.
Bemastydami, ka cia paskurit finalui, kazkaip sugalvojom, kad reikia lost Starcrafta, tuo labiau, kad Ginte ir Justas dar buvo nezaide. Losem teamais: as/Ginte + Mariukas/Justas, nes nusprendem, kad mums su Mariuku but vienoj komandoj butu neteisinga. As ir Marius buvom protosai, Justas – teranas, o Ginte – zergas. Eilini karta isitikinau, kad nemoku losti to geimo, o juo labiau uz protosus. Visu pirma issideployinau taip lievai, kad is abieju pusiu i mane ziurejo priesai, o dar sugalvojau daryti zealoto+dark templaro rusha ant Justo. Bet jis nepasimete, ir po to, kai nudėjau vieninteli marina, kuris saugojo jo baze, jis ja perskraidino i kita vieta. Tada eme kersyti. Zyle suvo greitai, bet va mano nindze buvo apsukri. Cloaking fieldas padėjo labai. Plius, Justas ir neturėjimo patirties ir ziniu stokos, gaude ja su visom pajegom, o ji vis pasprukdavo. Taip iki zaidimo galo jos niekas ir nenuzude. Buvo netgi momentas,kai planetoje stovi vienintele ir vienisa Justo baze ir salia stovi nindze mano, veterane kaip sakant. Taip buna kai puoli be plano, tad si karta buvo nefun. Nors resursu buvo daug, bet nepradejau vystytis technologiskai, tad su zealotais kazko daug nebenuveikiau. Ginte pasuko link lurkeriu , nors tai buvo neteisinga, nes Justas pradejo gaminti Wraith‘us, o Mariukas ejo ant Corsaru. Bet Mariuko korsarai buvo greiciau kosmetines paskirties, nesgi visi zinom kam reikalingi corsarai? Ogi tam, kad naikinti prieso oro pajėgas. O jei pas priesa nera oro pajegu ? Tada jie reikalingi tam, kad Paladino Belt‘e uzimti du pointus su taskais. Justas per event korta gavo pasiklydusi kreiseri, kuris isniro prie pat zergu homeworld‘o ir buvo netrukus numustas kamikadzes scourge, su dviem hidraliskais uz nugaros. Geriausia vieta zaidime – Mariukas pasiunte viena, labai savim pasitikinti zealota uzmusti vieniso zerglingo, kuris saugojo resursus. Bet pasirodo tas zerglingas buvo gerai pasiutes, tai baiges tuom, kad spejo įsikabint zeo i gerkle ir nusitempe ji kartu. Buvo smagu paziuret Mariuko veido israiska, kuri bylojo – „Wtf?? Ar taip imanoma ??“.
Zodziu, tarse jie mumis, o tiksliau mane. Aisku nebuvo taip, kad prispaude visai, bet net du ar tris kartus teko nugriauti baze ir perstatyti ja kitur, jei nenorejau visai jos prarasti, kol galu gale teranai isstume mane is gimtosios planetos ir Erebuso stoti, bet ten gyvenimas geras buvo, nes visi mano orderiai buvo auksiniai. Bet jau pagal progresa pasivyti ju nebegalėjom, nes jie buvo jau issiplete ir issivyste. Reiks man pradeti šlifuoti strategija, nieko nebus, nes geimas isties neblogas ir siulantis ivairiu strateginiu niuansu, reikia tik galvoti kai zaidi. Sveikinu priesu komanda su flawless victory. Kita karta Mariukas pasiule lost su pilnom taisyklem, t.y. naudoti visu triju statdiju leadership kortas ir herojus.
Kol viska susitvarkiau, ziuriu jau 4:26 ir uz lango praktiskai jau sviesu. Atsiguliau, o 7:40 mano abu vaikai jau nersia ir reikalauja demesio. Gyvenimas ziaurus, bet ko tik nepadarai del geimu....
-
Prie vakaro reportažų norėčiau ir aš savo įspūdžius dadėt. Buvo labai įdomus vakaras, kadangi išbandžiau net 4 žaidimus, kurių nebuvau bandęs: Monopoly Deal, Picas, Gears of War ir netgi Starcraftą, kurio nesitikėjau sulošt iš viso, nes visi sakė, kad tai be galo ilgas geimas( taip iš tikrųjų ir buvo :smile: ).
Monopoly Dealas nustebino tuo, kad, priešingai nei jo tradicinėje versijoje, nėra tokios monotonijos - ridenk ir pirk, atsiranda nenuspėjamumas. Dėl to Marius labai ramiai laimėjo žaidimą, o mes su Ramu likom sėdėt nesupratę, kas atsitiko.
Apie Picas aš nekomentuosiu, nes taip ir nesupratau, ką aš ten iškepiau. Tiesiog atsitiktine tvarka mėčiau į krūvą kas po ranka pakliuvo.
Gears of War paliko visai neblogą įspūdį. Iš klubiečių žaidimų buvau susidaręs nuomonę, kad žaidimas yra labai sunkus ir buvau nusiteikęs pamatyt mūsų marinus išguldytus, bet pradėjus žaisti pamačiau, kad reikalai nėra jau tokie blogi. Kol Marius su Gintaru ramiai šlavė savo pusę, mes su Ramu šiek tiek apšaudėm savo priešus ir praslinkom iki kambario galo likusius palikdami už nugarų. Teks pripažinti, kad tada per daug įsidrąsinau ir mečiausi į priekį, kas Ramui tikriausiai nelabai patiko, nes palikti priešai jį šiek tiek apkandžiojo. Na, bet Ramas būdamas kietas marinas ir nusičiupęs flamethrowerį be didesnių problemų išsisuko iš situacijos. Paskutiniajame kambaryje mes gana greitai ištaškėme locustus ir žaidimas buvo baigtas.
Baigę Gears'us ėmėme svarstyti, ką lošti toliau ir po trumpos diskusijos buvo užsiminta apie Starcraftą. Užmetėm akį į laikrodį ir nusprendėm, kad laiko užteks( padarėm klaidą :smile: ). Po ilgo ir nuobodaus taisyklių aiškinimo bei žaidimo deploy'inimo atsidūriau komandoje su protosu Mariumi,o žaidžiau už ne itin geros reputacijos terraną Mengską, kuo visai nesidžiaugiau. Vėliau supratau, kad visgi Mengskas buvo visai neprastas, nes jeigu bučiau gavęs kitą rasę, ko gero Ramas būtų mane labai tvarkingai sudorojęs, bet apie viską nuo pradžių. Žaidimas prasidėjo mūsų planetų dėliojimu. Tai labai svarbi dalis, nes priklausant nuo strateginės padėties, gali būti visą laiką puldinėjamas arba gali labai saugiai tupėti ir netrukdomas tobulinti technologijas bei armijas. Išdėstymas gavosi toks: Ramas šalia visų, aš šalia Ramo ir Gintaro. Supratau, kad, kaip naujokas, ko gero negalėjau padaryti didesnės klaidos, nes šalia du priešai, o mano sąjungininkas visai kitoje respublikoje. Ramo taktika buvo aiški: geriausia gynyba yra puolimas, tai pirmu ėjimu jo protosai atsidūrė mano bazėje, be gailesčio sunaikindami visą mano apsaugą( kurios sudėtyje buvo net vienas marinas). Mano laimei, pradėjau suprasti, kas per daiktas yra terranai ir, kad viskas dar nėra taip blogai, kaip atrodo - terranai savo judėjimo fazėje gali perkelti bazę į kitą laukelį, kitaip tariant, kaip ir kompiuteriniame žaidime yra natūralus protosų priešas (protosai yra stipresni, bet turi mažiau pajėgų, todėl žaidimo pradžioje jiems sunku sugaudyti mano bazę). Taigi, paleidau visas pajėgas į Ramo pagrindinę planetą, palikdamas protosus gainioti mano skraidančią bazę. Po poros partijų įnirtingos kovos tarp terranų ir protosų, Ramas buvo priverstas trauktis į gretimą planetą. Kaip keista bebūtų, tik po šios kovos atsibudo mūsų komandos nariai Marius su Gintaru. Marius ėmė rimtai gaminti armiją, o Gintaras, ko gero supratęs, kad situacija krypsta į blogąją pusę, nusitaikė į mano naują teritoriją. Vėlgi, kaip ir kompiuteriniame žaidime, terranai nėra labai sėkmingi prieš zergus, todėl man pajėgos labai greitai sumažėjo per pusę, o kol buvau užsiėmęs su zergais, Ramo protosai ėmė labai greitai atsigauti. Nors žaidimas ėmė linkti į pabaigą, bet laikrodis jau rodė pusę keturių, tad teko partiją nutraukti. Nors mes sutarėm, kad dėl didelės taškų persvaros žaidimą laimėjo Marius ir aš, tačiau neaišku, kaip pasibaigęs būtų žaidimas. Per visą žaidimą ant lentos tvyrojo chaosas(kaip Ramas rašė, net Mariui teko labai nustebti, kai jo planus sugadino vienas zergas :D ), o abiejų pusių komandinis darbas buvo labai prastas, todėl visiems teko įvairiai suktis iš padėties, o tai, manau, įnešė į žaidimą daug įdomumo.
Galiu pasakyti, kad vakaras buvo tikrai labai įdomus, teko išbandyti daug naujų geimų ir nors nesinorėjo smarkiai strateguoti, teko gerai pasukti galvą norint laimėti. Vakarą užskaitom :smile: .
-
O mes uzskaitom tikriausiai pirmaji Justo reporta. Dziugu, kai zmones netingi brukstelti apie prabegusia sesija. Is esmes visi raso apie ta pati, bet skiriasi kiekvieno rasymo stilius, plius zmogus pasako kas tuo metu buvo jo galvoje ir isreiskia nuomone. Zodziu, nesustok ir toliau taip ! +1 :good:
-
Kad greit atėjo ryc :) Po pasisėdėjimo, pas Ramą. Atėjau pavėluotai, spėjau pažiet, kaip peliukai feilino, ir dar su palengvintom taisyklėm :D prisimastė, kad jie gali pabėgt ar tai gydytis, nors nieko jie negalėjo :crazy: tada nebeleido man taisyklių graužt :D ir sako palošk. biški pajudėjom, kol griuvo chebra ir baigės laikas scenarijui. Pakūrėm RDI, mane suvėlė per kelis turnus, kad net paragaut nieko nespėjau. Pradėjom su lošimu, jau beveik laimėjau gerą kalną, ir pyst padavėja nušlavė viską. Guliau pas kiaules, taip nesmagiai, bet užtat galėjau palapnot ramiai, kol kiti bandė nusigert. Patiko kai chebra lingavo į mano SMS'eskes. Tuo tarpu greit pas mane į tvartą pradėjo rinktis visi, net ir buožė išradėja, kur niekas nesitikėjo, o laimėjo, kas idomiausia, tai tas kuris nesimuša, alchemikas trolis, su savo pilstukais nugirdė visus. Nors pats vyrs kelis kartus po 6 promilės įkalė.
Toliau sekė, Cash'N'Guns gavau kiaulę (mentą), galvojau bus žopą, dar man senelis paliko dvivamzdi, kas sakė, kad dar daugiau vamzdžių kryps į mano pusę. Po biški pradėjau skambint dispečerej, pirmas roundas labai gerai buvo. Tada visi supyko kad buhalteris lievas ir jį suvartė kaip gerą surį, kokias 5 žaisdas susirinko :D Paskambinau antrą kartą, įtariamųjų sumažėjo, tada mane pašovė, niekas neskambino, tai visai nekažką, ir kai nusitaikiau neįpaskutinį įtariamąjį Justas mane išrišo, bet jau jiems buvo vėlu, nes su bang bang bang nukaliau du, likau stovėt, ir paskambijau paskutinį kartą. Visi taip OMG, kaip čia susivėlėm, liko lemiamas roundas, 4 vamzdžiai į mane, nesudrebėjau ir visi tušti. auto win :D
Ir dar miegodamas lošiau lord of rings, buvau fatty su phat ranka pastoviai turėjau apie 15 kortukių, o baigiau su 10 rankoje, easy money :D
-
Kaip visada Mariukas yra konkretus ir glaustas, kaip dėjo dviem eilutėm visą sesiją. Aš, kaip įprasta, pabūsiu šiek tiek „iškalbesnis“. Taaaip.... žinot, aš manau, kad kai kurių besirenkančių pas mane žmonių žmonos/draugės kokią dieną patykos manęs tamsioje tarpuvartėje - užtai, kad jų vyrai grįžta namo paryčiais. Bet juk logiškai, tai ne pas mergų būna, ar ne ? Šį kartą įtariu sumušėm rekordą – kai aš dėjau galvą ant pagalvės, dar rašiau žmonai SMS, o laikrodis rodė 04:46, manau užmigau dar nespėjus gegutei išmušti penkių ryto. Dabar prisiminiau, kaip Mariuko žmona Kristė jam griežtai pasakė – „varai su mašina, nes nenorių, kad vaikštantį naktį tave kas nors atkirstu...“ Nu jo, išmetus tą „vaikštantį naktį“ sakinys gal ir būtų teisingas, nes buvo taip šviesu, kad eidamas galėjai skaityt knygą! Kas čia ką bekirs vidury „dienos“...
Nu, o buvo va kaip. Šaikelė pradėjo rinktis kaip susitarę, po vieną, kelių minučių skirtumu. Aš tuo metu su įkarščiu pliekiau „Portal“ bonus levelius ir rinkau achievementus, kai pirmas, kaip visada atėjo Justas. Paskui atvarė Edis, dar už kelių minučių - Arūnas su pelytėm. Paskui atsivartė Robkė, nu o Mariukas - žinojom, kad vėluos, nes žmogui darbas iki 19:00 , plius dar pavalgyt reik. Taigi, chebrytė užkūrė pelytes be sleevsų, kuriu Arunas negauna jau mėnesį (Maroom, are you reading this?). Aš užsiėmiau vaikais, tiksliau mažąją, kuri buvo it vaikinų atneštų energetinių gėrimų prisisiurbus (o gal ir buvo, kai nematėm??), nes energija taškėsi per kraštus anai, ir ji taip rideno kauliukus už blogiečius, kad net ant žemės jie krito, o mano didysis tuo metu parpė „pietų miego“. Tai kaip ten sekės tas pelytes žaist, nepasakysiu, tai manau plačiau papasakos tie, kas ten dalyvavo, bet kiek žinau jie failino, nes pasibaigė laikas (chapteriai), nors jau buvo atėję iki paskutinės plytelės. Dar mačiau, kad jiems buvo problema su šimtakojais, nes vieną jie plakė ypatingai ilgai. Joa ir dar vaikinai labai cheatino su taisyklėm, nes Arūnas B. atėjo neparuošęs namų darbų ir nežinojo daugybės taisyklių niuansų, tokių kaip – jei kaunies su priešu ir esi savo laukelyje vienas (šalia nėra kitų pelyčių), tu negali pasitraukt, kitaip sakant kapojies iki mirties. Nebent ateina kažkas iš kolegų, tada gali pasitraukti, bet tada tas kolega lieka „pririštas“. Tuos niuansus išskaitė Mariukas, kuris atėjo paskutinis, pasiėmė taisyklių knygą pirmą kartą gyvenime ir pradėjo žerti taisyklių perlus. Tai paskui visi jam sakė „nebeskaityk ir nebenervuok...“, o Arūnčikai – daryk išvadas. Pagal nerašytus klubo įstatymus, geimo savininkas taisykles privalo žinoti kaip 2x2.
Taigi, po epic pelyčių failo ėmėm mastyti ką lošti. Buvo dilema – lošti sunkų geimą ir daryti vieną sesiją, ar biečinti daug lengvų ir paprastų geimu, kitaip sakant – imti kiekiu. Kadangi dėl sunkaus geimo išsiskyrė nuomonės, pasirinkom antrą variantą ir pakrikštijom Pooky ir Eriną. Lošėm 6-se, tai teko skolintis keletą playmatų ir pinigų iš kito RDI seto. Arūnas B. gavo Pookį, aš gavau Eriną. Kiti gavo character‘ius iš trečio RDI seto. Edis buvo orkė-paladinė Serena, Justas – artefaktorė Wizgailė. Robkė buvo linksmų plaučių trolis Frenkas (Phrenk), nu o Mariukas tapo nagla fėja Kailina. Nu ir užsisuko balius. Pradžioj kažkodėl visi ne gėrė, o puolė muštis. Kai aistros aprimo, pradėjom балиавоть. Po vieno, dviejų lošimų pas Justa susikaupė gera krūva pinigų, ypač po to, kai jis pademonstravo mums pinigų siurblį ir aparatą, kuris alkoholį verčia į babkes. Kaip nekeista, abu artefaktai veikė be problemų. Su pinigais pasidarė striuką man, troliui ir orkei. Nežinau, kas nuriko, bet mes greit nukėlėm Mariuko fėja nuo babkių, ypač po to, kai ji laimėjo nesveika suma ir privalėjo viską atiduot gražiajai padavėjai su papais. Jis pirmas ėjo miegot su kiaulukėmis. Tas variantas leido Mariukui skaniai maukti TIKRĄ alų, kabliuoti TIKRUS čipsus ir skaitinėti taisykles, žodžiu – „linksmai“ leisti laiką. Sekantis buvo Edis, kuris gerokai susivėlė, nes už paskutines babkes nupirko kažkam papildomų gėrimu, liko su viena moneta ir pasibaigė gėrimai. Padavėja atnešė naujų, teko susimokėt ir Edis atidavė paskutinius grašius ir ėjo pas Mariuką į kiaulidę, kuris jam jau buvo sušildęs vietą, nes miegojo su savo vilku. Po to pastebėjom, kad Justas labai nuskurdo ir buvo trečias, kuris prisijungė prie babkes prapūtusių kolegų. Mūsų liko trejetas. Man jau liejosi vaizdas, nes buvau gerokai girta elfė, kol galų gale ištraukiau Dvarfų Ugninio Vandens – 4 promylės, bet kadangi buvau pasivertus į varną, tai dar +1, išviso 5 promylės. Iškriokiau „Горько !“ – susipyliau deginantį skystį į gerklę ir nuvirtau po stalu. Skirtingai nuo kitų, aš miegojau minkštoje lovoje, antrame smuklės aukšte. Man buvo likę tik 2 auksiniai, tai tiems velniams pasidalinti mano pingėlių nepavyko. Nu, o paskui trolis nesunkiai nugirdė ta zuikį ir laimėjo žaidimą.
Reziume. Apžvelgiant laimėtojo žaidimą, buvo keista, kad jis realiai kažko sudėtingo ir nemaklino. Pardavė tik vieną viralą Pookiui, paskui dažnokai vaišino savo gamybos gerimais, kurie labai lipo visiems. Plius – Frenkas net du kartus išpucino dvi dozes po 5 promyles – ot, vyras. Tai jam leido skaniai papildyt savo kišenes auksu. Plius, kelis kartus sėkmingai ištraukė vandens, ar švesto vandens, žodžiu žaidė tikrai gerai. Justui pradžioj artefaktai ir įrengimai veikė gerai, paskui kai išnaudojo „geras“ GEAR kortas, prasidėjo strigimai. Edis, iš šventumo įsikūnijimo greit nusirito į pačią apačią ir visą žaidimą ten sėdėjo, nu o Pookis, naujas charas, kaip tik priešingai, ilgą laiką buvo ramus. „Psychotic“ jis tapo tik kartą, bet niekam neįkando, nieko nesumušė, paskui prisirijo maisto ir tapo ramus. Aplamai, Pookis tą vakarą smuklėje ėdė DAUG. Taip, kad nepavyko atskleisti jo mušeikos sugebėjimų, nors antra vieta, dar kaip naujokui Arūnui, kuris pirmą kartą aplamai lošė RDI, manau yra super. Na, o manoji Erina, kaip gaila, nei karto nepasivertė į medį. Tai keista, nes į mešką ir varną verčiaus bent po porą kartų. Medžių kortų yra statistiškai mažiau, nei kitų, nes medis yra jėga. Patiko varnos būsena, nes pavyko gerai papildyti aukso atsargas, bet jei verties į varną, tiesiog būtina rankoj turėti „ignore drink“ kortą. Manau, trečia vieta, kaip su dar neišmėgintu deku irgi yra neblogai.
Kadangi jau lošėm „party“ geimus, išsitraukėm visų pamirštą „Cash‘n‘Guns“. Nupūčiau dulkes ir atidarėm dėžę. Sugalvojom neliesti jakudzų dabar ir pakūrėm „Undercover cop“ variantą. Kaip jau žinote Mariukui teko ta dalia. Jis dar be to gavo ir seną dvivamzdį. Pirmą roundą nei vienas neiššovė, tad visi liko stovėti, kas privedė prie dviejų labai nemalonių dalykų – visų pirmą, tai leido policininkui netrukdomam paskambinti, ką jis ir padarė. Visų antra – nesugebėjom lygiom dalim pasidalinti babkių. Tai priminė man vieną gerai patikrinta strategiją, kad reiktų pirmuoju raundu pykštelti į ką nors, nes jie visada nesitiki :) Toliau sekė pavieniai pasišaudymai, dalybos, kol priėjom tokį momentą: po vieno raundo, kuriame nedalyvavo Robkė ir Justas, buvo bandyta skambinti. Taigi Robkė su Justu pasirodė esą švarūs. Šešėlis krito ant Edžio, manęs, Arūnčiko ir Mariuko. Keista, nors aš kaip visada daug pezėjau, mažai kas įtarinėjo mane. Nusitaikėm - į Edį žiūri gal 4 vamzdžiai, tame tarpe ir mano, kuriame užtaisytas „bang“. Edis iškelia ranką... joje – granata! „Back off, you fucks !“ – Edis lėtai traukiasi atgal. Aš suprantu, kad pas mane kulka vamzdyje, gaila šovinių , bet dedu ginklą ant stalo ir lendu po stalu. Kiti nesitraukia. Nu ir kad prades palint – net trys žaidėjai atvertė „Bang, bang, bang“ kortas. Finalas – Edį suvarpė kaip retį, jis jau prieš tai turėjo 2 žaizdas, tai vyrukas baigė su kokiom 6! Maximum overkill ! Iš jo suglebusiu rankų iškrito granata ir nuriedėjo link likusių. GROOOM ! Į orą iškilo nepadalintų babkių debesis ir visi išgriuvo, gaudami žalos. Nu aš manau, kad jiems tikrai gaila buvo atiduoti tripple bang kortas, todėl nepaisė jie tos granatos, hehe – vadinas galėjau dar ir aš įsegti kontrolinį :) Taigi, mūsų buhalteris Edislovas mirė ir pasirodė esąs mafijinė struktūra. Sumaitojom saviškį... Įtariamųjų ratas dar sumažėjo ir man jau praktiškai buvo aišku, kad „быдла“ yra Mariukas. Bet ir jis pats tai suprato ir atvirai paskambino telefonu ir tai kaip tik buvo 6 roundo pabaiga – pati paskutinė galimybė tai padaryti. Aš turėjau galios kortą „you don‘t need it anymore..“ , tai pasiėmiau Robkės ginklą ir dėtuves (kaip po to paaiškėjo, čia buvo taisyklių užmiršimas, nes turėjau imti PIRMO kritusio ginklą, o tai buvo Edis.) Kaip paaiškėjo dar vėliau, Edžio ginklas ir kortos būtų pravertę labiau, nes Edis praktiškai nešaudė, tad ten buvo ir „tripple bang“ ir „bang“ kortos. Nu o Robkės arsenale buvo viena „bang“ – cool ! Bet dabar iškilo dilema – Mariukas gali atsitraukti tik kartą, po to, kai iškviečia mentus, o dar du raunai, pas mane – viena kulka. Ką daryt ? Kaip nuspėt, kada Mariukas trauksis ? Jis jau turėjo du wound‘us, taip, kad bet kuris šūvis užbaigia jo egzistenciją. Kažkaip primečiau, kad jis, sekančiu round‘u tikėsis, kad VISI taikysis į jį ir tikriausiai pabėgs, nes jau atvirai žinojom, kas yra kas. Tad į vamzdžius įgrūdau tuščias apkabas. Ir ką jūs manot – Mariukas neišsigando! Jis ramiai nusišypsojo ir pat parodė, kad juokauja, jo šautuvas irgi buvo neužtaisytas, kaip ir mūsų visų, nes kiti žaidėjai (Justas ir Arūnas jau nebeturėjo kulkų). Autowin, nes visiems buvo aišku, kad paskutinį varymą, Marius atsitrauks, nes jis turėjo tokią galimybę. Tada netikėtai užgriuvo mentai ir mus susėmė :) BET, kaip po to paaiškėjo, jei ir būtume nušnioję Marioką, laimėjęs būtų Arūnas B. kažkokiu stebuklingu būdu surinkęs net 175 tukstančius, kai pas mane buvo vos 85 tukstančiai, o pas Robke – 100 tukstančių. Žodžiu, buvo epic momentas šio seniai žaisto, bet kaip matom, išlaikančio savo šarmą, žaidimo.
Nu ką, laikrodis rodė apie antrą valandą, o gal ir daugiau, bet žmonės dar nenorėjo skirstytis. Sakom – reikia sužaist dar kažką tokio „lengvo“, nu iki valandos. Ir tada pastebėjom, kad Žiedų valdovą su Saurono expansionu GALIMA žaisti 6-se ! Dauguma neprieštaravo, ypač mes su Justu, kurie esam šio geimo fanai. Traukėm už Saurona, spėkit kas toks tapo ? Oje, tai mūsų evil masteris Arūnas B. Nu čia jam buvo išbandymas, nes Arūnas ne tik nėra lošęs ne tik Saurono, bet ir basic LoTR. Bet Justas jį nuramino, kad lošiant už blogio valdovą laimėt yra lengviau nei už zombius. Buvo keista lošt pilna sudėtim, nes juk nedažnai tenka Fatty matyt ant lentos. Pagal visą story flavourą Fatis iš tikro buvo Žiedų valdovo sagoje, jis tiesiog nekeliavo kartu su kitais 4 hobitais, o pasiliko Shire, kad suklaidintų visus, kas ieškos žiedo. Taigi Mariukas ir gavo Fatty, Edis – Frodo, Justas – Semą, Robertas – Merį, nu ir aš - Pipiną. Prognozavau greitą mirtį, nes maniau, kad pastoviai trūksim kortų, faktas jau akivaizdus – visiems neužteks life tokenų ir pan. Boy, was i SO wrong ! Mes laimėjom su tokia begėdiška persvara, kad net buvo nesmagu prieš Arūną. Nu man kortų truko pastoviai, bet visi kiti , ypač Justas su Mariuku buvo jų primušę pilną ranką – čia kaip tas atvejis, kai klube lošėm BSG, kortų buvo pilnos saujos – mlia, iš kur ?? Nu Fačio savybė leido jam traukti kortas, bet Fatis buvo nukeliavęs kone iki pusės Line of Corruption. O Robkė priešingai vilkosi gale labai atsilikęs. Tai mes jam sugalvojom perduot žiedą, tada prie jo beveik prijojo tamsos raitelis, tai mes sumanės paprikolint – paprašėm Gendalfo, kad jis nustumtų jį į patį pirmą Line of Corruption laukelį. Gavos, kad Robkė grįžo sau ramiai namo su žiedu. Kaip žinia, naikinat žiedą, ten labai daug gaunasi kauliuko metimų, arba mūsų atvejų – Saurono kvietimų, kurių metu jis žaidžia savo kortas su full consequences. Tai kaip sakiau, mes buvom ant tiek išpizdėję, kad galėjom paprašyti Gendalfo ignoruoti Saurono arba Nazgul'o kortą, bet to nedarėm, nes neprireikė, o Mariukas dar turėjo Fačio Fellowship kortą, su kuria galėjo paprašyti Gendalfo pakartoti jau kažkada naudotą jo kortą. Tai kaip ir dviguba apsauga. Taip pat mes nepanaudojom nei „The One ring“, nei „Watchfull Peace“ kortų, čia tos dvi mėlynos kortos, vienkartinio naudojimo, kur gali perduoti žiedą kitam hobitui, bei atstumti AKĮ per 3 langelius atgal (už pastarosios nepanaudojimą, jei būtume skaičiavę taškus, būtume gavę 10 papildomų akių). Žodžiu – Damn too easy ! Ir visai nesuprantu kodėl ? Šis geimas laimimas tik 4 kartus iš 10, su Sauronu – 3 iš 10. Hmm...ar čia buvo nepatyręs Saurono žaidėjas (jam liko dar nepanaudotos 3 Nazgul kortos), ar dėl to, kad neįdėjom tų papildomų blogų, raudonų event plytelių (nors nei ant vienos nebuvo saulės laikrodžio). Reiktų dar kelių playtestų, nes jau nebežinau, ar čia mes taip gerai pradėjom žaist, ar tiesiog pure luck, nors kaip dabar pagalvoju - eventus mes traukėm tikrai labai šauniai.
Taigi, tas vakaras buvo toks vykęs, kad senei taip gerai nesijaučiau. Sauroną visi žaidėm jau praktiškai miegodami, nepadėjo nei Edžio pinta „Dynamyte“ , nei Robkės geltonas „Monster“. Turiningas penktadienis buvo Arūnui, kuris išmėgino koki 80 procentų dar nemėgintų žaidimų. Po visko jaučiaus realiai pavargęs, bet taip maloniai pavargęs, kaip sakykim pavargstama po dienos papludymyje, ar pirtyse, ar gamtoje. Kitaip sakant - we went „hardcore“ ir aš esu labai dėkingas vaikinams, kurie pasirašė šiai avantiūrai, dėkingas jų antrom pusėm, kurios, kaip tikiuosi nemušė jų stipriai per galvą, dėkingas jų vaikams, kurie, vėlgi tikiuos – leido jiems pamiegoti bent 5 valandas. Jei kuris iš jų išdrįs tokią sesiją kada nors pakartoti – būsiu dėkingas dar labiau. Reporto pabaiga.
-
Vakar "biškiuką" geiminom, nu taip - iki 4 ryto. Bet smagiai visai ir neskaičiavom laiko, kol kažkas nepasakė "o, jau 4 valandos" ir Bralis nepašoko, susizgribęs, kad mol, jau reiktų kaip ir namo. Turėjom daug alaus ir maišėm jį su gira. Žodžiu viskas kaip įprastai, gal tik išskyrus tai, kad vos ne pusę žmonių praktiškai užsibookino prieš kelias dienas vietas. O dalyvavo štai kas: aš (būtų keista, jei nedalyvaučiau, tiesa ?), Mariukas, Edis, Bralis, Justas ir Robkė. Pradžioj buvo dilema ką lošim, bet paskutiniu metu kažkaip vis ima viršų tai, kad geriau lošt daug trumpesnių geimų. Šį kartą buvo 3 - 4 geimai iškelti į wishlistą ir visi supratom, kad kuo daugiau geimų, tuo sunkiau išsirinkti. Bet nutarėm pradėt kaip ir aną kartą rimtai - Raudonojo Slibino Smuklėje. O pradėjo vaikinai rimtai - beveik žaidimo pradžioj kažkas pavarė "Baras stato !" ir gal 4 chebrantai išgerė po 7 promyles :) Po to mes (o tiksliau aš) ėmėm mušti Pookį (Edis) per galvą, norėdami patikrint, koks jis būva durnas kai supyksta...nu jis tikrai supyko, bet kažkodėl bandė ant manes (Wizgailė) atsigriebt, bet vis suveikdavo mano vienas iš artefaktų - apsauginis skydas, plius dar dantračiai kartais į Pookį šaudė, nu nesu juk tobulas aš. Mariukas (Serena) netikėtai prisišlavė babkių žiauriai daug, o Erina (Bralis) mes nuo jų praktiškai greit nukėlėm ir ji keliavo knarkti su kiaulukėm, nors buvo sveikut sveikutėlė ir tik išgėrus 4 promyles alkoholio (čia promylės aišku matuojamos žaidimo mastais). Nespėjo nei į nieką Erina pasiversti :) Kadangi vaikinai buvo nemažai įgėrę, viskas vyko žymiai greičiau nei aną kart, nes vienas po kito ėmė kristi sugėrovai. Į finalinį trejetą išėjom: aš, Pookis ir trolis Frenkas (Robkė) - jam pasisekė gauti tą patį charą ir tai, kad jis išeiną į finalą parodo, kad jis - visai stipurs charas. Bet antrą kartą laimėti duoti jam nebuvo galima. Tai su tuo triušių jį damušėm, paskui zuikis dar bandė man įkasti, bet kaip jau parodė vakaro praktika, aš buvau visiškai jam imune. Partija baigės, o mano rankoj dar gulėjo nepanaudota pati geriausia Wizgailės kortą, kuri canceliną VISKĄ, nesvarbu ar tai būtų action, ar sometimes, ar anytime, ar netgi drink kortą. Flawless victory! Šiaip nedažnai aš laimiu RDI, bet šį kartą apgert ir apmušt 5 varžovus buvo sweet !
Po geros pjankės vis dar nežinojom ką lošti, tai žmonės paprašė kauliuko, kurį ridenti turėjo neutralus žmogus - t.y. mano sūnus. Nu čia kad nebūtų cheat'ų, nors mėginau taip padaryti, nes atnešiau kauliuką, kurio visos sienelės buvo su reikšme 5, bet kažkaip vaikinai tai pastebėjo :D Tada berėm naują kauliuką ir ką tu manai, skaitovas - likimas buvo griežtas - išridėjo vėl 5, o tai reikškė, kad lošim zombius. Bet tai ir gerai, nes aš kaip tik dieną prieš tai pagaliau gavau Timber Peak, kad jį kas prakeiktų - laukiau net 3 menesius to geimo. Kūrėm du TP scenarijus, kurie kaip žinote yra brutalūs. Ridenom kas bus zombiai ir vienas kliuvau aš, o kitą gavo Robkė, kuris nutarė šį kartą neimti "no zombie" veto ir pamėgint laimę. Nu, aš jį nuraminau, pasakęs, kad pagelbėsiu pazombinti. Nu ir ką - laimėjom ir gan visai nesunkiai. Praktiškai su Robke sėdėjom be kortų, nes visas iškart ištaškydavom, arba jos būdavo "play immediatly". Kas reiškia, kad fight kortų beveik nenaudojom, ale žinokit ir nereikėjo. Kaulus metėm tiesiog su nesveiku luck'u, ypač aš. Meti kaulą, arba 5 arba 6. Pirmas scenarijus buvo, kur yra radijo stotis ir žmonėm reikia pataisyti generatorių, o kad tai padaryt, reikia miestelyje jiems rasti įrankius ir atsarginęs dalis. Jos paslėptos po 8 sunumeruotais tokenais. Tai du iš 8 yra tikri , reikiami tokenai, o likę 6 - dummies. Čia sėkmė herojams vėl rodė subinę, nes ant lentots liko neatversti 3 numeriukai, o herojai dar nebuvo radę nei vieno, nei kito :) As tarsi nujausdamas nuo vieno pastato nuvijau Justą ir prifarširavau tą namą zombiais. Kitame pastate mes dailiai nudaigojom herojų, visai prieš pat jam paieškant, hehe. Partijos vinis - Edis išsitraukė sodininko žirkles ir visi apsidžiaugė, mat karpys vėl zombiams galvas, bet aš paspawninau Grave Weapon ir ištraukiau surudijusį kirvį, o jis kaip tik leidžia pasirinkti vieną melee ginklą, kuriį naudoja herojus ir neleisti jam su juo kovoti, o žirklės - dvirankis ginklas, tai Edis jaučiu su jomis nukirpo tik vieną paprastą zombį, kol zombis su tuo kirviu jo nepribaigė. Abidna da ? Kita partija zombiu vėl buvau aš (vis išridendavau vienetą), o man į kompanija išsirideno Bralis. Pasiemėm scenarijų, kur herojams reikia sunešioti miestą (4 namus). Jiems pirma reikia rasti sprogmenų, paskui padėti juos pastatuose ir centre su detonatorium susprogdninti. Allas, čia zombiai laimi, kai nukerta bent du herojus. Ką mes su braliu nesukiai ir greit padarėm. Paskui dar sakom - nu davai iki 3 herojų mirties pabandom, tai sekančioj kovoj krito dar vienas. Paiųlius iki 4 herojaus mirties žaisti, jie mandagiai atsisakė. Ir galiu pasakyt kodėl - herojai visai neturėjo nei ginklų, nei daiktų. Ypač pirmam scenarijuje. Aš būčiau sėdėjęs kokius 4 turnus radijo stoty ir prilupęs daiktų, nes ten galima buvo searchinti, o jie dar turėjo padavėją Alisą, kuri tam tikram kauliuko išridenimui gali ieškoti du kartus. Plius, visai pamirši apie barikadas. Nors aišku su tokia sėkme, nekažką čia pašokinėsi. Bet faktas, kad herojams ginklų reikia ! Vat vienoj partijoj Bralis turėjo šerifą (timberpykinį) su policijos netaikliu šautuvu ir dėtuve shells'ų, bet jis kvailai atsistojo ir nematė, kaip pro sieną slenka zombiai, be to labai nepataikė, nors šovinių neprarado. Zombiai sužaidė keletą naglų kortų, kur labai pajudėjo zombiai, kas leido jiems priartėti prie herojų ir užswarm'ino. Tas keista , kad scenarijus keičia genereal winning salyga - kai miršta 4 herojai zombiai laimi, nes čia vienam buvo kai miršta 3 , o kitam - kai 2. Manau čia reikia dar playtestingo, nes jei matysim kad į vienus vartus, reiks jaučiu house rulso. Nes paskutiniu laiku laimi vien zombiai, persivertė viskas 180 laipsnių, ir nežinia, ar čia mes išmokom už zombius lošt, ar tiesiog nesiseka žmonėm.
Nu ir pabaigai dar nusprendėm sudėti partija pillars'ų. Justas nebuvo bandęs expansiono, o Edis, praktiškai beveik nežaidęs išvis buvo. Robkė nusprenė patikrint, kaip veikia ta jo strategija per akmenį, su kuria jis laimėjo aną kartą. Pasirodo šiame žaidime, ypač lošiant 6-se praktiškai neveikia jokia strategija, nes jis liko paskutinis :) Per daug randomo gaunasi, todėl reikia lošti atsižvelgiant į esamą situacija, kelis varymus į priekį tikrai neįšmastysi. Justas mėgino maklint su medžiu, bet liko trečias. Edžio stilius buvo - "užimkim tą tašką, kur gali ignoruoti eventus" , kas buvo visai protinga, nes iš 6 eventų buvo 5 blogi. Aš ant galo gavau Ellen, geroji raganą, kuri gali pažiūrėti event kortas, ji man tikrai pravertė. Mano strategija buvo per "prancūzą" kuris vis gaudavau sėkmingai pasiimti. Tai kopijavau Robkės auksakalį. Likau antras - mane 3 taškais apnešė Mariukas, taip nutraukdamas mano to vakar winning streak. Kaip jis laimėjo nesuprantu iki šiol, nes pirko smėliuką, paskui vis keitė amatininkus. Nu į pabaigą jis dažnai siunte savo darbininkus į kryžiaus žygį ir vis eidavo į vienuolyną victory point'ų. O gal ir pasukčiavo kam nematant, nors tikrinom šiaip, Justą buvo pagavę kartą net :) Smagus žaidimas, tik kaip Robkė pasakė - "Ne 4 valandą ryto jį reikia žaist..." :D Ai, bet tai svarbu, kad užskaitom vakarą, po kurio greičiausiai Bralio žmona daugiau nebeišleis pas mus :) Visų kitų berniukų žmonos/mergaitės/draugės jau priprato manau ir ramiai sau miega, kai mes dar geiminam. Juk ne pas mergų išeina žmonės, ar ne ?
-
Tai ka, rebiatos, penktadienis...
Si karta nutarėm ramiai... su mažai liaudies, be triukšmo ir ne iki 4 ryto. Galiu pasakyt - pavyko.
Atėjo Bralis, Robkė ir Justas. Planuose buvo palošt geimus, kur 4x. Startavom su Pandemic. Pirmą partiją užkūrėm su bio-teroristu. Kas toks buvo teroristas, klausimu kam nors yra ? Berniokams reikalas iš pat pradžių strigo, kažkaip pasimetę buvo, nežinojo ką daryt. Žaidimo pradžioj Roblė mane pagavo, atėmė tris kortas. Bet paskui pabėgau, nuskridau į Sidnėjų ir ten gerą pusę žaidimo gyvenau, remotu krėsdamas miestus. Tuo pačiu kortų gerai pritraupiau. Paskui sugalvojau gerą stratetgiją - kadangi jiems darbo netrūko ėmiau krėsti po du kartus per savo varymą, remotu ir lokaliai. Jie žinojo, kur aš maluosi, bet nebuvo laiko gaudyti. O purple kubelių yra tik 12. Man labai padėjo kai kurie outbreak'ai, kai jie sprogdavo, tai papildomai šaudavo į miestus, kur jau yra violetiniai kubiukai, tai padėdavau papildomai dar po vieną. Tai baigės tuo, kad man reikėjo dėt kubelį, o dėžutėj nebebuvo.
Paskui prisijungė žmona, antrą partiją žaidėm su Virusinio Štamo variantu. Rolės iškrito taip, kad geriau nesugalvosi: Robkė - medikas, aš - išradėjas, Justas - mokslininkas, Bralis - generalistas, o žmona - troubleshooter'ė. Raudona liga buvo štamas. Bet mes iškart jai radom vaistus, nes planavom kad taip bus ir netrukus pasiekėm šios ligos priešaušrį. Paskui sekė melyni vaistai. Paskui biškiuką užrtrukom, žiurim - kaladė baigiasi (taip dažnai būna, kai žaidi 5-se). Tai laimėjom per Marytės plauką, nes mano žmoną savo varymų spėjo išrasti juodus vaisus ir baigėsi žaidimas, nes jei ne, jai reikėję būtų traukti kortas dvi, o šiu nebebuvo :)
Toliau pasiemėm žinot ką - ogi Carcassonne Big box'ą. Apart standarinių plytelių (kas reikškia, kad katedros ir kiaulės pa defaultu) buvo dar slibinas ir fėja. Praktiškai visas slibino plyteles išlupom pradžioj, tai anas visai neblogai pasisotino. Paskui apsiramino, aptingo ir užmigo. Vyko geros batalijos, dėl to lauko su kiaulukėmis, į kurį pretendavo mano žmona, bralis ir aš. Žmona tą lauką paėmė, nušluodamas apie 80 taškų. Manėm basta, nes ji tuo metu apnešė mane ir Justą, kurie pirmavom. BET paskui suskaičiavom taškus už resursus. Robkė, kuris buvo apie galą, turėjo daugiausia rugių, bet tai nieko nereiškė. Mes su Justu turėjom po lygiai audinio ir Justas pirmavo, bet aš turėjau daugiausia alaus, tai dėjau į priekį apnešdamas ir žmoną ir Justa. Woohoo - victory, sweet victory ! Nesu laimėjęs jaučiu lošdamas tokioje didelėj kompanijoje.
Po Carcasones žmona ėjo miegoti , o mes turėjom pusę pirmos. Pasiemėm nuo lentynos Lords of the Rings be Saurono. Kadangi nereikėjo nieko aiškinti niekam, žaidimas ėjos kaip iš pypkės, ypač pirmam, Morijos scenarijuje - jaučiu neištraukėm tikriausiai nei vieno blogo evento, kai baigėm lentą su krūvom kortų. Gera pradžia - pusė darbo. Yea, MY ASS ! Nuo Helms Deep prasidejo problemos. Robkė pasiuto traukti blogus eventus, jau neskaitant, kad visiems trūko life tokenų, paskui jo pavyzdžiu uužsikrečiau ir aš. Shelob's Lair praėjom irgi kažkaip greit, bet va kai atėjom į Mordorą, mus visus padarė kaip ožius. Paprašėm Gendralfo pagalbos, kad padėtų su event plytelėm, Justas ištraukė 5, kad surūšiuoti pagal tai, kaip mes jas trauksim, tai iš 5 net trys buvo blogos. Nu ir prdėjom eit į apačią. Pabaigoj sėdim priešpaskutiniame evente ir šventai tikim, kad jau ištraukėm VISUS blogus eventas, tik Justas pyst ir ištraukia dar vieną. Sauronas sako "The ring is MINE !". Po to patikrinam, akurat, daugau nei vieno blogo evento maiše. O liko tik 3 langeliai įki galo... jaučiu netrukom nei valandos, bet Wow...that was intense ! Nu ir puse dviejų kažkur kompanija išsiskirstė.
-
Sveiki,
Praėjo dar viena sesija galaktikos @ brazlowskys. Pirmą kartą tapau skarbonke nuo pat pradžios. Pagalių į ratus nelabai buvo kada kišti, mane dar išdavė kolega celofanas. Nors mes nieko blogo nedarėm, tik tempės laiko guma, o ant galo chebra labai užpanikavo, kad mažai nuskridę, ir pradėjo daryt belenką, kad tik pasiekt nebula. Na šiaip ne taip nusigavo iki crossroads, kur juos ištiko tiek nelaimių kad pralaimėjo pagal kelis faktorius. Ir taip buvo pratesta mano 100% skarbonkės pergalės serija 8) Už ką mane žadėjo nulinčiuot iškart kitoj sesijoj, kad būtų ramu :crazy: a kažin ar jiem tai neatsirūgs :evil:
-
Oj, kaip seniai rasiau reportus...tas menesis klubo atostogu ir dirbami penktadieniai atpratino. Noreciau, kaip Mariukas, trumpai pavaryt, bet nemoku :) Tai teks iprastai.
Išbandinejom Battlestar Galactica Exodus expansions. Pilna, su viskuo: Personal Goals + Cylon Fleet + Ionian Nebula. Nes pamanem, kad ant dienu iseina "Daybreak" , reikia praeit nors po karta kas yra isleista iki to. Apie base game net nekalbu, Pegasa esam iveike visai nesunkiai ir paprasta ir net New Caprica, o va Exoduso nugalet dar nepavyko. Hehe, nepavyko ir si karta. Nes buvo velnioniskai sunku. Ir didziausia dali to gal inese du faktoriai. Pirma - naudojom Personal Goals, o anie yra nesveiki. kaip sake Ginataras - ju atvertimui isnaudoji savo action, lyg nebutu kam kitam to actiono panaudoti. Plius, jei nuskridai 6 ar maziau atstumo - trauki nauja Loyalty korta, kas gali buti naujas personal goal'as. Nusprendem, kad juos naudosim kai zaisti bus lengviau zmonems, pvz losian Pegasa be NC. O su Exodus - no way ! Antras dalykas buvo tai, kad su pimru dalinimu iskart turejom abu ceilono arbatos megejus. Tik jie ilgai neissidave - Mariuks del to, kad jis pasirinko Carl Agathon, kuris praleido visa savo pirma varyma, Robke del to, kad nenorejo atiduoti prezidento titulo, su kuriuo galejo gerai pakenkt. Ir skill checkus jie dejo tvarkingai. Kol viena karta apsisviete - atsiverte net 4 netinkamos kortos ir bent du zmones nedejo. Ten buvo raudonu kortu, kurias galejo ideti tik Mariukas. Bet gal keli varymai pries tai, Robke, vienos krizes kortos deka, galejo patikrint jo tapatybe ir jis pasake "zmogus..". Bet jis taip padare labai idomiai, nes sekunde susiamjachino, kaip ir patriko, paskui nekaltai nusisypsojo ir tada tik pasake. Tai buvo itartina ! Vadinas, arba vienas melavo, arba kitas nebuvo toks kokiu dedasi. Bet kortos skill checke tai nemelavo, tad uzdejom taikinius ant abieju, bet nespejom nieko padaryti, jie jau mate, kad mes juo isryskinom, ir sekanciais varymais atsiverte abu. Justas pereme prezidentavima, o mes netekom vieno is 3 pilotu, kas yra gerai, nes kiti du pilotai buvom as ir Ginte. Turiu pabrezti - mes ziauriai ilgai sukom pirma suoli, nu ziauria ilgai. Bet kai sokom tai iskart per 3 ir tada pastebejom, kad kuro atsargos jau raudonos. Primetat, po pirmo suolio :) ? Uztat populiacija ir maistas stovejo nejudinti, tarsi niekas nemirtu ir nevalgytu. Vakaro vinis - Justas du kartus buvo nusiustas i sickbay ir abu kartus ten nusizude :) Cia jau anektodas apie Mariuka, nes pirma karta ji ten nusiunte butent jis. Justas atverte traumos tokena ir ten buvo disaster reiksme. Po pirmos mirties jis pasrinko politike Laura Roslin, kuri yra ziauriai man gera, bet jau ziauriai neskani ta jos neigiama savybe. Bet ilgai dziaugtis neteko, nes kas mate seriala, zino, kad Laura sirgo veziu, tai po antro apsilankymo ligononej, ji atidave galus (disaster trauma token) :) Dieve, tai TAIP tematiska :) Tada Justas biski uzsiparino ir pradejo negalvoti logiskai. Uzuot emes politiko role, jis kazkodel pasirinko Hellen Cain - military leader. Taip mes baigem su dviem ML ir nei vieno politiko. Smagu buvo ziureti, kai nei vienas human veikejas neturi savo skill sete geltonos spalvos :) Bet Justas labai norejo panaudoti Cain "blind jump" savybe, bet cia mes papuolem i spastus, nes - si savybe galioja, kai esi nuskrides 6 arba maziau atstumo. Mes turejom 5 tai kaip ir gerai viskas. Bet sokdami aklai, mes traukiam viena korta nuo destination virsaus, ka atverciam ten ir sokam. Tad jei nusokam viena ar du , mums netinka. Musu hyperdrive varikliai jau buvo isisuke, tad iki savaiminio suolio mums truko visai nedaug, tad Hellen suolio atlikti neapsomokejo, bet kaip sakiau , jei sokam naturaliai , tai mums tinka arba 1 arba 3 atsumo, 2 netinka, nes bus 7 , o tada nebegalios ir Blind Jump. Sokom...Karolukas pasirinko 1, persokom iki 6, Justas gavo excutive orders ir dejom akla. Pasiseke - persokom tiksliai kaip ir reikejo - per 2. Turiu pasakyt, jau tada darem dalykus, kurie buvo paremti nu tokiu losimu, kur bet kokia smulkmena galejo sujaukti visa plana. Bet mums neitiketinai sekesi, vis pataikydavom. Nu po visu suoliu, liko su 1 kuro ir gal kokiais 4 ar 3 morales. Kiti resursai buvo aukstumose. Dar - kiek aplankydavom sajungininku (allies), tiek anie stengdavosi mums pakenkti - atversdavom vien raudonas traumas. Matomai, visi kas parinkdavo nauja ally , pakisdavo raudona nuo saves, taip atsikratinejo nenaudingomis traumomis. Mariukas dejo superkrizes korta, po kurios musu laive atsirado iskart 3 centurionu buriai :) Maza dar - basestar salve pataike tiesiai i Armory :) O pas mus remontuot galejau tik praktiskai as, nes mano skill sete buvo melyna spalva, atskiesta raudona. Rankoje turejau net 2 repair kortas, bet nutarem det skersa ant tu centurionu ir varyt i prieki, juk visi zino, kad heavy raider ikonu kampiuke nera daug. Dar prisiminiau , kad buvo du skill checkai, kai sufailinom ji per 1 tik. Tai mus tiesiog zude ! Ir dar - supratom kaip tikrai veikia ta zalia skill korta (uzmirsau jos pavadinima), kur jei skill check pasas buna intrvale iki 4 , neivyksta blogas fail efektas. Mes seniau losdavom, kad galiotu tai, reikia kad skill seta surinkutme nuo 0 iki 4, bet deja jis veikia kitaip. Cia reikia kad skill checko pass efektas butu plius minus 4 reiksme i viena ar kita puse. Tai jei reikia surinkti 10, surinkus 6 galioja, surinkus 7 galioja ir pan. Surinkus 5 - jau nebe.
Nu ok. galiausia siaip ne taip atejom iki Kryzkeliu. Cia ir prasidejo :) Kai pabaigem kryzkeles, kuras buvo 0, o morale buvo net -2 maziau nei nulis :) Cia labai daug dave neivykdytos Personal Goal kortos. Karolukas ir Robke surinko daugiausiai traumu tokenu, bet Robke ju turejo daugiau, tai - kadangi jis buvo sailonas, jo linija buvo uzboxinta amziams. Jei nebutume sufailine su Kryzkelem, tai toliau zaidimas butu tesesi iki tok, kol vel persoksim, kuo laimim zaidima ir geriausia kas tuomet galejo buti tai, kad butume tureje tik viena celofana, kuris jau panaudojo savo Superkrizes korta. Bet deja, deja...
Taigi, mes nebeatinom zaidimo, nors kuo toliau, tuo daros aiskiau kaip uz tas traumas zaisti. Ir jokiu daugiau Personal Goal. Reikia dar iki Daybreako suzaisti koki karta.
Visumoj tai patiko, nes buvo tokiu momentu, prizvengem, be to tas faktas kad mum juodai sekes irgi teike malonumo :) Uzskaitau visumoj, baigem apie puse dvieju - labai anksti :)
-
Nu po Ramo reportazo kazka pridet jau sunkoka bus :) Siaip sita partija ne sailonai laimejo, o tiesiog zmones pralaimejo.
Zodziu po paskutinio nepasisekusio pabuvimo sailonu labai nenorejaui dar karta juo buti ir kaip tycia istraukiu sailono korta zaidimo pradzioje. Buvau nevilty :D Ir dar naujas expas pakurtas, zaidimui prasidejus nebegaliu gi klausineti ka sailonai gali daryti o ko ne, nes tuoj i brig'a nusius :D Na tai pradzioj meditavau nieko nesiimdamas, bet net tai dave neblogu rezultatu, nes zmones laaaaaabai sunkiai stumesi i prieki, pora kartu net tycia feilino krizes neteko resursu ir pan.
Po to nutariau irodyt kas as tikrai neskarbonke ir patikrimau Mariuko korta. Atverciu, o ten pasirodo naparnikas. Isigaudau beveik :D Susimeciau kazkiek nezinodamas ka daryt, ir tai visiems uzkliuvo. Bet netgi po tokio mano feilo mes dar apsukom pora ratu ir niekas nesieme pries mus jokiu veiksmu. Nedovanotina :) Kai jau zmoniu tarpe kilo noras imtis priemoniu pries mus, kaip tik atejo musu ejimas ir mes be nuostoliu atsivertem.
Atsivertus velgi nieko labiai daryti nereikejo, nes zmones jau laviravo ant resursu pabaigos, o dar net puses nebuvo nuskride. Ir aisku labai mane nuvertindavo: Neeeee, nelogiska bus jei jis 0 vertes korta butu pasilikes - o as ja turejau :twisted:; neeeee jis jau isssimete dideles kortas - o as jiem -6 i checka :twisted: ; neeeee, jis turejo pasilikti raudonas traumas, o as realiai pasiaukojau vardan sailonu pergales :D Ir aisku sugedau del netinkamos exploatacijos :oops:
Sekanciam kartui manau jau suplaksim i kruva pegaso lenta, sailonu bazini, galbut dar krizes imesim. Ir speju, jei zais Mariukas, tai jis bus ismestas i kosmosa pirmam rate - labai jau itartinas jis darosi, nes net zaidimui neprasidejus jau buvo itarimas kad Mariukas yra tosteris :D
-
Nieko nežinau, nemačiau jokių tosterių :-P Čia tik šiaip netyčia visi miršta prie manęs :crazy:
-
hehe - aš tu draugu nepazistu, ar ne ? :) Jei ne morales praradimas, tai profilaktiskai Mariuka butu gerai istekst i kosmosa... cia jau darosi kaip sio zaidimo vinis :)
-
Fail evening... tokie pirmi žodžiai, kurie ateina į galvą. „Fail“ ne ta prasme, kad buvo blogas vakaras – kaip tik, kompanija buvo labai gera. Bet – kiek lošėm „coop“ geimų – tiek visus ir prasralinom. O viskas buvo taip...
Pirmas atėjo Arūnčikas. Kadangi laukėm kitų, užsikūrėm dviese Neuroshima Hex. Kas dar nežino – tarp mūsų vyksta competition‘as, maždaug toks: jei aš dirbu dieną iki 19:00, Arūnčikas, kursai yra mano kolega, baigia darbą apie 17:00, ateina prie mano darbo vietos, ir mes biečinam po vieną partija NHEX mano išmaniajame telefone. Tai current score yra 3:2 Arūnčiko naudai (aš nenoriu prisimint tos partijos, kurioje mano SMART hibridus, jis su Hegemonijos gangeriais tiesiog išmėsinėjo). Patraukėm frakcijas, jis išlupo Borgo mutantus, aš patraukiau Moloch kibernetika – YES ! Seniai norėjau už šią frakciją palošt (vien jau ko vertas epizodas, kai gali tactical nuke nutėkšt). Startavau pirmas, pasidėjau bazę kairėje, bet ne prie krašto, Arūnčikas dėjo savo lygiagrečiai dešinėje, bet prie krašto – eeegh, klaida – jam reikėjo dėt savo HQ prie pat mano, nes atstumas tarp bazių yra mano šaulių naudai, nes Moloch frakcija garsėja vienais iš geriausių šaudančių unit‘ų, plius dar bazė duoda šaudymui pliusą. Pirmais turnais ištraukiau riper‘į, mechaninį šunį, kuris neblogai kerta į nosį, bet Arūnčikas į jį paleido granatą, kurią irgi ištraukė pirmu turnu – what a waste, hehe ! Kadangi jo bazė buvo labai patogiai padėta iškart įdėjau porą kiberių, kurie darė gražią žalą po du damage. Jis pradėjo traukt mutantus, kurie, zarazos, yra labai greiti. Tada atėjo Justas, kuris buvo biškiuką įkalęs brendžio (ir tai jutosi !), nes prieš tai sėdėjo su draugeliu ir atžymėjo jo vestuves. Jis ėmė advokatauti abiem pusėm. Arūnčikas darė daug naujoko klaidų, kas įrodė, kad NHEX yra lengvas išmokti žaidimas, bet sunkus įvaldyti. Turint galvoje tai, kad Moloch‘ai yra žiauriai nemobilūs, mano unitai išsidėstė tiesiog nuostabiai. Ypač vienas Stormtrooper‘is, kursai per turną stūmė po 4 žalos. Arūno mutantai, nors ir greiti, bet krito kaip lapai. Aš labai laukiau savo „Air Strike“, bet kai jo pagaliau sulaukiau į žaidimo pabaiga, išmečiau, nes nebebuvo kur jo nutėkšti, nenunešant savųjų. Netgi mano Cloun‘as atakavo kaip paprastas unitas (nors turėjo galimybę dubliuoti nuke‘ą). Prieš pabaiga patraukiau vienintelį savo unitą su dvigubu tinklu, kuris labai dailiai saugojo priėjimą prie Arūnčiko bazės ir jis ten į dvi vietas negalėjo dėt savo kariukų. Galiausiai jam liko 3 life, o man dar buvo kokie 8. Jis pritraukė mutantų ir jais kaip spiečius apgulė mano bazę, tikėdamasis atsilošti skirtumą, galiausiai dar ir tinklą užmetė, bet jo bazę buožinau ir aš. Įvyko „final battle“ ir mes net nespėjom priartėt prie kovos iniciatyvos apačios, kai jo HQ buvo nunešta – Flawless Victory of Total Annihilation of enemy Base ! Yeah, Arūnčikai – 3:3, Moloch only rules !
Tada prisijungė mano žmona prie mūsų ir mes, keturiese, nutarėm sulošt „7 Wonders“, nes žmona ir Arūnčikas dar buvo nežaidę to geimo. Dalinom 4 žmonėm, bet kaip tik tuo momentu atėjo Bralis ir teko perdalint 5 žaidėjams. Trumai ir neišsamiai paaiškinom taisykles, nes pirma partija reikia sužaist praktiškai aklai kol dašus mėsa, nes labai niekas neišku (pamenu pats pirma partija kai lošiau, rinkaus lyderius, pas kurias geriausi papai). Tada likau antras, mane aplenkė Povkė, su žaliom kortom. Kaip bus šį kartą, dar nežinia. Nutariau kariaut, nes man tai patinka. Iškart pasidėjau Neroną, kuris duoda babkių už Victory tokenus, po to sekė Periklis, kuris už raudonas kortas duoda po 2 VP. Šaika susižvalgė ir nutarė nepasiduot panikai. Dar mano galvoje buvo mintis, pagal galimybes žaisti žalias, „science“ kortas, bet čia buvo planas B. Mano dideliam galvos skausmui, iš dešinės sėdintis Arūnčikas padidėjo Semiramidę, kuris grąžina „defeat“ tokenus nugalėtojams ir tai buvo tikrai šūdas, nes kiek jį bemuši, jam neįkasi – nu bent jau victory tokenus gaut iš to išėjo. Pradėjom rinkt resursų kortas ir čia vienvaldis lyderis buvo Arūnčikas- jis sukonstravo tokią varkę, kad iš Bralio ĖMĖ bet kokius resursus už dyką, o iš manęs – už 1 aukso. Čia jam reikėjo su resursais sustot, bet jis labai jau įsismagino ir dėliojo juos toliau, tad į trečią amžių atėjo taip apsirūpinęs, kad galėjo nupirkt belen ką. Bet čia buvo jo klaida, nes jis užuot švaistęs kortas resursų gavybai, būtų geriau pastatęs kažką naudingo. Karines pajėgas, be manęs, nutarė kaupti Bralis. Visi kiti nutarė pasuoti ir gauti į kailį. Mano žmonai buvo sunkiausiai su resursais, jinai atsigavo tik antrame amžiuje. Aš pats pačioje pradžioje susivėliau su žalia korta, nes niekas iš kaimynų neturėjo audinio, teko parduot kortą už 3 auksinius. Frak ! Justas aiškiai dėjo pastangas į žalias kortas ir tai jam visai sekėsi. Mano žmona ir Bralis dar spėriai rinko mėlynas, civilines struktūras, kurios duoda VP žaidimo gale. Arūnčikas buvo primušęs nemažai geltonų, komercijos kortų. Bet tikroji jo galia atsiskleidė žaidimo gale, kai jis pasidėjo Ramzį, kuris, padla, duoda jam statyt gildijas už dyką ! Tai tada jis netikėtai smeigė šnipų gildija, kuri jam duoda VP už kaimynų raudonas kortas, o abu jo kaimynai – Bralis ir aš, buvom agresoriai, kurie kaupė armūchę :) Už tai jis gavo gal kokį 10 VP. Taip pat buvo dar pas jį gera gildija, kuris duoda VP už kaimynų mėlynas struktūras, pas Bralį tokių buvo gal 6 ar 7. O paskui dar už geltonas savo kortas gavo vos ne 9 taškus. Žodžiu pabaiga jo buvo smarki. Taigi reziume – aš surinkau 65 taškus, kas iš pradžių atrodė visai nieko. Bet Justas žiebė visus 70 ! Dar nebuvau matęs, kad kas surinktų 70 ar daugiau akių. Bet atkreipkit dėmesį į tai, kad 52 taškus jis gavo VIEN iš žalių kortų ! Pas jį buvo 5 kortos su dantračio simboliu (25 taškai), paskui porą setų po tris skirtingas - dar 14 ir dar mažesnių setų tų pačių kortų ir šiaip įvairaus velnio. Žodžiu.. įsitikinau, kad žalios kortos vis tik yra jėga ir ne kitaip ! Žmona surinko 52 taškus, bet pas ją buvo žiauriai daug mėlynų kortų, daugiausiai už visus, kas parodė, kad vien mėlynom kortom nelabai laimėsi, bet kaip paskui pasakė žmona, kad ji nė velnio nesuprato, dėliojo šiaip kortikes, o viena akim per TV žiūrėjo filmą „Kaubojai prieš ateivius“, plius jinai dar labai norėjo miego, tai supraskit – žaidė ne pilnu pajėgumu, o eidama gulti dar pasakė, kad aš nemoku aiškinti taisyklių į ką Justas reply‘ino – „Nesutikčiau..“ Nu nesu aš koks mokymo korifėjus, pats taisykles išmanau gerai, bet paaiškint sunkoka man kartais gaunas jas, bet kitą vertus, mes ten per daug jų ir neaiškinom tuomet, nes tiesiog per daug infos ir ikonkių, kad iškart viską perkąsti, reikia sužaist bent vieną „aklą“ partiją, kad pagaut grip‘ą. Mano miela ir mylima žmona, patikėk, kai tu žaisi šį žaidimą antrą kartą, o tu jį tikrai žaisi – viskas bus ŽYMIAI aiškiau :* Taigi, Bralis surinko 53 taškelius ir buvo VOS VIENU tašku aukščiau už mano žmona ! Čia not big deal, bet jam gal turėtų būt gėda, kad jo vos neaplošė moteris, kuris žaidė pirmą kartą šį žaidą, o Bralis jau yra šios duonos ragavęs. Arūnčikas surinko taškų tiek, kad buvo daugiau už Bralio, bet mažiau už mano, kas nustūmė jį į trečią vietą, kas irgi yra neblogai, lošiant pirmą kartą. Aš asmeniškai manau, kad Arūnčikas būtų pasiekęs žymiai daugiau, jei nebūtų investavęs tiek daug į resursus. Noob error, bet užtat jo pabaiga buvo žiauriai kieta. Sveikinimai Justui ! Aš vis dar laukiu savo valandos, nes jau trečią kartą lošiu šį žaidimą ir trečią kartą lieku antras... ką blogai aš darau ??
Žmona nuėjo grožio miegui, o mes išsitraukėm „Vaiduoklių istorijas“. Alongside su „Baltuoju Mėnuliu“. Gavau žalią vienuolį- yeah, mėgstu žaist už žalią spalvą, tuo labiau, kad gavau tą geresnį derinį, kur „no curse die and 4 tao kauliukai“. Justas gavo 2x mėlyna vienuolį, kas irgi yra geriau nei tas kitas jo derinys. Arūnčikas – geltonas su galimybę pasirankioti tao tokenų. Nu ir Bralis – raudonas, su galimybę judinti mumi. Jau iš pat pradžių pradėjo eiti valakitas, NES... pradėjo eit nesveikai mėlyni vaiduokliai. Ir dar juodi. O laisvų juodų tao tokenų nėra, nes visi pas mus. Justas paėmė dvi Budas, bet jas padėjo ant lentos tik žaidimo vidury. Tada jau kažkuris buvo likęs su 1 chi :) Ėmė mirti žmonės. O vaiduokliai ėjo vieni už kitus „gražesni“ – jaučiu iš kaladės sugebėjom ištraukti visą šūdą, kokį tik galėjom :) Atėjo ir abi Juodosios Našlės, kurios blokuoja Tao tokenus, atėjo ir Pilkoji Iltis (tas baisusis vilkolakis, kuris labai greitas ir išalkęs), paskui dar viena po kitos atėjo Nukirstos Galvos, kurios vagia kauliukus, net buvo momentas, kai likęs buvo TIK 1 laisvas kauliukas :) Tai kaip gyvent reikia, pasakykit jūs man ?? Į pabaigą aš pasiaukojau, gelbėdamas Justą, paskui Arūnčikas mane prikėlė. Mes per šią sesiją užkūrėm NET 2 mistinius barjerus, bet tai neišgelbėjo, tiesa po antro, lenta buvo beveik tuščia, o ir mes patys buvom kažkaip atsigavę, kiekvienas beveik po 2 chi turėjom ir net ėmėm tikėti, kad mums gali pavykt, deja... žmonės žuvo šniūrais. Užsilenkė 12-as kaimietėlis ir mes pralošėm. Šiaip retai pralošiama, kai žūna toks kiekis žmonių, bet mums ir be tų žmonių buvo ką veikti su vaiduokliais. Praktiškai negavom nei vieno artefakto, nu aš gavau fejerverkus, and that‘s all, folks ! Bet va „curse“ kaulą mėtėm skaniai – Arūnčikas vaaše mėtė vien tuščius, Justas geroj situacijoj buvo – bičiulis sėdi su vienu chi ir su kokiais 7 tao tokenais ir ridena juodą kaulą. Paskaičiuokit, kad be dviejų tuščių puselių, jam vos ne kiekviena kita kauliuko pusikė reiškia pražūti – ar prarandi tao tokenus, ar -1 vienas chi, ar „haunt‘inama“ plytelė. Bet vaikis išbėrė gerai – atėjo TIK papildomas vaiduoklis. Arūnčikas, nors curse kaulą mėtė kaip koks didvyris, paprastus kaulus rideno it koks kaimo liurbis :) Žodžiu mūsų quest‘as baigėsi, kai iki inkarnacijos dar buvo likusios kokios 7 – 8 kortos. Kaip po to patikrinom, inkarnacija buvo Vampyrų Karalius, nieko baisaus, jo stiprybė buvo 5 geltoni rutuliukai ir jis buvo „tormentor‘ius“, bet pas Arūnčiką, kone visą žaidimą mėtėsi gal 2 – 3 geltoni tao tokenai, tai būtume sulesę tą vampyrą.
Nugi žiūrom, dar yra laiko, tai nutarėm sudėti Pandemic partija, another cult game. Nutarėm lošt „Virulent Strain“ variantą, kurio Bralis dar nebuvo bandęs. Gavau Inžinieriaus rolę, kas visai neblogai. Justas gavo Epidemiologę, kas irgi yr geras variantas. Arūnas gavo bene geriausią rolę – Service Desk darbuotoją, kur realiam gyvenime jis pats ir dirba – Troubleshooter. Nu o Braliukas – Lauko specialistą, kursai renka mėginius (kažkaip nevalingai pastebėjau, kad paskutiniu metu kiek beloštume, ši rolė yra VISADA ištraukiama, hmmm... keista). Pradėjom krėst miestus, kaip tai reikalavo „initial setup“ ir kad pasipylė geltoni kubeliai. Po visko indelyje liko mažiau nei pusę. Shit... kai ištraukėm pirmą epidemiją, klausimų, kas bus ta baisioji Virusinė šlykštynė niekam nebekilo... Iškart galiu pasakyt, kad per visą žaidimą, matėm gal 2, nu 3 mėlynus kubelius – kur jie visi buvo pasislėpę bbz. Bet užtai geltoni ėjo į trasą kaip reikalas, visa Afrika ir Pietų Amerika sirgo geltonąją šiltine kaip susitarę. Arūnčikas nutarė taupyt geltoniems vaistams. Bralis paėmė mėginį iš Nju Jorko ir nutarė sutelkti jėgas į mėlyna zaraza, nors ji buvo visai dzin. Justas kažkaip užtaupė juodų kortų, man liko raudonos. Apvalėm biški tuos geltonus, kai grėsmė iškilo Azijai su raudonu virusu. Aš savo darbą dirbau ypatingai blogai, nes nepavyko statyti bazes reikiamose vietose, todėl stačiau kur papuolė, pvz. – Londone. Nu, pasakykit man, koks durnius gali statyti tyrimų bazę Londone ? Nežiūrint į tai Arūnčikui pavyko išrasti vaisus Geltonajam Marui, bet situacija buvo jau way out of control. Aš dar įsmeigiau taikliai bazę Hong Konge, bet tai reikalo neišgelbėjo, nors Justas buvo išradęs vaistus Juodąjai Mirčiai, pradėjo sproginėti Maskva ir Kalkuta. Outbreak‘ai tiesiog plėšė pasaulį į gabalus :) Ar pakankamai vaizdžiai perduodu, kas ten pas mus dėjosi ?? :) Vienu metu nutiko toks bajeris - po eilinio outbreak‘o nutiko taip, kad sudėjom geltonus kubelius ir jų nebeliko lėkštutėje. Žiūrim, bene game over ?? Paskaitom taisykles, ogi ten parašyta, kad game over būna, kai REIKIA PADĖT kubelį, o to padaryt nebegali, taip kad ši situacija yra dar „good to go“, BET – per Marytes plauką, kaip sakoma... tik nebeilgai – epidemijos kažkaip buvo arti viena kitos, nepadėjo netgi tas eventas, kur neskraido lėktuvai (visą ratą mes traukėm po viena infection kortą). Sprogo kažkoks protrūkis ir pasauliui atėjo galas. Ech... vargelis :)
Tai va tokie reikalai buvo pas mus. Nežiūrint į tai buvo žiauriai geras vakaras, mes gerai prisižvengėm ir px, kad buvo coop žaidimų fail, vakarą netgi labai užskaitau ! O ir man pačiam po kokio trečio brendis + cola kokteilio jau laikas į lovą. Nes pažiūrau, kad vėl prirašiau 3 Word‘o lapus... Kitą kartą reiks atsigriebt, ar ne, rebiatos ? Peace...
-
Biški pavėluotas penktadienio reportas. Susirinko negausiai, bet gera publika. Edis buvo, Justas (čia pa defaultu), aš ir Donciavas. Pastarasis vaikinas taip nedaug pas mane buvęs, kad net pasiklydo, tai siuntėm dviejų žmonių squad‘ą, kad parvestų :) Tai va, Doncė atsinešė net du, mano dar nemėgintus geimus, bet toks ir buvo planas, nes sakau – nu reikia išbandyt kaži ką naujo, o Doncė paskutiniu laiku pavarė stipriai geimų. O geimai buvo - Zombicide ir Super Dungeon Explore, ar kažkaip panašiai. Edis atėjo pirmas, taip nutraukdamas eilinį Justo „First Kill...err. t.y. First Come“ streak‘ą. Justas atėjo antras ir atnešė skanių sausainių. Planavom sulošt Neuroshima, bet mes nespėjom su žmona laiku grįžt su vaikais iš Akropolio, tai jie užtiko mus valgančius, o tada ir Doncė apsireiškė, tad realiai startavom tik 20:00 val. kažkur. Pirmą užkūrėm zombunius. Labai norėjau to seniuko bomžo, Ned‘o, bet Justas sako – davai traukiam randomu. Patraukėm, atverčiu kortelę – bomžas Nedas :) Karma, brolyčiai – karma! Nors pastebėjau, kad ten realiai veikėjai startiniai neveik nesiskiria, pirmi skill‘ai mažai ką duoda, įtariu raudonoj zonoj jau pajunti kas ko vertas. Bet nėra taip, kaip per LNoE, kad iškart žinai, ką herojus sugeba, aiškiai parašyta. Visumoj, tą geimą labai lyginau su Last Night, tuo labai nervuodamas Doncę ir dėliojau „minusus“. Keli žiaurūs minusai – kai šaudai į mišrią gaują, pirmiau šauni į saviakus – super briedas! Be komentarų praktiškai. Kitas „gličas“ – kai atsispawnina vienas zombys ir nuo jo vienodai yra nutolę lygus skaičius garso tokenų, iš to vieno zombio patampa du ir abu juda skirtingom kryptim – kur logika ? Negalėjo padaryt kauliuko metimą, ar ką panašaus? Nu ten dar pririnkau nemažai tų minusų, nors buvo ir keli pliusai – pvz. žaidimo kokybė labai gera, lentos didelės, šviesios ir storos, grafika labai čiotka, figūrėlės dailios ir pan. Mes lošėm scenarijų, kur reikia tiesiog per miestą perbėgti ir pabėgti – jokių mašinų ar panašių vingrybių. Tai užsukom už kampo, įbėgom į namą, kur pirmas kambarys buvo vonia. Ten radom mergą, kurią Justas nupylė. Pradėjom traukt žibintuvėlius visokius, aš dar benzino kanistrą radau. Paskui šovinių nemažai, du šautuvus. Kad viskas tilptų, chebrantai išmėtė savo keptuves lauk. Anos tokios nunerfintos, kad pataikai tik 6+ ridendamas vieną kauliuką. Pff... Tai, va – tęsiu toliau, kaip ten viskas buvo, išvadas galėsit padaryt vėliau. Mes judėjom per tą namą, o zombučiai, kaip durneliai ėjo link garso, o tai reiškė, kad jie ėjo aplink namą, link tų prakirstų durų, nes mes tai išskaitėm ir žaidimo taisyklėse – turi būti „open path“. O mes paskui susirinkom svetainėj, išnešėm kitas duris ir buvom per kokius 3 langelius nuo išėjimo, tai kone visi išbėgom, liko tik Doncė, bet kitu varymų sumočinom spawn zombius ir labai nesunkiai išnešėm mieles, visai be įtampos sakyčiau. O ta visa šmara, kuri judėjo link tų pirmų durų, nespėjo grįžt iki mūsų :) Doncė ir Edis turėjo po wound‘ą ir tiek. Too damn easy ir jokios masovuchės, kaip buvo rašoma anąkart. Niekas net nepasiekė „orange“ levelio :) Aš suprantu, kad dar nemačiau didesnės dalies to geimo grožio, bet mano susidaryta nuomonė apie šį geimą vis tik pasiteisino! Ne man jis, nu nelimpa ir viskas, lai nesupyksta Doncė ir visi kiti. LNoE yra nežinau kiek kartų geriau. Zombicide yra geras pavyzdys geimo, kaip nevykus mechanika ir kai kurie taisyklių niuansai sugadina gražiai padarytą geimą. Plius kaina nepalyginama, nors čia Kickstarter projektas, tą dar galima suprasti. Tai džiugu, kad išmėginom, laimėjom ir tuom viskas baigėsi :)
Toliau išpakavom tą dungeon crawlerį. Žaidimas labai spalvingas ir žaismingas, tikrai japoniška manga ir anime jaučiasi. Ir tarsi nuo kokio PC varianto perdarytas, nes pvz. movement ikonelė, kaip ant valdymo pultelių tokia, kur judėt reikia, tas kryžiukas :) Visumoj, tai geimas mano nuomone – kone vienas prie vieno – Pelytės. Dideli lentų gabalai, veikėjų kortikės, monstrų figūrėlės (tik pelyčių monstrai yra geltoni, o čia – rudi). Kadangi nuo pelyčių baisiai nesvaigstu, tai nereikėjo tikėtis kad šitas geimas irgi užvilks. Nu į Descent panašumo jis turi tik tiek, kad yra dungeon crawler tipo – paeini, darai action‘us, rideni kaulus, paskui priešai eina ir pan. Ir dar vienas žaidėjas lošia už Evil Master. Tai paklausom kaip ten mums ėjosi – aš ištraukiau tokie mergicą burininkę, jinai pliekia per 8 langelius, o tai yra daug! Dar ji moka silpninti priešą, užmesti jiems ledo, šarvus trupinti ir kitokių nešvankybių. Justas gavo kažkokį druidą, kursai moka pasiversti į kietą mešką. O Edis buvo kovotojas, bet tik su 5 laifo, kas mums pasirodė mažoka, kaip tankui. Buvo ten 3 spawn bokštai, kuriuos reikėjo kuo greičiau išnešti. Tai pirmą išnešėm tikrai gan greitai. Gaudavom biški žalos, bet nieko tokio, dėl ko reiktų rūpintis. Edis ir Justas ėmė apsikarstyti daiktais, man nieko neduodami, nors realiai man nieks ir netiko. Aš naudojau pagrinde willpower, o traukė ten su dexterity viską, o tarp mūsų gi rangerio tai nebuvo. Antras spawn pointas irgi griuvo gan greitai ir tada Doncė, kuris, kaip supratot buvo evil master, pasiekė 16 bitų. O tai reiškia, kad ant lentos išėjo pusbosis, toks žiurkė-žmogėdra (labai prikolna ir gražiai milžiniška figūrikė). Ir gavos taip, kad Doncė jį padėjo taip, kad jis pro kolona negalėjo praeiti, nes storas. Bet Doncė nespecialiai čia taip dėjo, ar nepamatė – jam tiesiog nebuvo pasirinkimo. Tai kol nesuvarėm trečio spawn‘o, to didžkio galėjom kaip ir nebijoti. Bet paskui Donciavas padėjo dar vieną tokį ir supratom, kad bijoti vis tik yra ko, nes mes su Justu sunkiai prakandam jo šarvus. Maža to, dar bedarydami skrynia užšokom ant burto ir ta velnio skrynia pavirto į monstrą, su tokiais pat šarvais, kaip tas žmogėdra, tad ir ją sunkiai vertėm. Bet užtat užvertę, gavom kažkokią gerą brangenybę, ar tik ne šalmą su „backlash“ savybę, kuri jei apsigini, atakeris gauna vieną žalos. O tada atėjo bosas. Slibinas. Jis atsispawnino netoli mūsų start pozicijos, bet kitam kampe. Kadangi nenukirtom spawn‘o paskutinio, tai jis atejo su +1 action tokenu sau ir visiems likusiems monstrams. Justas įbėgo į būrį minionų, didžiuodamasis savo šarvais ir jie pamažu ėmė jį lesti, didžiai Justo nuostabai vis pramušdami jo šarvus. Justas taip prisirinko 3 woundus. Dar buvo variantas – gal verstis į tą pasiutusią mešką? Bet nutarė, kad gal vis tik nereikia. Taigi, atskrido tas drakonpalaikis, pradėjo jis ten su ugnim svilint mane ir Edį. Edis prilaikė gerus šarvus, tai jam buvo dzin, o aš va, silpniausias iš visų – užsidegiau. Atėjo mano varymas ir sudegiau :) O minionai, tai matydami įgavo moralės ir užplakė Justą. Jau sakom – pakuojamės? Kai išsilupo Edis. „Ė..sako – juk dar nebaigėm..“ ir rovėsi ant boso. Tas pasiuto jį vanot. Bet Edis tik backlashina atgal žalą, tik seikėja. Taip slibino išnara susirinko pusę žaizdų ir atsitraukė. Bet Edis nelaukė, jis nubėgo prie jo ir ėmė talžyti ir kokį tėvynės priešą ir visai gan nesunkiai sulupo kaip obuolį. Taip va taip, netikėtai mes ir laimėjom, hehe :)
Daba verdiktas. Visumoj, kaip ir pelytes, geimą galima žaist. Bet ar norėčiau pakartot ? Meh.. kažin. Nesu didelis gerbėjas mangos ar anime, tai šitas faktorius man ne rodiklis. Sakykim, neužkabino geimas, lai neįsižeidžia Doncė. Nu gal buvau žiauriai kritiškas tą vakarą, bet toks durnas jau esu. Dar iš Doncės geimų reikia pamėginti sulošti Descent antrą leidimą, Mage knight ir X-Wing. Ką pamiršau? Nemanau, kad pakeisiu savo nuomonę pamėginęs tuos geimus, bet vis tiek privalau – o gal žiek būsiu maloniai nustebintas :)?
Šiaip vakaras buvo žiauriai užskaitomas dar ir dėl vienos priežasties. Vakaro tema buvo – žmogaus amžiaus peripetijos. Bo kaip paskui pastebėjom, vienintelis Justas buvo labai jaunas mūsų kompanijoje, nes kiti visi, mano didelei nuostabai buvo jau virš 30! Taip, Doncė ir Edis yra jau seniukai :) Tai ten tikriausiai reikėjo įrašyti, kokių replikų vaikščiojo. Aš labai tikiuos niekas nieko neįžeidė, mes juk visi saviakai, ar ne? Net mano žmona, nors ir nežaidė, su planšetę sėdėjo šalia ir nepraleido progos pasvaigti. Tai dar kartą įrodo, kad ne esmė daug žmonių – esmė yra kokie tie žmonės :)
-
Edis prilaikė gerus šarvus, tai jam buvo dzin, o aš va, silpniausias iš visų – užsidegiau. Atėjo mano varymas ir sudegiau :) O minionai, tai matydami įgavo moralės ir užplakė Justą. Jau sakom – pakuojamės? Kai išsilupo Edis. „Ė..sako – juk dar nebaigėm..“ ir rovėsi ant boso. Tas pasiuto jį vanot. Bet Edis tik backlashina atgal žalą, tik seikėja. Taip slibino išnara susirinko pusę žaizdų ir atsitraukė. Bet Edis nelaukė, jis nubėgo prie jo ir ėmė talžyti ir kokį tėvynės priešą ir visai gan nesunkiai sulupo kaip obuolį. Taip va taip, netikėtai mes ir laimėjom, hehe :)
Ta vieta tai nereali buvo, net prajuokino :smile: Edis suzverejes :D
Siaip ar man pasirode, ar rimtai tas Zombicide scenarijus toks biski neidomus pasirode ir per lengvas. Nezinau kaip del "glicu", bet va tas momentas, kad kai buryje zombiu yra herojus ir saunant i ta buri - saviskiui kliuna taip pat... tai blemba nerealiai apsunkina zaidima. Pirma mintis man ir buvo wtf, bet po to pergalvojau, kolegos dar interpretavo, kad kai esi zombiu apsuptas, visi makalojasi ir per atstuma saunant tikrai yra tikimybe ir i saviski pataikysi. Ypac is kokio Shotgun kai kulku spieciu paleidi. Na cia jei taip realiai ziurint :smile: Siaip patarciau isbandyti ta musu zaista scenariju, ten tai tikrai sunku buvo, nes praktiskai vos ne visa zemelapi reikejo isvaikscioti, ir levelius gerai kiti uzsikele, ir zombiu ordos geros ejo. Toks simple masinis zombiu killing game :smile: Man kaip tik padare gera ispudi pirmoji sio zaidimo partija, bet aisku del skonio nesigincyjama :smile:
SDE karta esu tik bandes, bet kazkaip neutrali mano nuomone apie si zaidima, reiketu dar bent karta isbandyti. Gasdina mane tame zaidime tas momentas, kad ten kiek pamenu visad ta pati misija, berods sunaikinti 4 spawn taskus arba pati bosa. Ar nebus per daug monotoniskas ateityje..? Bet komponentu kokybe tai labai grazi :good: O i pelytes gal kazkiek yra panasumu, bet is esmes temos visiskai skirtingos. Peliukuose kas man patinka tai skirtingi scenarijai ir tas toks istorijos pateikimas. Ir zinoma suriu isridenimas bei picos rinkimas surio gabaleliais :D
-
Pavarysiu trumpai, kaip visada - neišsiplėsdamas. Nesenei išsiskirstė rebiatos, sutvarkiau stalą ir nunešiau tuščią tarą. Šįvakar kažko trumpai, iki puse dviejų tepabuvom. Kol rinkosi liaudis Bralį apmokėm lošti Neuroshima. Davėm pačią palankiausią armija naujokui - Borgo, bet ir tai Braliukui sunkiai ėjosi, nors į pabaiga įsivažiavo, o ir šiaip - grybo labai nepjovė jis. Su Justu paėmėm naujas armijas - jis Mephisto, aš - Dancer. Jau nuo pirmų minučių Justas pradėjo čiešinti, kad girdi, mol, reikia mušt šokėjus, bo anie smarkiai kieti. Kieti, ar ne kieti, bet už Dancer lošti prieš du yra nepalankus archetipas. Lenta užsipildo greitai, nebėra erdvės judėti. O šokėjai mėgsta judėti. Kaip sakiau - atvirai buvo lošiama 2 vs 1, Justas su Braliu susipliekdavo nebent atsitiktinai, kaip sukrisdavo kaladėlės. Nu sukau uodega kaip įmanydamas, labiausiai kentėjo "Raudonas" objektas, jo kažkodėl visi labiausiai nemėgo. Į pabaiga jam liko apie 3 gyvybės taškai, pradėjau intensyviai gydyti, kas man visai gerai pavyko ir praktiškai būčiau laimėjęs, bet Justas supatęs, kad jei man nepamaišys - laimėsiu aš, ėmėsi drastiškos technikos - Inkubatoriaus pagalba ėmė auginti rūgštines bombikes ir niokoti jomis savo ir mūsų karius. O dar Bralis pavarė, padėjęs prie "Raudono" objekto savo baisujį tinklą. Situacija buvo tokia durna, kad net negalėjau atlikti šokio, kad išsivaduočiau nuo tinklo, nes Raudonajam buvo likę 1 gyvybės taškas. Tada sprogo Justo Sutvirtintojas ir ištaškė mano objektą, nors kovai besibaigiant dar spėjau įkirsti jiems, kol visi mano žėtonai buvo nuimti nuo lentos. Bralis su Justu baigė lygiosiomis (apie 6 - 7 taškus turėdami). Kadangi per tą laiką susirinko kiti ir jiems pabodo laukt, paguldėm su žmona dukrytę ir ėmėmės Bang !
Lošėm 6, kaip visada gavau banditą, Plikis Marčius, kuris buvo naujokas šiame žaidime, gavo šerifą. Pradėjom kapotis, labai greit nušovėm Justą, kuris irgi buvo banditas. Kitas blogietis buvo Edis, kaip vėliau paaiškėjo. Greit kirtau ir aš, bet galiu papasakot kas dėjos. Bralis gavo Volcanic pistoletą ir kad pradės taškytis Bang'ais ! Visas kortas ištaškė. O pasirodo, kad jo veikėjas, tokia mergaitė, kai nebeturi kortų rankoje - traukia. Jei išlupa bang kortą - vėl į mane. Taip suvalgiau kokius 4 šūvius (pirmą nepataikė) ir dėjausi į dulkes. Mirtinas darinys ! Geriečiai gan nesunkiai laimėjo. Tada paguldėm sūnų miegoti, užkūrėm dar vieną. Spėkit ką gavau - ogi renegatą. Blogiukų streak'as tęsiasi - kol kas nei vieno karto, kad gaučiau gerietį. Bralis šį kartą buvo šerifas, ir gavo Willy the Kid personažą, kuriam net nereikia Volcanic'o - jis gali žaisti kiek nori bang'ų per turną. Jis pirmu turnu vos neišnešė Justo, kuris papyko ir pykštelėjo šerifui tiesiai į ragus. Visi patriko ir nurašė Justą. O pasirodo, jis buvo padėjėjas, bet strategiškai sužaidė gerai, davė blogiukams veikti, kad nukreiptų dėmesį nuo savęs, nes aju buvo likęs su 1 kulka. Mane klastingai nušovė mano žmona, po to krito ir Edis. Liko Bralis ir Justas ir Plikis. Bralis - gilioj depresijoj, nes nežinojo kas yra kas. Bet Marcius buvo geriau pasiruošęs, turėjo kepurių, liemenių, arklių ir dar visokio velnio. Nušovė Justą, vargšą. Tuomet kaip tik pasibaigė High Noon event kortos. Marčius užsiundė indėnus ir šerifas gavo strėlę. PAGALIAU , po ilgos pertraukos nugalėjo blogis, o tai reiskia, kad nugalėjo ir mirę banditai, bet ne aš :(
Liko dar laiko, pakūrėm zombius. Sceanrijus - reikia išgelbėti 3 kaimo gyventojus. Pastebėjau, kad po ilgesnės zombių nežaidimo sesijos, pasimiršo kai kurie taisyklų niuansai. Žaidimas truputi strigo, nors į pabaigą įsivažiavo.Žmonės laimėjo gan nesunkiai, nors buvo momentas, kai herojams buvo riesta. Aš su žmona išridenom, kad būsim zombiai - hehe, zombių šeimynėlė. Herojai pirmus turnus neskubėjo išbėgti iš slėptuvės, rinko daiktus. Justas buvo šerifas, o Bralis - jo sūnus Bilis rado senobinį revolverį, ir kaip tyčia - šovinių daug. Pirmi šuviai buvo tokie kliši, kad buvo jau nebejuokinga, bet paskui atsigavo. Tada nubėgo prie kaimiečių slėptuvės ir susirinko visus beveik townsfolk'us. Spėjom nudaigoti Bilį, bet jis kaip tyčia neturėjo prie savęs jokio kaimiečio. O jiems reikėjo išgelbėti tik 3, ką jie ir padarė. Nors kaip visada - buvo cheat'inama ! Kaip po to paskaičau - įbėgant į kaimiečių slėptuvę, herojai turėjo nuardyti reinforcement markerius. Tam turėjo būti naudojami movement taškai. Barikados lieka iki žaidimo galo, bet reinforcement'as naikinasi, vadinas mums (zombiams) turėjo būt lengviau patekti ten. Aplamai painios barikadų taisyklės, todėl ir pamiršom. Dar neaišku kaip tada būtų buvę, nes buvo momentas, kai Bralis, išsitraukęs kitą charą - bomžiuką, aukojosi, sutraukdamas ant savęs net 9 zombius (tam tarpe ir zombie hero). Justas sakė, kad pasiduotų iškart ir taip sutaupysim laiko, bet Bralis - užsispyręs žemaits. Kovojo su visais ir IŠGYVENO ! Tiesa, betrūko jam tik vienos žaizdos iki mirties, bet juk atsilaikė prieš 9 ! Neįtikėtina. Hehe, bo jei ne jis, tai visa šį gaujelė būtų užgriuvusi ant Selės (Marčius) ir jai būtų buvusi CHANA ! Taigi, kreivoka herojų pergalė, bet faktas, kad reiktų zombinti dažniau - trupa atmintis :) Bet vistiek buvo gera kompanija, geras laikas - dėkui visiems, kas nepasikuklinot ir atėjot. Nes kitas penktadienis jau bus pirmoji diena darbe po atostogų :)
-
kad nieko painaus su tom barikadom. pro reinforcement nepraina niekas, zombis nuima vieną už 5+ ligtais, o herojai už 1 move tašką. Nurinkus atstatyt gali tik krauju, arba kitam turne 4+.
o bangeriam, tai sakau nereik banditam bijot būti išrištiems jei gali pasiekt šerifą, tai ir šaudai į misiją ;)
-
kad nieko painaus su tom barikadom. pro reinforcement nepraina niekas, zombis nuima vieną už 5+ ligtais, o herojai už 1 move tašką. Nurinkus atstatyt gali tik krauju, arba kitam turne 4+.
o bangeriam, tai sakau nereik banditam bijot būti išrištiems jei gali pasiekt šerifą, tai ir šaudai į misiją ;)
Nu o tai aš ar kitaip sakiau ? Atbėga herojai, mato - seneliukai ten sėdi užsibarikadavę smarkiai (iš tikro buvo pusė seneliukų - senikė Lizė ir daktars Brodis, kiti buvo Samantha ir T-Bone). Taigi, herojai nori patekti į vidų - jie savo momevement taškais nuima reinforcement tokenus, palikdami tik barikadą (šį nenusiima iki žaidimo pabaigos). Jei būdami viduj neuždeda naujų reinforcement markerių, zombiams patekt į vidų lengviau, nes juos sulaiko tik barikada, be reinforcement tokenų, kuriuos paprastai dar reiktų ir nutaškyti (roll 4+).
Iš esmės Mariukas teisus- jei vienas pradeda pliekt atvirai šerifą, kitiems banditams čia yra raudona šviesa , jie gali irgi pliekt šerifą, jei pasiekia, arba pliekt tuos, kurie pliekia tą pirminį, apsišvietusį banditą. Nes nieko nedarant šerifas apsidės kepurėmis ir arkliais, ir velnia tu jį pasieksi...
-
Sulošėm Spartaką, nebuvau nieko skaitęs apie boardgame, bet dabar kai paskaičiau tai rezultatas kaip ir viso pasaulio toks pat, kad šeimos nelabai balansuotos.
9/10 Laimi Glaberis (Justas ir laimėjo) Tullius ir Solonijus turi panašiai šansų laimėt, O Batiatas 1/10 šansą laimėt, ir viskas priklauso ar tu pats gausi kortą kur +influence už gladiatorių skaičių.
Tai daugelis house rulina, kad gauti 3-4 gold už 2 exhausted gladiatorius ir tai nelabai padeda.
Šiaip žaidimas padarytas tikrai unikaliai visai kitoks munčkinas :D Taisyklės nesunkios, biški reikia laukti savo ėjimo. Kovos mechanika nebloga, bet kaip su kaulais labai priklauso pirmas smūgis, jei prasileidi atsikelt šansų beveik nebėra.
Mano gladiatoriai kovojo daug ir narsiai bet mirė kaip šunys :D nes buvau nemėgstamas ir rollai buvo apgailėtini.
Žaidimą užskaitau manau intrigos priklauso nuo kompanijos labai. :friends:
-
O, Mariukas mane jau pralenkė... ok, pristatau eilinį, neklubinio penktadienio reportą. Jis bus aktualus tiems, kas planuoja sekmadienį lošti Spartaką, bet galit paskaityt ir kiti, nes tai ką dabar parašysiu bus įdomu. Žaidimas, mieli skaitytojai, su kaupu pateisino mano viltis! Ir manau ne tik mano, nes vaikinai, po šios sesijos išėjo namo gerai pasikrovę, kiekvienas tą patvirtino. O testavime dalyvavo Justas (keista, jei kada jo nebūtų, ar ne?), Bralis, aš ir jau kelias sesijas pas mane nebuvęs Mariukas Ex. Paaiškinau taisykles ir Braliui staiga kilo daug nereikšmingų klausimų, kiti visi beveik nieko neklausinėjo, nes kaip sakiau – nesuprast ten nėra ko. Pasidalinom veikėjus. Bralis ištraukė Tulijų, kuris buvo vergų pirklys, Justui teko Glaberis, kuris gerai išnaudoja sargybinius, Mariusas gavo Batiatą, kuris per serialą buvo pagrindinis dominusas ir žymiausias Kapujos lanista (gladiatorių mokyklos savininkas), na o aš nutvėriau Solonijų, kuris realiai buvo balansas visko po truputį, bet užtat pradėjau su 12 auksinių, o tai buvo daugiausiai iš visų! Glaberis, kuris seriale buvo legatas, turėjo daugiausiai sargybinių (pradėjo su trimis) ir jie, kaip sakiau buvo jo arkliukas. Batiatas pradėjo su mažiausiai babkių ir su daugiausiai gladiatorių, o anuos tai reikia išlaikyti, tad po upkeep fazės jis liko tik su 8 auksiniais – jo pradžia sunki, todėl už Batiatą geriau žaisti yra patyrusiam žaidėjui. Nedrąsiai pradėjom sukti žaidimą ir iškart pastebėjom įdomų dalyką – jei pradedi nuo 1 Įtakos (Influence) taško, tai realiai pirmą ratą neapsimoka labai plėšytis dėl to, kas bus sekantis žaidynių organizatorius (host), nes žmonės gali atsisakyti kovoti ir jie tiesiog neis į minusą! Tad ateityje pradėsim nuo 2, kad būtų ką prarast, o tuo pačiu ir žaidimo laikas labai nežymiai sutrumpės, nes mes pradėjom lošt apie dešimtą, baigėm – pusę keturių! Pradžiai, kol niekas neturėjo didelės įtakos, intrigų kortos buvo tiesiog mėtomos lauk ir už jas buvo gaunami pinigėliai, nes didžios dalies jų niekas neįstengė sužaisti. Per patį pirmąjį aukcioną gerokai išmetė ginklų, tai nusipirkau kirvį, o Bralis – kardą. Nu tai nereiškia, kad aš gavau vieną kirvį kaip daiktą, čia tiesiog akcentuojama, kad įsigijau kovos su kirviu stilių ir visi mano gladiatoriai buvo apmokomi su juo elgtis ir galėjo naudoti kirvio techniką kovose. Tada gavau teisę į organizatoriaus privilegiją (kainavo nepigiai) ir galėjau rinktis, kas dalyvaus žaidynėse. Kovojo mano trakietis startinis gladiatorius ir Mariuko galas. Maniškis turėjo daugiau atakos, o Mariuko – daugiau gynybos. Kova buvo trumpa, bet nuožmi – baigėsi mano pergale. Kadangi Mariukui buvo giliai dzin jo nežymaus gladiatoriaus gyvybė, tai pasmerkiau jį myriop. Taigi po tų visų gėrybių aš jau turėjau net 4 Įtakos taškus, o visi likę sėdėjo praktiškai ant vieneto. Tai gavos negerai, nes kiti žaidėjai pradėjo į mane keistai žvairuot. Nutariau pristabdyt arklius. Bet kadangi mano įtaka buvo nemaža, daugeliui reikėjo jos, kad sužaistų tam tikras intrigų kortas, tai nori nenori, jiems teko kreiptis į mane pagalbos ir čia prasidėjo varkės. Buvo pakišta porą kiaulių, bet realiai nieko smarkiai kažkam skausmingo nenutiko, nors buvo momentas, kai Justas pasakė – „Mariuk, jei tu dar prieš mane ką nors padarysi, aš visą žaidimą eisiu vien ant tavęs...“ Taip, pat pradžioje visi dar gerai pjovė grybą su rinkos kainomis arba su kyšiais, pvz. už vergę permokėdavo 8 – 9 monetas, arba priešingai už pagalba dėl Įtakos siūlė niekingą vieną auksinį (kurį Mariukas nepasibodėjo paimti). Tai kone įžeidimas :) Justas momentu net grasino, kad jei jam neduosiu babkių, jis mane sužlugdys :) Aš begėdiškai jam nusijuokiau į akis, bet noriu pasakyti, kad būtent tokie dalykai ir įneša į šį žaidimą šarmo!
Kiek vėliau man pavyko turguje nupirkti Agroną (jis seriale atsirado nuo pirmo sezono vidurio ir buvo iki galo visus tris sezonus). Agronas – vidutinės klasės gladiatorius, kuris turi smagią savybę – Kontrataka (Counter Attack). Jei jis su gynybos kaulais (kurie yra 4) išberia triplį (tris vienodus), jis daro viena auto-žaizdą atakuojančiam. Su juo pavyko laimėti keletą kovų, tad Agronas greit prisirinko Palankumo tokenų, o jie generavo šiokias tokias pajamas. Ir tada Justas nusipirko Onomajų. Per serialą jis buvo doktorė (gladiatorių mokytojas), labai toks charizmatiškas juodaodis. Nu ir atsitiko taip, kad Agronas ir Onomajus susitiko arenoje. Onomajus buvo statistiškai stipresnis, bet nežymiai, be to - jo savybė anuliuoja visas kitas priešininko gladiatoriaus savybes (kas gaunas irgi žiauriai tematiškai, nes jis, kaip gladiatorių treneris žino visas kovos meno gudrybes, kad kovot teko be „dirty trick‘ų“). Aišku statymai pagrinde ėjo prie Agroną. Ir galiu pasakyt, ši kova buvo viena iš geriausių tos dienos, praktiškai taškas į tašką, kol galiausiai doktorė praleido lemiamą smūgį ir parkrito ant smėlio. Pergalė! Agronas tapo Kapujos čempionu! Bet žiūrėkit toliau – tada organizatorius berods buvo Mariukas ir jis, kaip ir dera suktam šmikiui, paklausė – „Kiek verta tavo gladiatoriaus gyvybė??“ Justas užsispaudė, parodė vidurinį pirštą Mariukui ir nedavė nei grašio. Mariukas parodė nykščiu į apačią. Arena nuščiuvo ir Onomajus kraujas nudažė smėlį.
Iki to kiti žaidėjai neturėjo geresnių gladiatorių, nes turgus siūlė visokį šūdą. Pirkliai vis rodydavo įvairius vergus, tad Justas ir Bralis greitai jais apsikrovė. Bet tai buvo jiems gerai, nes vergai neša pinigėlį. Agronas galėjo kol kas laisvai karaliauti arenoje, bet pirmiau reikėjo ten patekti, o tai ne visada pavykdavo, nes jei nebūdavai organizatorius, kiti galėjo tau net nepasiūlyti dalyvauti. Aš stengiausi netaškyti pinigėlių, nes taupiau ant sekančio organizatoriaus titulo, o tas zaraza visada daug kainuodavo, nes buti host‘u yra neišpasakytas gėris, ypač turint čempioną. Ir tada atėjo ta lemtinga turgaus fazė. Nors Agronas ir nešė man laurus, nebuvau labai patenkintas tokia padėtim. Žiauriai norėjosi gauti savo mėgstamiausią gladiatorių – Ganiką (Gannicus). Kas matė serialą, žino, kad Ganikas irgi buvo Kapujos čempionas ir jis per savo kovas išsikovojo laisvę, o tai yra pavykę nedaugeliui. Žodžiu verčiam mes aukciono kortas, kažkur apie trečią kortą, pyst – Ganikas! Kiek turėjau babkių rankoje, tiek viskas ir užbidinau. Ir nupirkau, kažkur už 12 – 14 auksinių, dabar gerai nepamenu. Bet buvo verta, nes jo savybė yra Nepalenkiamas (Relentless) – jis laimi ant lygiųjų. Praktiškai, išridenu šešetą, tai jau yra automatiškai žaizda, nes jei priešininkas išridens irgi šešetą su gynybos kauliukais, Ganikas laimi ant lygiųjų. Mano nuo nuomone, šis gladiatorius yra ko gero pats geriausias žaidime, man jis netgi praneša patį Spartaką. Na, dabar arena tikrai priklausė man. Bet – likau visai be pinigėlių, o kaip praktika parodė, be jų likti yra labai ir labai negerai, nes paskui labai lėtai ir sunkiai pavyksta atsitiesti. Visi kiti turi pinigų, tai puola pirkti ginklus, vergus ir žemesnės klasės gladiatorius. Gera buvo Ganiko karjeros pradžia - gavau pakvietimą, nutariau išleisti jį prasimankštinti, plius reikėjo gi pririnkti Palankumo tokenų. Bet tada Justas dėjo maklę – prieš Ganiką išstatė savo nupiepusį vergą! Nebuvo kas daryt, Ganikas pačiu pirmu smūgiu nušniojo vargšui galvą, iš ko mano suktieji kaimynai gerai pasipelnė per lažybas. Aš nestačiau, nes kaip sakiau – nebeturėjau pinigų. Tai aišku, nesuteikia visai jokios garbės mano gladiatoriui, nors Palankumo žetoną vis tik gavau, taip ir Įtakos taškų. Velnią ten suprasi tuo romėnus, aniems bi tik kraujo būtų. Nereikia būt genijum, kad suprastumėt, kad Ganikas labai greit tapo čempionu ir dabar mano ludus‘as turėjo net du čempionus ir tai buvo problema, nes išlaikyt reikėjo abu, o parduot Agrono negalėjau, nes pvz, netenkant čempiono (pvz. parduodant jį kitam žaidėjui), tas žaidėjas gauna 1 Įtakos, o aš prarandu 1 Įtakos – dvigubas nemalonumas. O į areną išleist jį, kai ant atsarginių suolelio sėdi žymiai pajėgesnis kovotojas yra nelogiška. Tuo metu pas mane buvo jau kokie 8 Įtakos taškai, pas Mariuką su Braliu – po 3, Justas turėjo 5 taškus. Tada jie ėmė rimtai galvoti, kad reikia man nebeduoti išeiti į areną, nes jei gaudavau galimybę organizuoti žaidynes, tai man iškart reikšdavo +2 Įtakos taškus. Taip tesėsi tol, kol turguj neatsivertė Teokolis. Kas toks do daiktas yr Teokolis, paklausite? Kas nematė serialo – sustokit, nes bus SPOILER ALERT. Kas matė serialą, puikiai žino. Sklinda gandai, kad Teokolis arenoje buvo sužeistas tūkstančius kartų, bet nei karto nemirė. Taip pat jis nei karto nepralaimėjo. Ir dar – beveik visos kovos baigdavosi priešininkų mirtimi. Jis turėjo pravardę – Mirties Šešėlis. Vienintelis Onomajus yra po kovos su juo likęs gyvas ir tai visi vadino praktiškai laimėjimu, nors doktorės kūną po šios kovos „išgražino“ siaubingi randai. Teokolį vos ne vos įveikė kartu Spartakas ir Kriksas, po ko Kriksas vos išgyveno nuo siaubingų sužeidimų. Taigi, Mirties Šešėlis žaidime yra vienintelis gladiatorius, kuris turi 5 atakos ir 5 gynybos kauliukus, bet tik 2 greičio. Lėtas, bet mirtinas. Ir, kad būtų balansas – jis neturi jokios specialios savybės. Teokolį nupirko Bralis ir man pirmą kartą šmėkštelėjo, kad aš ko gero jau nebesu vienintelis arenos karalius, nes prieš kelias dienas, dar iki penktadieninės sesijos, testavau žaidimą trumpai, tik kovų fazę, tai ten Teokolis nugalėjo patį Spartaką. Aišku, čia buvo tik viena testinė kova, bet patys matot, kokia konkurencija man iškilo. O dar Bralis turėjo gerai primušęs ginklų arsenalą, kas darė jo kovotoją dar pavojingesnį. Kaip jau supratot, Kapujos minia tiesiog negalėjo praleisti tokių žaidynių, tad buvo tik laiko klausimas, kada Ganikas ir Teokolis susitiks arenoje. Kai tai nutiko, pradėjau strateguoti. Uždėjau Ganikui šalmą, kuris leidžia re-roll‘inti gynybos kaulus ir susimąsčiau, kokį puolamąjį ginklą jam duoti. Teokolio silpna vieta – greitis. Jo du mėlyni kauliukai, Ganiko – 4. Maniškis dvigubai už jį greitesnis. Tada įkišau jam į rankas tridantį, kuris leidžia pasiekti priešininką už 2 langelių. Bet Bralis irgi nedurnas, tokį pat trišakį įdavė ir tam monstrui. Dammit ! Lyg būtų mažą, dar į kitą ranką įteikė ir skydą, kuris pilnai anuliuoja vieną žalos. Žinojau tikrai, kad pirmą smūgį bet kuriuo atveju kirsiu aš ir tas smūgis turėjo būti labai svarbus, nes gerai įsmeigus, jis susilpnintų priešininką žymiai. Deja, pirmas blynas gavosi prisvilęs, padariau 2 žalos, iš kurios vieną Teokolis blokavo skydo pagalba. Tada jis žiebė man visais 5 raudonais atakos kaulais. Turiu pripažinti, Bralis tą vakarą taip prastai rideno kauliukus, kad prasčiau jau nebūna (jis pastoviai kaltino mano plastikinį dicetower‘į). Nenuostabu, kad atsigyniau nuo tos siaubingos atakos. Kova vyko tol, kol netikėtai Ganikas atliko klaidinantį manevrą ir jo kardas išlindo kiaurai padarydamas siaubingą 5 vertės žaizdą. Po šio smūgio kovos lemtis tapo aiški, dabar visi sulaikę kvėpavimą stebėjo, kuom viskas baigsis – sužeidimu, ar mirtim. Buvo kas statė prieš mane ir buvo kas statė už tai, kad bus vieno iš mūsų mirtis. Tokie statymai rizikingi, bet pavykus jiems – labai pelningi, nes sužeidimas ar mirtis išmokami 2:1 santykiu. Galiausiai Ganikas pašoko ir kirto paskutinį kirtį, Teokolis, išdrabstęs ginklus, kruvinas nuvirto į smėlį – pergalė ir sužeidimas! Tas, kas tuo metu organizavo žaidynes, buvo sužavėtas ta kova (plius tikriausiai jis laimėjo ir pinigų iš šios kovos), tai dovanojo Teokoliui gyvybę. Pripažinsiu, man tikrai sekės tą vakarą kovoti, kaulai krito gerai. Po šios kovos, aš priartėjau prie labai pavojingos ribos – 10 Įtakos taškų (kad laimėti reikia 12). Tada prasidėjo žaidimas 3 prieš 1. Su nerimu laukiau intrigų fazės, nes tada realiausiai galėjo man numušti Įtaka mano „mieli“ draugai. Bet įvyko kitas dalykas – Justas, kuris turėjo nemažą gaują vergų ir vergių, praktiškai visą žaidimą nejautė pinigų stygiaus. Todėl pas jį visada pūpsojo didelė aukso krūva. Jis ėmė supirkinėti iš kolegų sargybinius už labai neblogą 5 monetų kainą už vienetą. Nenuostabu, kad tie lapuchai mielai jam juos pardavė. O tai buvo siaubinga klaida! Kaip žinia, kiekvienas veikėjas dar turi po dvi savybes, kurias gali naudoti per Intrigų fazę. Viena iš Glaberio savybių buvo ta, kad jis gali užversti 3 sargybinių kortas ir patraukti naują intrigos kortą. Tai, atėjus jo varymui jis manipuliuodavo kažkur 7-8 kortom, o tai yra didelė galia, tuo labiau, kad paprašyti iš kitų „paskolinti“ Įtakos buvo ne problema, nes niekas nenorėjo, kad laimėtų Ramas :) Bet jie nematė sumaniai paslėptos grėsmės – kita jo savybė reiškė, kad jis gali išmesti tris sargybinius ir už tai gauti 1 Įtakos. Tas savybes jis gali kartoti daug kartų, jei tik turi pakankamai sargybinių. O po supirkimo jis jų turėjo gal 15. Per savo varymą kaip dėjo nuo 7 iki 11 Įtakos taškų, tai visiems stalčiai atsidarė. Paskui dar sužaidė intrigos kortą, kuri pridėjo jam ir paskutinį reikiamą tašką. BET... jis pradėjo Intrigų fazę pirmas, vadinas dar buvo trys žmonės, kurie galėjo jam tai numušti. Bet kaip nekeista niekas neturėjo nieko siaubingo. Bralis dar kažką mėgino kenkti, bet Justas ramiai kontratakavo su Reaction kortą ir jo planus sužlugdė. Kaip vėliau jis parodė, ką turėjo rankoje, paaiškėjo, kad ten buvo dar viena reaction korta, tad tas žaltys jautėsi gan saugus, viską planavo dar iš anksto. Bet kaip irgi paaiškėjo po to, Bralis galėjo vis tik pakeisti eigą ir neleisti jam laimėti. Bralis turėjo kortą, kuri priduoda +1 Įtakos kažkuriam žaidėjui, jis ją sužaidė kažkodėl ant savęs, nors net teorinio šanso laimėti jis neturėjo. Aš gi, buvau ties 11 Įtakos taškų ir tas +1 taškas mane būtų sulyginęs su Justu, o pagal taisykles, jei fazei pasibaigus yra daugiau nei vienas žmogus, kas turi 12 taškų – jų likimas lemiamas arenoje, galutinėje kovoje. Pabrėžiu, kad Justas praktiškai visą žaidimą neturėjo padoraus gladiatoriaus (na išskyrus gal amžiną atilsį Onomajų), tai kieno pergalė būtų finalinėje kovoje, niekam klausimų nekilo. Bet laimėtojas yra laimėtojas ir Justas tai pasiekė per gudrias intrigas ir tai yra labai gerai. Man buvo smagu, kad likau antras tik per Marytės plauką, be to – Kapujos žmonės dar mane ilgai minės už nuostabias kovas arenoje!
Final thougths. Žaidimas tikrai gerai rauna stogą, siaubingai norisi dar palošti. Nes mes po pirmos sesijos jau turim daugmaž supratimą apie vaikštomas turgaus kainas, apie galimus niuansus, bet yra dar daug neišbandytų plonybių. Šiam žaidimui išplėtimas yra dideliausias THE MUST ! Nes jis priduoda dar 2 naujus veikėjus, galimybę žaisti iki 6 žaidėjų, galimybę dalyvauti Primuse (grandiozinės žaidynės, kur žaidėjai kaunasi 2x2 team‘ais), o taip pat naujų vergų, gladiatorių, ginklų ir intrigų. Expansionas jau užsakytas, nuo kitos savaitės pradedu laukti. Dėkui Maroom už šio žaidimo reklamą Facebook‘e, bei jo realizavimą tikrovėje, dėkui Kauno Hexagon klubo nariui Pauliui (Nelly K. Bassass), kuris galutinai padėjo apsispręsti, dėkui žmonai, kuri padengė pusę žaidimo kainos ir galiausiai dėkui vakar žaidėjams už gera pirmą sesiją.
-
O ką Glaberis, Mariukai ? Tai jumi su Braliu, terliai, pardavėt jam dafigą sargybinių. Lošiant prieš jį - jokių sargybinių jam ! Griežtai. Lai žvejoja juos iš intrigų kortų, o tai pasakysiu - laimės dalykas, nes aš per visą žaidimą ištraukiau vos 3. Ir kuo daugiau kenkti reikia, kad naudotu tuos guard'us o ne kauptų juos. Ir visa strategija.
Nu o su Batiatu sunkiau, bet kaip sakiau - jis yra patyrusiems žaidėjams. Skaičiau strategija - jam reikia vis tik kaupti gladiatorius. Nežiūrint į tai, kad tarp tų gladiatoriu gali būti labai kietų, kurie jam garantuos pergales arenoje, kiti save praktiškai išlaiko , nes užvetus du, gauni 2 aukso. Nu aišku ir vergu reiktų. O ta intrigų korta, kuri duoda naudos už 4 ready gladus, tai ten berods gauni iškar +2 influence, o tai nėra blogai. Plius tokia korta yra ne viena kaladėj, ir tą kortą gali sužaist kaimynas ant tavęs, jei gerai įtiksi.
Reiks dar pasidomėti, ar vis tik nereiks house rulsų, kol kas dar anksti kažką kalbėti.
-
Savo review vis mini serialą. Ar tai reiškia, kad kurie nėra jo matę ar net girdėję apie tokį (just like me), turės prastesnį game experience nei tie kas matę?
-
Savo review vis mini serialą. Ar tai reiškia, kad kurie nėra jo matę ar net girdėję apie tokį (just like me), turės prastesnį game experience nei tie kas matę?
Well, that depends. Čia panašiai kaip su Battlestar Galaktika - tie kas matę gali tiesiog maudytis flavor'e. Tokiam man, pvz, visada labai svarbu yra žaidimo backgroundas, kitiems žmonėm nelabai. Bet it's just me. Kadangi žaidimas licenzinis, tai yra gerai matyti serialo personažus ir žinoti, ką jie gali, tuo labiau, kad ir perkelta į stalo žaidimą viskas labai gerai.
Kas liečia serialą, tai jis tikrai aukštam lygyje, tą liudija ir IMDB, tad pamėginus žaisti, kai kuriems gali kilti noras pažiūrėti serialą, kas nutiko Braliui su Galaktika ir nutiko Justui, po vakar žaidimo sesijos, kuris susigribo, kad vis tik yra matęs tik pirmą, nu geriausiu atveju dar antrą sezoną, bet nepaiūrėjęs iki galo.
Taigi, Simai, aš vis tik manau, kad tu vis tiek privalai pamėginti žaisti ir netgi manau, kad tau patiks. Tik noriu, kad žaidėjai suprastų vieną - kad ir kas nutiks prie stalo - tai nebus nieko asmeniško, nes šiame žaidime galima būti tikra šikna, bet tik dėl to, kad žaidimas tą leidžia. Žodžiu - fun and only fun !
-
Aš ir šį serialą nekažką tematęs, bet mane labiau sudomino šio žaidimo sistema kaip ten kas veikia. Turėtų būti tikrai daug linksmybių ir pagalių kaišymo kitiems į ratus :smile: Nostro apžvalga kaip visad informatyvi ir naudinga :good:
-
Penktadienį vėl vyko žaidynės (Primusas) pas Ramą. Nors paskutiniu metu jos pas jį dažnokai vyksta, šį kartą apturėjom neblogą, ar netgi sakyčiau labai gerą „blast‘ą“ ! Štai kaip viskas buvo...
Mūsų susirinko 5 žmonės (čia įskaitant ir mane). Ir žaidėjai buvo šį kartą ne visai standartiniai. Aišku buvo Justas, kuris BEJE, iki šiol nėra atsisakęs NEI VIENO kvietimo pas mane ! Įsivaizduojat ? 100-procentinis lankomumas, už ką šį žmogutį ir gerbiu. Dar atėjo Edis, irgi nemažiau fainas žmogeliukas, su kuriuo tikrai niekada nebūna liūdna. Buvo ir Arūnas, bet ne Bralis ir ne tas Arūnas, kur turi „Mice and Mystics“ žaidimą. Šis Arūnce yra labai retas svečias pas mane, tad kai jam pasiūliau, buvau praktiškai įsitikinęs, kad bus eilinis atmazas, bet gavosi visai gerai. Arūnas nėra „casual“ geimeris, bet taisykles jis pagauna greitai. Ir dar buvo vienas, visiems naujas dalyvis, jo vardas irgi Ramūnas. Jis irgi labai greit visur susigaudė ir dalyvavo eigoje, tarsi tai darytų kasdien :) Ir ką gi mes žaidėm su tokia marga publika ?
Kadangi praktiškai vienintelis Ramas nevėlavo, kol susirinkom tapo aišku, kad reikia pradžiai ir apšilimui kažko paprasto ir lengvo. Justas užvėlė, kad dabar klube dažnai lošia 7 Wonders ir jam dabar kablys ant to žaidimo. Tai yra žaidimas, kurio ir aš niekada neatsisakau sužaisti, plius – jis nesudėtingas ir labai tiko naujiems žmonėms. Buvo gaila Edžio, kurio Pasaulio Stebuklai VIS dar neužkabina. Bet kai pasakėm, kad po to lošim Spartaką, jis sutiko. Justas sukonstravo 5 žaidėjams kalades, o aš papasakojau basnią apie taisykles. Pirmas amžius praktiškai buvo kaip mokomasis. Nesugalvodamas, kokią čia strategija prasukus, paėmiau į rankas gautas lyderių kortas. Iškart pamačiau, kad yra Mecenatas (Maceinas), kuris praktiškai man apmoka kitų lyderių išėjimą į žaidimą, tai ir pasiėmiau. Po pirmo draft‘o gavau tokia irgi nieko ranką, tai vertingiausias man ten pasirodė faraonas Ramzis, kuris leidžia statyti gildijas už dyka, tik pagalvokit... su trečia ranka išsirinkau Kaligula, kuris duoda per amžių statyti juodą city kortą irgi už dyką. Paskutinė buvo kažkuris iš mokslininkų, kuris duoda taškų už žalias mokslo kortas. Pradinė mintis buvo tokia, kad nestatysiu daug resursų gaminančių objektų. Aišku resursų turėt yra gerai, bet padėdamas resursų kortą, aš tuo metu nepadedu kitos kortos, kuri man neš taškus. Kažkaip visai nieko man pasirodė Justo stilius – jis dažniausiai stato struktūras, kurios leidžia pigiau pirkti iš kaimynų resursus. Nors pats Justas šį kartą žaidė priešingai, jis prisidėjo visa krūvą įvairių resursų, tik nežinia, ar tyčia, ar tiesiog nebuvo jam ką daugiau dėti. Taip pat, nuo pirmų varymų pradėjau investuot į mėlynas kortas, anos kaip žinia arba nekainuoja, arba kainuoja mažai, arba statomos pagal grandinę. Arūnas pasidėjo Diokletianą, kuris už juodas kortas jam gražina 2 aukso, ir kad pasius taškyti juodas kortas – per visą žaidimą jų prisidėjo tikrai virš dešimt ! Edis iš pat pradžių nutarė kariauti ir smeigė iškart kažkokią juodą kortą, kuri duoda 3 karinio galingumo, kai tuo tarpu aš turėjau tik vieną, bet gerai buvo tas, kad kiti neturėjo nieko, o aš – nebuvau Edžio kaimynas. Nuo to labai kentėjo Justas, kuris irgi nebuvo Edžio kaimynas – tarp jo ir Edžio buvo Arūnas, kuris bent du amžius spėdavo pasiimt taikos balandį ir kovoje nedalyvaudavo. Ramas iš pat pradžių pasidėjo Mikalda (Blikis) ir ji buvo VIENINETLĖ lyderė jo žaidime. Pamenu savo pirmąjį Wonders‘ų žaidimą :) Mikalda buvau pasiemęs ir aš, bet tikriausiai dėl papų. O mes Ramui paaiškinom, kad ana yra gera ir gali suvairuoti iš banko resursų už vieną monetukę. Kitus lyderius jis pardavė – vienus, nes reikėjo babkių, o kitus dėl to, kad Arūnas sužaidė kortą, kuri reikia susimokėt pinigų ir jam nebeužteko nusipirkti lyderių, kurie pas jį buvo likę brangūs (abu po 4 kapeikas). Bet užtat jis ko gero surinko visas žalias kortas, nes kažkaip nuklausė, kai aiškinau taisykles, kad žalios kortos renkasi įvairiais rinkinukais ir generuoja aibes taškų. Arūnas pastoviai buvo aptekęs šlamančiais ir skambančiais, jam ant kulnų lipo Justas, mat iš ano Arūnas pirkdavo resursus, o pats kaip sakiau – dolerių gerai pasidarydavo iš juodų kortų. O mums su Ramu pinigėlių kaip ir stigo, ypač Ramui (jis netgi skolų raštelių gavo). Taip slinko amžiai, statėmės tuos sava miestus, kai atėjo laikas skaičiuoti taškus. Suskaičiavau savo – 62. Meh... žaidimo mastais tai yra visai nedaug. Bet kaip sakiau, ant specialiai vieno kažko ir nėjau, visko stačiau po truputį. Skaičiuojam Justo laimėjimus, pas jį gavosi kažkur 57 taškai – yes, apnešiau patyrusį žaidėją, liko naujokėliai :) Sekantis Arūnas – 56 taškai, tas už galvos susigriebė – vos vienu tašku mažiau nei Justas, abidna... Tada Edis dėjo „rekordą“ – 50 taškų :) Iš esmės, didžiausia dalį tų taškų sudarė karo pergalės trofėjai. O daugiau nieko kito Edis ir neturėjo baisiai. Naais – aš vis dar pirmas. Tada atėjo eilė Ramui, kurio žalių kortų juosta mus (o ypač mane) labai neramino. Tas vaikis turėjo surinkęs gal porą rinkinukų visų skirtingų simbolių, taip pat du rinkinukai po 4 vienodas ir dar vienas rinkinukas po 3 vienodas. Bet taškų gavosi virš penkiasdešimt, man atrodo net mažiau nei Arūno ir Justo. Valio, pergalė mano ! Ir noriu pabrėžti, kad tai pirmoji mano pergalė šiame žaidime EVER ! Esu daug kartų buvęs antras, bet pirmas – ne. Kaip parodė Edžio ir Ramo strategija – rinkti vienos rūšies dalyką neapsimoka. O aš po peržvelgiau savo miestą – iš kur gi kilo tie mano taškai ? Gavau gerą wonderį – Artemidės šventyklą. Buvau pastatęs du lygius, trečio nepastačiau dėl to, kad mums su Justu dievo rykštė buvo stiklas. Jo turėjo TIK Edis, kuris nebuvo nei mano, nei Justo kaimynas. Taigi, mano wonderis duoda ir taškų ir pinigų. Po to sugebėjau su gildijų pagalba surinkti tris žalių kortų dantračius – 9 taškai. Karine galia buvau antras po Edžio, čia vėl kokį 12 taškų gavosi. Paskui už mėlynas vėl surinkau apie 20. Taip ir susidėjo taškai. Čia iš tų atvejų, kai žaidi, nežinia ką darai, biški to, biški ano ir susidaro kažkaip suma. Naujokams geimas patiko, sako – gal dar ? Sakau,nea – einam užsiimti rimtais dalykais.
Kol guldžiau abu vaikus, rebiatos setupino Spartaką, kurį pirmą kartą lošėm 5-se, tad buvo puiki proga išmėginti šio žaidimo išplėtimą. Tą patvirtino ir tai, kad du žaidėjai gavo naujas šeimas (Arūnas – Varinijų, Ramas – Sepijų). Edis gavo Batiatą, Justas – Solonijų, o aš VĖL gavau Glaberį :) Žaidimo strategija buvau pasirinkęs tokią, kad planavau pavaryt gerai vergų, kad gauti po to pinigėlių. Aišku, labai viskas priklausė nuo pirmojo turgaus :) Pradėjom žaisti apie dešimtą valandą vakaro ir, kad nesikartotų atvejis klube (su 7 žaidimo valandom) startavom iškart su 3 įtakos taškais. Tai sutrumpino kažkiek žaidimo laiko, plius atsisakydamas kovoti pradžioje, jau turi ką prarasti, na ir 3 taškai leidžia jau sužaisti nemažą dalį intrigų. Ir nors jas sužaisti buvo galima, beveik viską mėčiau į discard krūvą, kad gauti pinigų, juk turgus laukė... dar pamiršau pasakyti, kad tapau pirminiu organizatorium (host), tai buvo nepalanki pozicija žaisti intrigas. Kiti daugmaž irgi labai nesidraskė, nes visiems reikėjo grynųjų, ypač Batiatui Edžiui. Nežiūrint į dideles viltis pirmasis turgus savo vilčių nepateisino. Buvo gerai tas, kad šį kartą turguj pastoviai būdavo pasiūla, nes lošėm 5-se, tiek buvo siūloma tiek ir kortų (tiek kiek žaidėjų). Pavyko nupirkti kūjį, kuris kaip žinia vieną kartą dubliuoja Ganiko savybę – win on ties. Praktiškai mano startinis gladiatorius gavosi kaip mini Ganikas, hehe... tik labai jau mini, nes kūjis, kaip sakiau yra vienkartinio panaudojimo – užtvojai ir numetei. Pirmasis gerą gladiatorių nusipirko Arūnas. Tai buvo Onomajus, kuris, beje paskutiniu laiku man ima vis labiau patikti, NES – jo statistika yra BEVEIK visi 4 kauliukai. Trys kaulai yra tik gynyba - jis man geresnis netgi už Kriksą, kurio trys kauliukai yra greičio. Onomajaus savybė blokuoja bet kurio gladiatoriaus savybę, o čia yra žiauriai gerai, nes Ganikas ar pats Spartakas, be savo savybių yra tik paprasti geltonsnapiai. Kovos su Onomajum būna įdomios, nes tada viską praktiškai lemia kauliukų kritimas, kitaip sakant – sena, gera, sąžininga kova. Nu aišku – ir ginklai. Suprantat visi, kad šis juodaodis gladiatorius greit surinko keletą Palankumo (favor) tokenų ir tada nutiko įdomus dalykas. Edis nusipirko irgi neprastą gladiatorių – Sedulą (Sedulus). Jo ataka ir gynyba yra po 4. Bet greitis – 2. Mini Teokolis, ane ? :) Bet Sedulo savybė yra tokia, kad jis perridena VISUS savo vienetukus. Tai reiškia, kad išridenai vienetą, perrideni, vėl vienetas – perrideni. Rideni tol, kol nebelieka vienetų. Paprastai tai tokia savybė yra žvėris, bet tik ne prieš Onomajų. Plius Sedulas į arena atėjo be nieko, o doktorė atsinešė impregnuotą diržą („unopposed“ priešininko kauliukai pataiko tik nuo 4+). Gan nemaža persvara Onomajaus pusėje, bet buvo tokių, kas statė už Sedulą, pvz. Ramas. Nepatikėsit, bet Sedulas ir laimėjo, nežiūrint į tai, kad jo startinis greitis buvo net dviem kauliukais mažesnis. Kuom man patinka tokia kovos sistema, kad būdamas akivaizdžiai stipresnis, dar nereiškia, kad nugalėsi. Kova buvo labai gera ir host‘as pasigailėjo Onomajaus, kuris buvo tiesiog nugalėtas, net nesužeistas. Tuo metu pas visus jau buvo apie 5 – 6 įtakos taškus ir kai kurie buvo jau neblogai atsigavę: pvz. aš jau turėjau kokius 5 vergus, planą vykdyti sekėsi visai nieko. Bet va Ramas buvo likęs su vienu startiniu gladiatoriumi ir su vienu startiniu vergu, plius pinigų nekažką. Jam reikėjo kažką sročnai užsukti. Man visai nieko sekėsi traukti sargybinius iš intrigų kaladės, kadangi praktiškai niekas mano Glaberiui jų nepardavinėjo. Nu su viena korta prasisukau neblogai, kadangi ji taikėsi į vergą arba gladiatorių ( ko pas Ramą buvo po vieną ir to ir ano), tam kad ant jo nežaisiu tos kortos, susitariau, kad per sekantį turgų, jis man parduos abu savo sargybinius po 3 auksinius. Pabrėžiu, kad abi naujos šeimos savo savybėse naudoja sargybinius, tad jie Glaberiui buvo realūs konkurentai, nes sargybiniai jiems buvo geri ne tik apsaugai, bet ir kitiems tikslams. Bet grįžkim prie Ramo – jam labai reikėjo apsirūpinti mėsa. Ir gavosi taip, kad per vieną turgų jis nusipirko kelis „middle tier“ gladiatorius, nes paprasčiausiai daugiau niekam jų nereikėjo (aš laukiau kokio geresnio ir slapčia taupiau svarus sterlingus). Vienas iš Ramo mušeikų buvo Duobės Padaras (The Thing in the Pit), kuris kaip žinome nugalėtas aukas tiesiog nužudo. Tuo metu Sedulas jau buvo tapęs čempionu, bet skirtingai nuo Onomajaus, kuris šlovę pasiekė arenoje, Sedulas tai užsidirbo per intrigas (o taip, yra tokių perliukinių kortų išplėtime). Čempionas prieš žudiką. Pagal kauliukus ir pagal kovines savybes pliusai buvo Sedulo pusėje. Bet vėlgi – buvo tokių, kas statė prieš jį. Praktiškai visi statė, kad lėks galva ir nesvarbu kieno ji bus. Nu ir ką jūs manot ? Čempionas prakišo ! To vakaro kauliukai buvo labai išdykę... Tai visi kurį laiką sėdėjom biški papezę, stebėdami kaip čempionui buvo nukirsta galva, ko pasekoje Edis prarado įtakos tašką. Aišku pasipelnė visi neblogai iš to, o tai dar vienas pliusas žaidimo neprognozuojamoms kovoms. Tuo metu aš jau gerai buvau primušęs denarijų, kai mano žmona, kuri sėdėjo šalia, bendravo su mumis ir stebėjo žaidimą, sako - „nu, einu miegučio..“ , aš ant bajerio sakau – „pala, dar neik, žiek – kaip aš Ganiką nupirksiu...“, ant tų žodžių aukcione verčiasi korta – pyst, o ten – Ganikas ! Publika numirė. Žmona nutarė pažiūrėt, kaip čia daba bus. Visi žino, kad aš mėgstu tą gladiatorių, tai klausimas buvo, ar lengvai kiti žaidėjai jį man atiduos... Ir kaip tyčia turėjau nemažai jenų, pasisek tu man taip... iki tol daugiausiai už Ganiką esu mokėjęs 15 auksinių. Pastebėjęs siaurus vilko žvilgsnius į delną įdėjau 23 monetas... ir pasirodo gerai padariau, nes žaltys Ramas buvo jų įsidėjęs 20 ! Taigi, dar tokios kainos už nieką niekas nėra mokėjęs. Įdomiausia tai, kad dar liko rublių ! Tai lyg ir paėmiau dar vergų, ar šalmą per tą patį aukcioną, dabar nebeatmenu. Na ką, gladiatorius jau yra, dabar reikia sugalvoti kaip jį paleisti apyvarton, t.y. - arenon. Ir čia gerai teko patepti organizatoriaus delną. Kainavo tas reikalas 3 auksinius, bet mane kiti žaidėjai, kaip rusai sako - „paimeli...“ :) Nea, Ganikas nepralošė kovos – jis joje išvis nedalyvavo, nes jam išėjus ir sudėjus statymus, Arūnas sužaidė „Rigged Match“ reakcijos kortą ir apkeitė mano kovotojus – kovoti išėjo startinis galų gladiatorius (galai specializuojasi ant gynybos). Aišku vargšas pralošė ir dabar bijau apsigauti - tai buvo bene pirmasis mano pralošimas arenoje EVER ! Organizatorius tada nusprendė, kad kova buvo nieko gero ir vargšą pasmerkė myriop. Ir liko Ganikas vienas, o tai yra pavojinga, kas prisimenant mano nuotykius iš sekmadieninio klubinio reporto, kaip Robkė bandė vaišinti mano Spartaką užnuodytu vynu. Aišku, tuo metu prieš mane rikiavosi gal 8 sargybiniai, plius buvo du vergai su Mercenary savybe (kuri veikia kaip ir Bodyguard – leidžia reroll‘inti sufailintą guard‘o bandymą), ale vis tiek pavojus buvo. Bet tada atsirado naujas būdas neišleisti gladiatorių į areną – sekančiame turguje atsivertė viena tokia įdomi vergė. Vardo nepamenu, bet ji yra iš expansion seto - ji seriale buvo tokia viliotoja, o žaidime turi dviguba savybę: arba gali gauti aukso, arba gali suvilioti gladiatorių, kuris yra exhaust‘inamas ir nebegali eiti į areną. Smagumas tame, kad suvilioti belen ką ji gali ANY TIME. Justas ją nupirko, bet čia buvo mano tokia klaida, kad negaliu sau atleisti. Tuo metu irgi turėjau krūvas rupijų ir galėjau sumokėt trigubai didesnę kainą, bet kažkaip neįvertinau tos mergos gerumo. Spėkit, į ką jinai nusitaikė ? Tai buvo vėlgi – labai tematiška, nes Ganikas per serialą labai mėgo vyną ir kekšes. Išvada – mano Ganikas per visą žaidimą arenoje kovėsi VOS VIENĄ kartą ! Kaip manot, ar buvo verta padėti 23 monetas ant to reikalo ? Čia yra elitinių gladiatorių minusai – jie kainuoja daug ir po to juos sunku iškišti į areną, tenka papirkinėti organizatorių, o tai vėl išlaidos. Tiesa, dėl to vieno karto, kai Ganikas kovojo... ar norit žinoti PRIEŠ KĄ jis kovojo ? Hell yeah - ogi prieš patį Mirties Šešėlį ! Tiesa, Teokolis (kurį netikėtai nupirko Edis) į areną išėjo be ginklų, o aš Ganikui įdaviau šalmą. Kova buvo nuožmi, bet Edžiui juodai nesisekė išrident normaliai kaulų, tai pabaigoj Ganikas nušniojo Teokoliui galvą ! Tai buvo antra skaudi netektis Edžiui – žuvo antras stiprus jo kovotojas. Kažkur tuo metu, visi turėjo jau apie 8 Įtakos, aš vienintelis vilkausi šiknoje su kokiais 6 taškais. Bet valiutos jau netrūko, be to turėjau Neviją - visi žinot šią nuostabią vergę (counts as two slaves). Taip pat man gerai pinigų uždirbo Arūnas, kuris ant manęs sužaisdavo kortą, kurios už kiekvieną vergą duoda po 2 monetas. Arūnas pasiimdavo pusę sumos, bet ir aš išeidavau į pliusą – visai už dyką, plius dar Ramas gaudavo naudos, nes Sepijaus savybė sako, kad kai kuris nors žaidėjas už schemą gauna pingų iš banko, 1 monetą gauna ir jis. Šios savybės dėka jis per visą žaidimą ko gero prisirinko apie 20 papildomų monetų. Kokia situacija buvo pas kitus žaidėjus ? Justas tebeturėjo abu startinius gladiatorius ir ko gero dar nebuvo dalyvavęs arenoje, žaidė savo pamėgta stilių – laimėk be kovų, nors turėjo nupirkęs tinklą, ko gero, dėl to, kad kitiems nekliūtų. Vergų jis turėjo truputį mažiau nei aš, bet gerų. Arūnas tebeturėjo Onomajų, kurio arenoje tą vakarą daugiau ir nebematėm, jis ko gero buvo antras žaidėjas po manęs, kuris turėjo šiek tiek ginklų. Edis turėjo daugiausia gladiatorių, bet kaip ir būdinga Batiato strategijai, jie buvo low-to-middle tier. Po Teokolio ir Sedulo mirties, geriausias jo kovotas buvo Agronas. Pamenu buvo gera Edžio reakcija, kai pasakėm, kad Agronas per serialą turėjo meilužį ir buvo nesvetimas vyriškai meilei :) „Oj, man pyderų nereik...“, bet kadangi visai nebrangiai jį pasiėmė, tai ką jau padarysi. O Agronas juk buvo visai nieko veikėjas, jis seriale buvo beveik visus sezonus ir kovėsi šalia Spartako visai gerai. Ramas irgi buvo kažkaip stebuklingai atsigavęs, turėjo jau tris gladiatorius, tiek pat vergų, pinigėlio jau krūvikės pūpsojo. Man patinka ta žaidimo mechanika, kad prieš kelis varymus tu gali būti niekas, o po to – visai nieko atsigauti. Tą įrodė ir ana, sekmadieninė, klubinė sesija, kai mane „spardė“ visi likę žaidėjai, bet po to vis tiek atsitiesiau, atkeršijau ir net laimėjau žaidimą. Kaip jau minėjau, vien su Ganiku jaučiaus nesaugus, reikėjo dar vieno gladiatoriaus (nors 8 vergai, man labai gražiai nešė 7 auksinius per palaikymo fazę). Ir tada atsivertė Žmogžudys. Taip vadinasi gladiatorius (The Murderer). Toks tatuiruotas jo veidas. Jis yra middle-to-top gladiatorius, bet su labai įdomia savybę. Savybė leidžia atsinešti į areną DU ginklus, bet draudžia dėvėti šarvus. Ir ši savybė ignoruoja Onomajaus savybę. Setup metu aš vėl buvau pasiėmęs gladiatoriaus figūrėlę, kuri turi du kardus – man ji kažkaip neša laimę. Deja, paprastai kardą turėjau nupirkęs tik vieną. Tai į kovą atsinešiau kardą ir kūjį, kurį turėjau nuo pat pradžios. Deja, neprireikė nei vieno nei kito, nes tas, su juo kovojau buvo paprastas vergas (man atrodo Justo). Vergui lėkė galva.
Pagaliau atėjo tas momentas, kai pasiruošėm šuoliui. Tarkim, šuoliui nuo kokių 9 įtakos taškų iki 12. Tokį šuolį galėjom atlikti aš ir Justas. Aš su Žmogžudžiu vos nesugadinau Justui planų, kai jį nupirkau. Nes jis turėjo daug sargybinių ir vergų, jam reikėjo gladiatorių, nes Solonijaus savybė sako – nusimesk 1 vergą, 1 sargybinį ir 1 gladiatorių – gausi tašką. Tai jam kaip tik trūko 3 taškų, o turėjo tik 2 gladiatorius. Gerai jam, kad nupirkt pavyko Auktą (Auctus), vieną iš paprastesnių gladiatorių. Labai durnai, kad aš buvau organizatorius prieš tai, vadinasi Intrigos fazė prasidėjo nuo manęs, o tai reiškė, kad dar 4 žaidėjai gali man pakenkti. Bet, jei aš nepasiekiu 12, Justas, kurio varymas buvo paskutinis, garantuotai pasiekia 12 taškų ir laimi. Tai dėjau. Po visko, man liko dar 3 sargybiniai ir du vergai, kurie leidžia perridenti sargybinius. Bet prieš mane buvo dar 4 žaidėjai ! Ramas nieko rimto nepasiūlė, bet Edis dėjo tokią siaubingą intrigą, kuri kainuoja 12 įtakos. Man – minus 1 taškas, kažkam plius vienas. Reikėjo gintis, nu ir pradėjau, savo stiliumi degint sargybinius, nepaėjo nei re-roll‘ai, nors keičiau kauliukus – suėjo visi mano sargybiniai ir tapau su 11 įtakos taškų. O tiem juoko buvo iki ašarų. Bet kolegos nenorėjo kad ir Justas laimėtų, tai Arūnas man pakėlė vėl iki 12 taškų įtaka, bet sako – „norėsiu garbingos kovos...“ ir exhaust‘ino mano visus ginklus (yra tokia nagla kortukė išplėtime). Tada atėjo Justo varymas, jis ten lengvai pasikėlė iki 12 ir pagal taisykles, jei yra daugiau nei vienas žaidėjas su 12 taškų, pergalė nulemiama arenoje. Kadangi buvom tik du tokie žaidėjai, tai nereikėjo skaičiuoti ir lyginti gladiatorių ir ginklų, kaip tai daroma su trim lygiais žaidėjais. Bet šansai buvo mano pusėje, nes Žmogžudys buvo akivaizdžiai stipresnis už Auktą. Bet mes jau šiandien ne kartą matėm, kaip netikėtai gali pakrypti kova. Plius, mano kovotojo savybė be ginklų buvo niekinė, o Aukto savybė leido Justui liepti perridenti vieną kauliuką vieną kartą per kovą. Tai Justas ilgai laukė, kada čia taip padaryti, tai kažkur pabaigoj buvo tas bandymas, bet realiai kovos eigos jis nepakeitė. Aš laimėjau ! Woo-hoo... antrą sesiją iš eilės :) Plius – visas iki šiol žaistas sesijas ir dabartinę laimėjo Glaberis (pirma sesija Justo su juo, sekančios dvi – mano). Bet ir šį kartą Glaberis laimėjo ne per savo savybes. Per jas gavau tik 2 taškus, plius pirmos savybės – kortų traukimo irgi labai nenaudojau smarkiai. Gal dėl to, kad sekasi kovoti, o gal dėl to, kad buvo net trys žmonės žaidžiantys pirmą kartą šį žaidimą. Bet pergalė yra pergalė ir tai yra smagu – buvo mano vakaras, abu žaisti žaidimai buvo mano, yeah.
Įdomus niuansas – tvarkydamas žaidimą patikrinau – turgaus kaladės dugne gulėjo kokie 5-6 ginklai, tarp jų abu „ball and chain“ ginklai, o ietis – pačiame dugne. Stebiuosi, kaip ieties dar niekas nėra net matęs per visus tris žaidimus. Plius, jums ko gero kyla klausimas – kodėl nebuvo nei vienų Primuso žaidynių ? Nagi todėl, kad jas host‘as gali skelbti tik turėdamas 10 įtakos taškų, o mes dažniausiai darom šuolį nuo kokių 8 – 9 taškų. Jei tai kartosis, įtariu reiks vienintelio house rule. Aišku, yra dvi ar trys kortos, kurios gali priversti organizatorių organizuoti Primusą, net neturint reikiamos įtakos, bet aš tas abi kortukes gavau pačiu pirmu traukimu ir abi sudėjau į discard krūvą jau pačiais pirmais savo veiksmais. Kadangi intrigų kaladę darėm reshuffle tik pačioj pabaigoj, gauti jas pakartotinai šansų beveik nebuvo.
Pastebėjau tendencija, kad ši sesija intrigų prasme buvo kiek rami, ta prasme – nebuvo tokiu niuansų ir fintusų, kokie dėjosi klube sekmadienį. Žaidėjai mažiau kenkė vienas kitam, labiau pagelbėdavo kitiems, kad gautų naudos ir sau. Nebuvo tokių žiaurių susitarimų sulaužymų, kad įsigytum mirtiną priešą. Bet užtat mes praktiškai tilpom į penkias valandas ! Taip, nes visi išėjo namo apie pusę keturių. Tai aš nesuprantu, kaip mes ten, lošdami 4-se klube užgaišom tiek, kai čia, būdami penki (ir analogiškai – 3 nauji žmonės) taip gražiai susitvarkėm ? Pasirodo, galima kažkaip...
Tiesa, nepapasakojau dar apie Edžio bajerį. Kita diena jis man skambiną apie vidurdienį ir sako į telefono ragelį – „Klausyk, vakar mačiau kad turi Hario Poterio knygas... ar gali man jų numerius pasakyt, kelintos ten knygos...“, aš nieko neįtardamas nueinu prie tu knygų (jos yra po mano žaidimais, lentynos apačioje), pasiėmiau vieną knygą, vartau, niekur nerandu to numerio. Edis sako – „Tai gal ant kitos yra ?“. Pasiemu kitą, nu nėra... tada tas šelmis sako – „Ai, pala, ten tada bus numeriai ant Eridano fantastinių knygų kolekcijos...“ Nu ant tų knygų tikrai yra numeracija, aš pasuku žvilgsnį į kairę, kur tos knygos ir ką aš matau ? Tarp knygų yra įsprausta nedidelė dėžutė, o ant jos ta tokia įkonėlė, kurį būna ant kortų žaidimo „Bang“ gamintojo dėžučių. Ištraukiu dėžę – gi matau, kad ten yra Bang expansionas – „Gold Rush“. Pirma mintis, gal mano žmona čia kokį siurprizą padarė ir aš netikėtai radau anksčiau laiko ?? Šaukiu žmoną iš kito kambario ir tada Edis pradeda žvengti... pasirodo, tai – jo kalėdinė dovana ! Tik tada man dašilo, ką jis ten tą vakarą veikė tame knygų kampe :) Edi, brolau – jei dabar tai skaitai... seniuk, šiais metais tai yra antras kartas, kai patiriu tokį siurprizą, kad iš pradžių neturiu net žodžių. Pirmas buvo, kai per mano gimtadienį žmona sukvietė gal pusę draugų į boulingą man nežinant, o kai atėjom su ja, dviese, visa kompanija išlindo iš už kampo ir went like – „Surprise ! Ačiū tau už šią nuostabią dovanėlę, labai labai ! Dar vienas dalykas dabar man nušoko į vietą – pamenu kaip per Jamam dienas sutikau Edį Akropolyje ir planavau pasiimti už 55 litus šitą expą, tai jis ėmė atkalbinėti, kad mol, bus dar akcijų, gal gausim pigiau and stuff... tai va ką tas šelmis jau tada schem‘ino :) Pats ko gero taip ir nebūčiau to įsigijęs, ne dėl kainos, tiesiog būčiau pamiršęs ir tiek. Dabar, draugai – belen kada, kai lošim „Bang!“, prisiminsim, kad čia yra ir dalis Edžio, net jei taip nutiks, kad tuo metu jis nebus šalia. Ačiū, draugeli – for life !
Niu kaip ir viskas. Penktadienį belen kaip užskaitau – užsikroviau visoms šventėms į priekį. Dėkui vaikinams, kurie nepasikuklino ir manau tikrai gerai praleido laiką. Tikiuos su šia kompanija ne paskutinis meetas, o po švenčių esu daugiau nei pasirengęs pakurt šitą grožį su 6 žaidėjais !
-
A žinot ką forumuose iškasiau ? Taigi, pasirodo ta mergikė, Marcė (Marcia), nu ta vergė, kur Ganiką suviliojo. Aš aišku neturiu dbar prieš savęs kortos, nes kol kas darbe sėdžiu, bet jos savybės wording'as yra maždaug toks : "Exhaust to gain 1 gold, or DISCARD to exhaust gladiator not in the arena." Kaip matom, jei jinai nori permiegoti su Ganiku, jos teks atsisakyti.... o ne tik apversti kortą, kaip mes galvojom. Vadinasi.... jinai nėra jau tokia gerulė. Nu aišku, kritiniu momentu gali labai sušikti planus, bet atsisakyt vergės, kuri neša auksą dėl to, kad kažkoks čempionas neįšeitų į areną - čia mano nuomone, per didelė kaina :)
-
Su naujais visus ! Pirmas šių metų penktadieninis, neklubinis reportas. Šis susibėgimas buvo dar neeilinis ir tuo, kad tuo pačiu lengvai paminėjom ir mano gimtadienį. Noriu pasakyt labai didelį dėkui vaikinams, kurie kaip visada, pasirodė savo stilium – manęs laukė šampanas ir tortas. Surprise ! Ačiū, ačiū ir dar kartą ačiū zuikiai !
Susirinkus buvo sprendžiamas amžinas klausimas – o ką gi žaisti ? Toks jausmas, kad kuo daugiau žaidimų, tuo sunkiau išsirinkt, nes visų skoniai labai rafinuoti. Kaip jau galite nujausti, be Bang ! čia neapsiėjom :) Be to, beveik visi, išskyrus mane ir Robkę nebuvo bandę naujo expansion‘o. Žmona mano nelošė pirmos partijos, užtat jinai iškepė krabų lazdelių tešloje su majonezo padažu. Vaikinai pasirodė praalkę, tad to gėrio greit nebeliko, užtat žmona pakilo porą levelių mūsų akyse. Kaip visada gavau banditą, sakau – „vaikinai, šįvakar mano gimtadienis, į mane nešaudom...“. Žodžiu, miriau pirmas, nes visiems pasirodė, kad kaip tik užversti Ramą pirmą yra labai juokinga. Nors čia nieko tokio, nes likę banditai nupylė šerifą galų gale. Neoficialiai laimėjau būdamas negyvas :) Beje, supratom vieną dalyką – negali būti dviejų vienodų kortų pas tą patį žaidėją. Vadinas – jokių daugiau dviejų uždegtų dinamitų. Realiai abu dinamitai gali būti žaidime, bet jie turi tuo pačiu metu būti pas skirtingus žmones.
Po to ėjom guldyt vaikų į lovytes, o likusius palikom spręst amžiną klausimą. Kažkaip ant liežuvio galo sukosi Battlestar Galactica, bet kažkaip čia buvo ne vienbalsiai. Galų gale, Justas suvėlė, kad lošim Galactica, jei prieš tai pirmiau išgersim Raudonojo Slibino Smuklėje. Kaip gi per savo gimtadienį neišgėrus, pvz. kokio Vytauto ? Juokaunu... Bet čia buvo gudriai paspęsti spąstai, nes nedaug kas suprato, kad pabaigę lošti RDI, mes nebeturėsim laiko ilgam žaidimui. O į smuklę susirinko 6 nuotykių ieškotojai. Traukėm iš VISŲ 14-os veikėjų. Man teko Vizgailė. Prie stalo buvo ir vienas naujokas šiame žaidime, tai – Arūnas (ne Bralis, nors jis irgi buvo ir ne kitas Arūnas, kuris turi Peliukų stalo žaidimą). Kaip matome pas mane Arūnų yra nemažai ir bent du iš jų – mano kolegos. Taigi, įdomu tai, kad jis pradėjo žaisti BEVEIK nepaaiškinus jam taisyklių :) O kas žaidė RDI žino, kiek ten nemažai teksto tose kortose. Bralis netgi naudojo savo išmanųjį, kad pasišviestų, lyg palubėj kabančių aštuonių 35 vatų halogenų būtų buvę mažą. Bet Arūniukas šaunuolis, jis labai gerai tvarkėsi. Beje, jis žaidė už bardą Fleką. Tai dar pačioj pradžioj nutiko bajeris – prasidėjo lošimas, nieko čia ypatinga išskyrus tai, kad kažkuris nutarė pakelti statymus... tada tą patį padaryti nutarė dar vienas, po dar kitas... baigės tuo, kad buvo sužaistos penkios „I raise“ kortos ir banko dydis sudarė kažkur 25 monetas. Kažkaip stebuklingai laimėjo Bralis, kuris žaidė už burtininką Zotą. Aš, Edis ir Justas po to likom kažkur su 4 kapeikom. Prisigert, ar būt sumuštam nebegrėsė. Pirmas pas kiaulukes išėjo Robkė ir pareiškė, kad vaidilutė Deirdrė jam visai nepatinka. Po to gan ilgokai smaukėmės, nežiūrint į tai, kad krapštėm paskutinius skatikus. Aš gavau pilną ranką kortų, kurios leidžia pasitraukti iš lošimo. Bet pinigai nežiūrint į tai gerai tirpo. Tada atėjo lemiamas lošimas, kai paskutinius auksinius sukišom į lošimą ir kas laimėjo nepamenu, bet ne esmė, nes pinigai atiteko smuklei, kitaip sakant skurstantiems Mozambiko vaikučiams. Mudu su Edžiu, susikibę už rankučių ir svirduliuodami nudrožėm į tvartą pas Robkę, kuris taip knarkė, kad svirno stogas kilnojosi. Po to žiūrim situaciją – Justas beveik blaivas ir nesumuštas, bet tik su keliais monetais sėdi, užtat Arūnčiko, o ypač Bralio nesimato už pinigų krūvos. Bet anie jau gerokai šilti ir aptalžyti. Planas aiškus, Justą reik nukelt nuo pinigų ir viskas, nes jei bent vienas iš piniguočių nusitašo, Justas gauna babų ir tada jau sunku jį bus paimt. Bet gavos taip, kad Justas (jo veikėjas buvo iliuzijų meistrė Ieva) kažką sumaklino ir gavo valiutos, po ko jau turėjo apie 10 vienetų. Omg, dabar tai negerai... But guess what – anie du sugebėjo jį prigirdyti ant tiek, kad jis vos laikės ant kojų. Ir tada buvo geriausia vieta :) Tuo metu pas visus gyvybės žymeklis nuo alkoholio skyrėsi vos per kelis vienetus. Reikėjo gero niukso, ar bokalo stipraus gėrimo. Justas kala žalos į Arūną, tas žalą ima, bet prieš griūdamas nuo stalo spėja kontratakuoti – pasikviečia vieną savo gerbėjų, tokį spintą žaliūką, kuris mėgina trenkti Justui, bet tas žalą redirectiną į Bralį. Bralis sako – „Aš taip nemanau !“, įsivaizduokit - turėjo išsaugojęs tą kortą, žaltys. Justas irgi griūva po stalu, o Bralis užsiverčia bokalą su ta mintim, kad „oj kaip rytoj galvą skaudės...“
Kadangi buvo jau apie 12 valanda, tai atkimšom šampės ir pakėlėm už mane taures. Aš prieš tai buvau padaręs 2 butelius balto kvietinio alaus, tai gavosi šioks toks maišymas, bet juk gimtadienis tai ne kasdien :) Plius, kad tuomet buvo OFICIALI gimtadienio diena :) Dar pašlamštėm torto ir tęsėm toliau... Bang‘ą ! Tas žaidimas virsta kažkokia priklausomybe, nors tuo nesiskundžiu. Vėl buvau banditas ir vėl miriau pirmas – prikolas pavadinimu „Nudėkim Ramą per jo gimtadienį pirmą“ kaip supratau vis dar veikė. Po tos partijos jau buvo po pirmos ir pirmas nuo mūsų atskilo Robkė. Ar man pasirodė taip, ar jam buvo mažiausiai linksma iš visų ? Robertai, ar man tik rodės, ar tikrai buvai kažkoks santūresnis nei įprastai, nes publika buvo iki skausmo žinoma. Paneik mano nuogąstavimus...‘
Paskutinę partiją gavau renegatą ir spėjam, spėjam... O TAIP ! Atspėjo tas, kuris pasakė, kad Ramas mirė pirmas :) Beje, pirmą ir paskutinę partiją gavau tą patį veikėją – Tequila Joe, kuris jei geria alaus, gauna ne 1 o 2 gyvybės taškus. Bėda buvo tik ta, kad nebuvo ką gerti, kai kiti tuo tarpu alų mainė į auksą. Buvo gan įdomi žaidimo pabaiga. Bralis buvo šerifas, aš buvau negyvas, paskui tokiu tapo ir Justas, kuris buvo banditas. Liko du banditai, padėjėjas ir Bralis. Beveik visi veikėjai gerai apsirūpinę, apsidėję arkliais ir kepurėmis. Padėjėjas tikrai žino kas yra kas, bet niekas nežino kas yra pats padėjėjas. Tai buvo galvos skausmas Braliui, nes nupylus ne tą – skaudėtų kortų prasme. Aišku, nupilt ne tą šansų yra mažiau, bet vis tiek. Galų gale krito Arūnas ir paaiškėjo, kad jis ir buvo padėjėjas. Neaiškumų nebeliko, du banditai – Diana ir Edis išėjo atvirai ant vieno šerifo, kas nedažnai nutinka. Ir čia viską sukniso Justas :) High Noon kaladėje atsivertė korta „Vaiduoklių miestas“. Man, kaip renegatui, tai nieko nekeitė, nes dar buvo žmonių pakankamai ir laimėt jau niekaip nebegalėjau. Bet Justas sėdėjo už manęs ir manęs, kaip vaiduokliui nebelikus, jis pilnai pasiekė Bralį. Sugebėjo padaryt vieną žaizdą, bet to ir tereikėjo, nes mano žmona, kuri sėdėjo už Justo, per savo varymą nušovė šerifą, kuris jau nebeturėjo kortų rankoje ir nebegalėjo gintis. Laimėjo plėšikai ir tai jau buvo antras atvejis iš trijų tą vakarą, kai laimėjo blogiečiai.
Va tokios smagios partijos buvo suloštos tą vakarą. Gaila, kad nepamėginom BSG:Daybreak, bet tą reikalą planuoju artimiausiu laiku padaryt klube, tik reiks taisykles prisimint. Buvo geras penktadienis, ačiū visiems atėjusiems, pasveikinusiems ir dalyvavusiems. Diana, žaidimo sesijos metu kelis kartus su planšetę fotografavo stalą ir iškart raportavo į FaceBook, po ko kilo susidomėjimo ir balto pavydo banga tarp jos draugių, ką ten mes taip smagiai ir linksmai veikėm ? O kad tai sužinot, reikia ateit pas mumi ir PAVAKAROT !
-
Tavo reportą, Ramai, kaip visada smagu skaityt, net, jei ir pats ten dalyvavęs :D . Truputį pataisysiu, per trečią Bang'ą pirmas miriau aš, nes išsidaviau, kad esu banditas, jau leisgyvis būdamas. Tave, rodos, per sekantį ratą kažkas nudėjo :smile: .
-
Po tos partijos jau buvo po pirmos ir pirmas nuo mūsų atskilo Robkė. Ar man pasirodė taip, ar jam buvo mažiausiai linksma iš visų ? Robertai, ar man tik rodės, ar tikrai buvai kažkoks santūresnis nei įprastai, nes publika buvo iki skausmo žinoma. Paneik mano nuogąstavimus...‘
Paneigiu tavo nuogastavimus. Tiesiog galva kvadratine po darbu buvo ir juokas versdavo ja barsketi kaip vaikiska zaisliuka :dash: :( Linksma tai buvo, tik juoktis negalejau %)
-
reikėjo antizombino įkalt :D
-
Čia vėl aš. Šis penktadienis buvo kiek kitoks, vien dėl to, kad dalyvavo... POVKĖ ! Jep, jau girdžiu minios ošimą :)
Povkė pavarė savo stilium : atėjo, pamatė, nugalėjo. Lošėm Spartaką. Jo dar nebuvo bandęs ir Gintaras, kuris kaip nekeista irgi pasirašė šiai avantiūrai. Dar buvo Justas, etatinis darbuotojas ir Bralis.
Kaip jau išspoilinau, laimėjo Povkė, spėkit su kuo ? Ogi su Glaberiu. Ir tai jau darosi nebejuokinga. 4 partija iš eilės (ties iš viso yra žaista) laimi tas, kas gauna Glaberį. Reikia su tuo kažką daryti. Aš gavau Batiatą ir supratau, kad visai nemoku už jį lošti - vilkaus paskutinis. Bet čia ko gero, dėl to, kad jis neatitinka mano žaidimo stiliaus. Man reikia kovų, arenos, kraujo. O su Batiato ekonomika to tikrai neprasuksi. Beje, liaudis turėjo progos išmėginti arenoje naują ginklą - grandinę su spygliuotu bumbulu. Ją turėjom Povkė ir aš, tik Povkė visai nemokėjo su ja muštis (nelaimingi kauliukai).
Šiaip tai maniau, kad Povkė labaiau buožins. O jisai žaidė praktiškai ramiai ir sažiningai. Ta prasme - pasakė, kad sandėris įvyks, ir tikrai - pažada ištesi. Kaip iš jo tikėjaus daugiau intrigų, bet kas čia žino, gal žmogus pirmą kartą labai nesidraskė, kaip ir Gintaras, kuris praktiškai išvis nekenkė, netgi vengdavo naudoti Varinijaus savybę, kai gali priversti kitą žaidėją pagelbėti su įtaka.
Mano kiečiausias gladiatorius buvo tik Agronas, nieko gero rinka praktiškai nepasiūlė, o ir babkių buvo neprūdai. Bralis pačioj pradžioj nukirto Onomajų, sakyčiau gan visai pigiai. O žaidimo gale Justas pasiėmė Kriksą, kurį gan greit padarė čempionu. Tai ko gero buvo pats kiečiausias Justo gladiatorius ever, kiek jis žaidžia, nes dažniausiai jis stengdavosi laimėti ne per areną. Nors mes pabaigoj vis tiek jam primy***om į košę ("piss in the porridge" intrigos korta).
Gintaras buvo gavęs Egiptietį, tik nepamenu kas jį arenoje nužudė - Kriksas, ar Onomajus. Bet kad nužudė tai faktas. Mano porą gladiatorių irgi žuvo. Justas daugiausiai kartų buvo žaidynių organizatorius, tad ir lankstė situacija kaip tinkamas. Bet už "host" prievolę gerai ir paplodavo pinigų. Ir dar labai rovėsi su Sepijaus savybę, kuri gali pabranginti intrigos kortos kainą. Užtat Bralis jį ant galo nubaudė - pakišo kažkokią nasty intrigėlę, tai Justas pasiuntė būrį sargybinių - nei vienas negrįžo. Tiesa, jis mano asmeninio rekordo nepamušė (berods 7 ar 8 guard'ai), bet tai jam buvo skaudžiai. Po Povkė laimėjo standartiškai, kaip laimi Glaberis - pas jį buvo apie 10 guard'ų ir jo varymas buvo paskutinis, plius rankoj buvo likusios kelios reakcijos kortos prieš schemas.
Tiesa, mums teko galimybė sudalyvauti Primuse :) Aš nusiunčiau Ašurą, kuris yra "treacherous", kitaip sakant - gali pereit į priešininkų komandą. Jei Justas būtų normaliai sugrupavęs komandas, gal to ir nebūčiau padaręs, bet dabar kai pastatė į komandą su Bralio startiniu gladiatorium - ilgai nesvarsčiau ir pirmas pakėliau prieš jį ranką. Taigi, Primuso dėka visi gavom po tašką, išskyrus Bralį, kuris ir pasiūlė šias žaidynes. Iškilo keletą techninių klausimų dėl turn'ų struktūros, reiks man apie tai paieškoti info.
Pabaigai pasakysiu tiek - šita partija nebuvo pati geriausia, kurią esu žaidęs, bet vis tiek buvo smagu. Tas žaidimas žavi tuo, kad jį gera žaisti, net jei ir nelaimi, pats procesas, kaip sakoma, intrigos, schemos ir pan.
-
Milijoną metų nerašiau reportų, bet kadangi dabar ko gero bus vėl, kas juos skaitys, tai pasidalinsiu šio penktadienio neklubiniu susitikimu. Šį kartą pavyko surinkti kaip niekada daug tų, kurie susirinko. Gavosi 7 užkietėję geimeriai, bet paskui Edis paskambino, kad neatvarys, tai liko standartinis skaičius. Povkė, kaip visada, atėjo pirmas - kaip tik buvau prieš minutę paruošęs stalą. Nutarėm, kol yra laiko, išmėginti Time Spiral kelis dekus – tuos, kuriuos esu modifikavęs. Paėmiau sliverius, o Povkė – tą deką, kuris valdo audras (storm mechanika). Gavau į skūrą 2:0, bet pirmos partijos vos nelaimėjau, Povkei liko 5 ar 6 laifo. Antrą partiją vyko greičiau ir į vienus vartus. Taigi, sliveriai yra susilpninti ženkliai, bet dar reikia testuoti. Labai sunku tai daryti su rainbow deku, nes nežinai, ar pralaimi dėl to, kad negavai reikiamos manos, ar dėl priešininkų deko ypatybių, ar dėl žaidėjo įgūdžių. Bet sužaidus daugiau partijų, statistika parodys rezultatą.
Kol lošėm, susirinko beveik visi kiti vaikinai (Gintaras, Arūnas, Mariukas). Liko tik sulaukti Bralio. Kadangi jis irgi neužilgo atėjo, tai ėmėm svarstyti kokį rimtą žaidimą išsitraukti (kaip matot – nepradėjom nuo Bang‘o). Aš visai norėjau Starcraft‘o, Povkė – WOW‘o. Arūnčikas – zombių, o kiti labai nuomonės didelės nereiškė, tai išsitraukėm Talismaną, kuris visiems tiko, plius gal 3 žmonės buvo jo net nebandę. Trumpai paaiškinau taisykles, kurių beveik nebuvo ką aiškinti ir pradėjom. Aš gavau Warlock‘ą – tai veikėjas iš paskutinio išplėtimo. Neblogas tuo, kad varymo pradžioj į ranką gauni burtų kortų tiek, kiek leidžia craft‘as – o man tai dažniausiai buvo iki trijų kortų. Burtai šiame žaidime yra gėris – jie pakankamai galingi ir juos smagu burti. Užtat man patinka lošti už spellcaster‘ius veikėjus. Žinoma, jie turi problemų, kai reikia kovoti fizine ataka (strength), bet yra būdų kaip išsisukti, o dažniausiai ir kitos savybės būna neblogos. Aš vienintelis pradėjau žaidimą Viduriniame (middle) regione, tiesiai Warlock cave, tai vadinasi ir pirmas gavau warlock quest‘us. Povils jau nuo pradžių žaidimo pradėjo kampanija – „muškim Ramą“ ir aktyviai joje dalyvavo, įtraukdamas ten ir kitus. Tiesos tame buvo, nes man tikrai labai neblogai sekėsi levelintis. Smagiai kilo aukštyn mano craft‘as. Jau pačioj pradžioj net porą kartų žvelgiau giltinei į akis, chebra trynė rankas – papuolė ačkarikas Bet abu kartus išridenau 6, o tai reiškė, kad giltinė ne tik nieko man nedarė, o net ir apdovanojo. Su pačia pirma ranka gavau labai galingą burtą – „Counterspell“ – čia kaip MTG, nukaunterina bet kokį priešininko burtą. Buvo labai smagu, kai Gintaras, turėdamas 1 laifo, užžoko ant kažkokio padaro, jau beprarasdamas tą paskutinį gyvybės lašą, „in response“ sužaidė gydymo burtą, aš sakau – ė, ne brolyti.... – ir jis numirė :) Tai buvo pirmas veikėjas, kuris tą vakarą žuvo. Jo veikėjas buvo goulis (Ghoul), kitą išsitraukė šventikę (Cleric). Žaidimui įsibėgėjant visai neblogai vartėmės aš ir Mariuko dvarfas. Kitiems sekėsi kiek prasčiau – Bralis du kartus užsirovė ant burtininkės, kuri gyvena mieste, abu kartus prarado po vieną stiprybės, bet kaip vėliau išsiaiškinome (dėkui Mariukui, kuris laisvu nuo varymu laiku, skaitė taisykles) – jis negalėjo prarasti stiprybės žemiau startinės vertės. Nu, mes paskui jam tai kompensavom. Bralio veikėjas buvo riteris, kuris negali niekada būti blogas ar neutralus, taip pat negali užpulti gero veikėjo, bet gavosi taip, kad geriečių kaip ir nebuvo – porą evil, visi kiti – neutralūs. Žaidimo vidury užsilenkė ir Povkės Tamsioji Kultistė (Dark Cultist) – tada nusprendėm, kad iš pažiūros galingas veikėjas nėra toks jau labai geras, nes kažkada esu aš už ją žaidęs, tai stebuklų irgi nepavyko nuveikti. Naują veikėją Povkė gavo žmogėdrų atamaną (Ogre Chieftain) – tai stambus gargaras su 5 gyvybės ir 6 jėgos taškais. Su tuo žmogėdra nutiko linksmas bajeris – jis kažkaip atsidūrė šventykloje (Temple), bandė melstis, rideno kauliukus ir išrideno 5, o tai reiškia, kad buvo paimtas į nelaisvę, kol išridens 4,5 arba 6. Na, jis aišku išrideno iš antro karto, nepraėjo nei pusvalandis, jis vėl grįžo į šventyklą, ridena kaulą – vėl 5. Mes numirėm iš juoko – sakom, nu su tokiu snukiu, kaip žmogėdros, tai tikrai grandinėmis sukausto net bažnyčioje. Tuo metu aš, besitrindamas praktiškai daugiausia Viduriniame regione, kažkaip susirinkau apie 10 craft‘o – o tai jau yra nemažai. Nutariau nebetempti gumos. Kadangi buvau prasukęs gal kokius 3 quest‘us, tai savaime aišku – Talismaną jau turėjau. Sėkmingai atrakinau Jėgos Portalą, netgi radau kelią iš šachtų, Vampyro bokšte atsipirkau tik 1 gyvybės taško praradimu, kurio realiai nepraradau, nes paaukojau vienintelį savo pasekėją (follower). Atėjau iki pragaro duobės ir išridenau 4, o tai reiškė, kad manęs pasitikti atėjo 4 Pit Fiend‘ai. Ir čia prasidėjo problemos, nes jų stiprybė yra 4. Tokia pat buvo ir mano, vadinasi viską lėmė kauliuko ridenimas. Štai čia sėkmė mane ir apleido (matyt visą ją išnaudojau pas Giltinę). Sugebėjau sunaikinti tik vieną monstrą, kiti mane supešė. Tuo metu be manęs, Vidinėje zonoje buvo Mariuko dvarfas, jis lipo man ant kulnų, tik ėjo per kitą pusę - per tą, kur vaikšto kovotojai, nes ten išbandymai remiasi labiau jėga, o ne sugebėjimais, nors tai nebuvo labai protinga, nes dvarfas, nežiūrint į tai, kad jis atrodo turėtų būti labiau prie tų kovotojų, yra labiau paremtas craft savybėmis, todėl apsimoka jį vystyti būtent šia linija. Taigi, jis apsigraibė ir supratęs, kad nepasiėmė Talismano – pasuko atgal. O aš gavau naują veikėja – Tamsos Riterį (Dread Knight). Kas gerai pas jį – jis pradeda su Karo Žirgu (Warhorse). Jei jį praranda – nuėjęs į kapines gali pasiimti naują už dyką. O Karo žirgas leidžia kovos metu pliusuoti turimą craft reikšmę prie naudojamos jėgos reikšmės. Nu ir aišku – už nugalėtą priešą galiu patraukti burtų kortą. Minusas – vienas Likimo žetonas, tad su re-rolais buvo nekažką.
Taigi, po tokių įvykių kiečiausiai atrodė Marius, ant kulnų jam lipo Bralio riteris, o trečias pagal viską buvo Arūno burtininkas, kuris dar žaidimo pradžioje suprato, kad nebenori būti blogas ir atsivertė į gerietį. Kitaip sakant – „vierchus“ laužė ir kitus buožino tie veikėjai, kurie nuo pradžių dar nebuvo mirę. Jie stebėtinai ilgai nemėgino eiti pro Portalą, nes niekaip negavo talismano, kurio visada – kai reikia, tai ir negauni. Ir tada aš įkaliau vakaro vinį kaip sakoma – gavau labai galingą burtą, kuris vadinasi Nesėkmė (Misfortune), ant kortos ne veltui pavaizduotas sudužęs veidrodėlis, išbirusi druska ir juoda katė. Burtas sako – kai kuris nors žaidėjas ruošis ridenti kauliuką, tu cast‘ini burtą ir jis nieko neridena, tu nurodai kokia kauliuko reikšmė turi būti. Laikiau tą burtą ir laukiau. Galų gale atsitiko tai, kas ir turėjo atsitikti – kažką aplankė Giltinė, o tas kažkas pasitaikė Mariukas. Ir tada įvyko maža... Nesėkmė, nes aš pasakiau – „vienetas“, o tai pagal Giltinės lentelę reiškia mirtis. Kadangi Bralis jau buvo prie Valdžios Karūnos (Crown of Command), tai tie, kas miršta – jiems žaidimas baigiasi. Aš įsivaizduoju, kaip tada pasijuto Maris. Mariukai, jei dabar skaitai – sorius, bet patikėk, kaip tuo metu saldu buvo tokią kiaulystę iškrėsti! Tai va, Bralis pradėjo burti „Command spell“, kuris telepatiškai žaloja likusius žaidėjus. Mes pradėjom kraujuoti. Tai yra niekinga mirtis, kai negali pasiekti to gezo, kuris ką tik gavo valdžią į rankas ir dabar ramiai visus močina, bet dar niekingesnė mirtis yra kai tu miršti būdamas varle. Mat aš visai į pabaiga užsiroviau ant kažkokios nimfos. Ji nebuvo stipri visai, bet turėjo tokią savybę – ridena du kaulus, renkasi didesnė reikšmę. Bet jei išridena dublį – paverčia veikėją į varlę trims varymams. Povkė rideno už nimfą ir pavarė du penketus. Kitu varymu Bralis pribaigė mane ir Povkę, o dar už varymo užsilenkė ir Arūno burtininkėlis. Bralis laimėjo žaidimą.
Pažiūrėjom, kad dar nebuvo nei dviejų nakties - vadinasi tilpom į kažkur 6 valandas, o tai manau yra nuostabiai puiku lošiant šešiese. Nutarėm dar pabiečinti Kung Fu komandomis. Labai seniai norėjau paimti į rankas šį žaidimą. Aš buvau su Gintaru, kuris su Edžiu savo laiku yra sužaidęs milijonus partijų. Tad natūralu, kad visi matė muse arba musyse grėsmę. Prie to neliko piršto prikišęs aišku ir Povkė, kuris visada daro viską, kad nelaimėtų Ramas , tai užkrečiama, draugas Povilai, nes ko gero reiks ir man pritaikyti šią teoriją praktikoje, čia bent bus naudos, nes tu laimi žymiai daugiau žaidimų, nei kad aš. Tai va, kad ir kaip priešinomės, prieš 4 gezus neatsilaikėm. Kadangi mes su Ginte nuvirtom į dulkęs, kad išnaudoti turiningai laiką, paėmėm porą Time Spiral dekų, nors iki galo sulošti nespėjom, nes Povkė ir Mariukas subaladojo savo varžovus ir paskelbė, kad dabar rajone jie bus kiečiausi ir visi kiti privalės jiems mokėti eurus už „stogą“. O paskui visi išėjo namo, nes mes jau buvom sumušę rekordą – 04:45 tuo metu rodė laikrodis. Kaip jau protingesnis skaitovas suprato, aš prie kompo nutariau nebesėsti....
-
Penktadienį biški geiminom pas mane. Trumpai aprašysiu tą įvykį. Susirinko minimumas – su manim skaičiuojant – keturi geekai. Nors perskambinau praktiškai visiems, daugelis rado labai įtikinamų „atmazų“, kad tik nereiktų žaisti. Oh well... tai mes susirinkę nutarėm paeksperimentuoti – sužaisti Descent ne pilna sudėtim, be vieno žaidėjo – trys herojai ir vienas tamsos valdovas. Kas tas valdovas buvo daugumai, manau aiškiai aišku. Ką priduoda Descent‘as, kai loši su mažiau mėsos ? Nagi padarų ataka ir savybės lieka tos pačios, bet juos užmušti yr lengviau. Jie ten turi mažiau gyvybės, kai kurie mažiau šarvų ir pan. Bet vieno herojaus nebuvimas irgi kažkiek maišo kortas. Beje, noriu pabrėžti, kad ši sesija buvo ypatinga tuo, kad pirmą kartą Descent duonos paragavo ne kas kitas, o pats skwazi ! Kokie įspūdžiai jam buvo po to, manau jis parašys pats. O aš tesiu toliau, kaip ten viskas buvo...
Traukiant herojus buvau griežtas – ką išsitraukei – tą turi, jokių ten fakin‘ pertraukimų ! Tokiu būdu susidaro gan originalios ir linksmos kombinacijos. Pirmas rolę rinkosi Robkė – jis gavo Plienaragį (Steelhorns). Tai nuožmus minotauras su savybę, kai atlieki „Run“ veiksmą ir jei bėgi tiesia linija, sutikęs priešą gali kirsti jam į nosį. Tai labai gerai atrodo tematiškai, vien pagalvojus, kai bulius chargin‘ą tiesiai į peršikusį skeletą. Kaži, o aplamai ar skeletai gali peršikti ? Povkė išsitraukė kitą karį – Stipruolį Trenlou (Trenloe the Strong). Nu, jo stiprybė buvo – nesveikai daug šarvų – žaidimo pradžioje su basic šarvais - net 4. Keista, kad Povkė nei karto per visą žaisimą nepanaudojo šio veikėjo savybės, kai gali per varymą kartą re-rolinti juodą, geltoną ar žalią kauliuką. Nei karto, aš jums sakau... Justas vienintelis gavo reindžerį – Šešėlį Bograną (Bogran the Shadow), kurio savybė buvo gan užknisanti – kai jis daro ataką priešui, kuris iki varymo pradžios jo nematė, tai +2 prie atakos. „Taigi, nei vieno mago , hehe„ – tryniau rankas ir murmėjau po nosimi patenkintas. Tuo labiau, kad pirminėse mano kortose puikavosi „Danger“ , kuris iškart duoda 10 grėsmės tokenų. Tai nenuostabu, kad per antrą varymą ant stalo pasidėjau „Things of Hordes“ galią, kuris labai gerai veikia žaidimo pradžioj, nes kai tik atveri naują zoną, gali pasidėti papildomų monstrų. Dar po kelių varymų prie mano galių atsirado ir „Brilliant Comander“, kuris leidžia zonai atsivėrus pakeisti baltą monstrą į raudoną. Dar geriau – žaidimui net neįpusėjus aš jau naudojau „DOOM“ Pačiam pirmame požemyje taip nuožmiai užguliau herojus, kad jie pradėjo abejoti, ar verta toliau žaisti. Justas sugebėjo net mirti. Tiesa sakant, mirdavo jis dažnai, nes beveik neturėjo šarvų ir tik 8 gyvybės taškai, bet už jo mirtį gaudavau tik 2 conquest tokenus. Bet vėliau herojai atsigavo, rado trupučiuką ginklų, runų ir šarvų. Justas gavo šarvus mušantį lanką ir įrodė, kad nė velnio nemoka su juo šaudyti, nes miss‘ino jis daug, vieną kartą net nepataikė du kartus iš eilės, kai darė „battle“ veiksmą. Vėliau gavo svaidomą diską, tai su tuo jau raganėjo linksmiau. Povkė ne ką geriau elgėsi su kirviu – ta pati istorija, battle‘ino ir du kartus nepataikė Ir ko jus mokė herojų akademijoj ? Einant į pabaigą, jau buvau sumažinęs tokenų skaičių iki 5, bet herojai sugebėjo juos vėl atstatyti iki 9. Alus darė savo, į pabaigą ėmiau daryti klaidų – nepadėdavau papildomų monstrų, neužkeisdavau į raudonus ir pan. Visumoj – buvau geras, nes lošė Robkė, pirmas kartas, kaip sako – nenorėjau numušti žaidimo dvasios. Kadangi Justas ir Povkė žinojo tą scenarijų, tai nujautė, kas jų laukė paskutiniame kambaryje. Čia nesunku suvokti – paskutinį varymą arba jie deda slibiną į vietą, arba aš juos išskerdžiu. Tai jie taip ir darė – tik pradarė duris, iškart puolė prie reptilijos. Sunkdami paskutinį prakaitą ėmė battle‘inti. Justas apdorojo pabaisą, Robkė – dar labiau. O Povkei teko visa garbė – padarė killing blow Kadangi, žaidžiant keturiese monstrai yra silpnesni, tai ir bosas krito lengviau. Ir ką – mes pagaliau perkopėm pusę ! Liko dar 4 base game scenarijai ir judėsim prie pirmo expansiono, o tai reiškia, kad į žaidimą bus įtraukti ir to expansiono elementai. Visa sesija, kaip ir planuota, truko kažkur iki pusės dviejų. Kadangi dar buvo nevėlu, nutarėm išleisti drakono urve rastus lobius „Raudonojo Slibino Smuklėje“ – kas irgi buvo gan tematiška. Aš išėjau apsiforminti, kol kolegos traukė veikėjus. Ateinu ir sužinau, kad būsiu Gogas. Ok, Gogas nėra blogas veikėjas, tad, kadangi man teko pradėti, pradėjau nuo „draugiško“ visų apkabinimo. Paskui sekė keli nevykę bandymai lošti, po ko visada pinigus pasiimdavo padavėja. Po dar pasiūliau Povkei pašokti Bet ne tas jam buvo skaudžiausia – čia kaip posakyje – „Tik pradėjom gyventi geriau, kai.... baigėsi pinigai“. Neužilgo jis, o tiksliau ji (Ieva) ėjo miegoti su kiaulukėmis. Aišku, netrukus ten atėjo ir mano Gogas. Dvarfas liko gerti su bardu. Mes su Povke dar spėjom sužaisti mtg – Sliveriai prieš Storm. Sliveriams ėjo ideali ranka ir krito geros kortos, tad storm dekas buvo nuneštas gan greitai, kas yra gerai, nes prieš tai tas pats machup‘as baigėsi 3:0 storm naudai. Jei skaitytojams įdomu, tai Povkė lošė už sliverius. O kai baigėm taškytis, paaiškėjo, kad gertynes laimėjos dvarfas Robkė-Gimlis. Tada pažiūrėjom į laikrodį ir nutarėm skirstytis. Kadangi tai nebuvo mūsų standartinis laikas, kai mes baigdavom penktadienio žaidimus (tai paprastai nutikdavo apie 4 ryto), dar prisėdau prie kompo, ale batareika ilgai nelaikė ir įvyko užtemimas.
Smagu, kad pajudėjom su Descent ir tai įvyko ne klube, nors koks, kaip sakant skirtumas – dalyvavo etatiniai (beveik) žaidėjai, kurie žino, kas yra Descent ir atsimena įvykius ir scenarijus prieš tai. Aš esu pažadėjęs Povilui vietą kitoj Descent sesijoj ir tai tikrai bus, bet kadangi lošėm ne klube ir jau žaistą scenarijų tai nesiskaito. Kitoje, greičiausiai klubinėje Descent sesijoje Povils yra užbookintas pirmoj vietoj. Taip pat bus smagu, jei pagausės ir žaidžiančių už blogį gretos.
-
pirmą kartą Descent duonos paragavo ne kas kitas, o pats skwazi ! Kokie įspūdžiai jam buvo po to, manau jis parašys pats.
Tai kad neturiu ką papasakot apie descent'ą kol kas :D Kadangi žaidimas turi vos ne personalinę lentyną pas Ramą, tai iš pagarbos žaidimo dydžiui jo stipriai nepeiksiu :)
Nepaslaptis, kad nesu didelis tokio stiliaus gerbėjas, be to penktadieniais po savaitės darbų dažniausiais "lūžtu" su savo chebra po labanakt vaikučiai laidos :D Todėl lošiau ant 50% matomumo :D, kol viena akis dirba, kita ilsisi, o redbuliui jau imunitetas susidarė... Trūko man veiksmo ir azarto šio lošimo metu. Lošėm tryse prieš vieną blogį. Mūsų komandiniuose veiksmuose atrodė lyg ir viskas aišku: tipo nušluojam šituos, pasiimam skrynią ir varom lauk ir jokių ginčų, diskusijų, strateginių nesutarimų ir pan. Suridenam kauliukus ir po to jau sėdim ir laukiam kol blogis susistumdys, o tai nėra greitas procesas :(
Kaip supratau blogis galėjo žaidimo pradžioje labiau paspaust ir butų laimėjęs, bet jis užsižaidė su maistu konservų dėžutėse ir išsilaužė dantis :crazy:
Žodžiu pirmas grajus nesužavėjo stipriai, bet dar sulošiu tikrai bent porą partijų, kad nuomonė apie jį susidaryčiau. Žaidimas per didelis, kad butų galima įvertint iš vienos partijos žaidžiant pusiau miegojimo rėžime.
-
Vadinasi, reikia tave bookint second shotui klube, kai atesi žvalus. O gal tamsta, norite pereit į blogio pusę ? Tie, kas ten pabuvojo - nenusivylė, nes žaidžiant evil, visai kiti potyriai :)
-
Blogiui esu dar nesubrendes :D Taisykles pats vargu ar studijuosiu, o lost uz blogi kai geris patarines ka daryt - nei sis nei tas :-o
-
Dar vienas penktadienis – dar vienas susibėgimas pažaisti ir eilinis reportas. Gerai, kad dabar yra iš eilės jau kelintas penktadienis laisvas, tai ir nešvaistom veltui vakarų. Nors susirenka paskutiniu metu tikrai ne pilnas namas (6 užkietėję geimeriai), bet juk ne kiekybėje yra jėga, ar ne ? Šį kartą susirinko tik būtina mažuma, o tai yra – Povkė, Justas ir Mariukas (Ex). Povkė turėjo reikalų mieste, tai kažkiek vėlavo, bet ne per labai daug. Pirmas atėjo Marius – išsitraukėm Neuroshima. Marius gavo Šokėjus, bet kadangi nebuvo su net rankose laikęs niekada, teko susipažinti su šią įdomia ir nestandartine frakcija. Kol jis gilinosi į niuansus, atėjo Justas ir nutarė prisijungti. Aš gavau Outpost partizanus, o jis – Neodžiunglių augalus ir gyvūnus. Pagal taisykles visada pradeda Šokėjai. Ir čia Marius pateko, kaip čia pasakius, į labai jam nepatogią padėtį. Šokėjai geriausiai atsiskleidžia, kai yra žaidžiama vienas prieš vieną. O čia mes jį pradėjom spausti iš abiejų pusių. Taip sukrito, kad mano ir Justo bazės buvo beveik šalia, pasidėjom gynybinius kovotojus ir vienas kitam praktiškai nieko nedarėm ir dalinai buvom saugūs vienas nuo kito. Iš kitos Justo pusės buvo Mariuko visi trys objektai, tad jie sėkmingai neleido plėstis motherland‘ui. Labai anksti gavau Naikintoją (Anihilator), tai vienas iš baisiausių Outpost‘o unit‘ų, plius – atėjo keli komandosai ir greit į Mariuko Raudonąjį objektą žiūrėjo tiek ugninės galios, kad net pačiam darėsi nejauku (mat mano HQ priduoda papildomą ataką tiems, kas liečiasi, tai vien anihiliatorius darė 4 žalos – beveik pusę reikiamos žalos, kad sunaikinti objektą. Nu ir prabilo ginklai. Mariukui skaudėjo... labai. Objektas, kodiniu pavadinimu „Raudonas“ liko su 1 gyvybės tašku. Po tokių razborkių, nutariau palikti Marių ramybėj ir atsigręžiau į priešininką, kuris dar galėjo parodyti dantis, ar nagus, ar ragus, ar dar kokius nors duriančius, pjaunančius ar plėšiančius įnagius. Čia dar visai netyčia pagelbėjo ir pats Marius. Justas buvo numuštas iki pusės, o Marius patraukė Raudonąjį iš ugnies linijos ir mažumą pagydė. Aš, dėka gero komandavimo ir frakcijos natūralaus paslankumo buvau net neįbrėžtas. Justo nakties šešėliui (Nightshade) pavyko užnuodyti mano HQ ir tai buvo vienintelė žala, kurią gavo mano headquarter‘is. Marius buvo sunaikintas, o Neodžiunglės nuniokotos big time. Aš baigiau su 15 gyvybės taškų iš 20 ir buvau nustebęs, kaip gerai atsilaikė Outpost‘as trijų žaidėjų free-for-all mūšyje. Oh well, that‘s Neuroshima, guys – čia visko nutinka...
Tada atėjo Povkė. Mąstom ką lošti. Jau iš kalbos supratau, kad nelošim smuklių ir daug geimų, o bus vienas, kažkuris iš tų didžiųjų. Jau galvojom, kad imsim WOW, bet Povkė sako – „Gal Descent?“. Taigi, sakau – „jau lošėm aną kart....“ ir tada Justas metė kozirį – „Davai, aš būsiu tamsos valdovas? „, o Povkė dar pagydė laiku ir vietoje – „juk, Ramai, čia unikali galimybė tau sužaisti už herojaus rolę...“ – tai ir nusvėrė svarstykles. Žaidėm 6-tą scenarijų. Jo esmė buvo tokia: nuo vaikystės buvom girdėję apie legendinį Šviesos Kardą (ne, ne apie tą iš Žvaigždžių Karų..), kuris belen kokį šarvą pjauna kaip sviestą. Taip manėm iki tol, kol į rankas nepakliuvo mistinis žemėlapis su galima to kardo buvimo vieta. Kadangi veikti labai nebuvo ką, o bulvės jau buvo nukastos, nutarė keli former herojai pamėginti laimę, nes net jie suprato, kad pardavę tokį kardą juodojoje rinkoje gautų gražaus pinigo, kurį galėtų išleisti „Raudonojo Slibino Smuklėje“. Bet va, ko nežinojo jie (išskyrus mane, nes buvau skaitęs prieš tai tą scenarijų), kad jų ten laukia keli siurprizai. Štai kaip viskas ten buvo...
Prieš traukdami herojus sau kalbam – bus geras, jei išsitrauksim visi, pvz. – vien rangerių party. Povkė traukia herojų – Pilkasis Keras (Grey Kerr) – neapsisprendęs reindžeris, kuris gali apsigalvojęs pakeisti savo action‘ą (čia jo savybė tokia). Neblogas veikėjas, turi daug ištvermės (net 5 lašiukai), pravers ūkyje – tuo labiau, kad normaliam party privalo būti nors vienas rangeris. Mariukas traukia veikėją – Šešėlis Bogranas (Bogran, the Shadow), tas pats reindžeris, kurį Justas turėjo prieš tai buvusiame žygyje. Be natūralių šarvų, tik su 8 gyvybės taškais ir pigus. Praeitą kartą jis mirė daugiausiai, bet jo savybė backstab‘inti padarus, kurie varymo pradžioj jo nematė, daro jį gan patrauklų. Du reindžeriai – hmm... turiu negerą nuojautą. Traukiu veikėją – Isperis (Isper) – reindžeris... visai be natūralių šarvų, bet brangokas (3), turi 12 gyvybės taškų ir neblogas dvi savybės – imunitetą nuodams ir regeneruoją po vieną gyvybės varymo pradžioje. Supraskit mane teisingai, nieko neturiu asmeniško prieš reindžerius – jie yra labai cool ir reikalingi, bet TRYS iš karto ?? No mage, no warriror ?? Justas patenkintas prunkščia į delną. Pradžioje jie būna gan silpnoki, kol negauna gerų ginklų. Ir dar įdomi detalė – tarp mūsų tik Pilkasis Keras buvo tikras reindžeris, mudu su Marium – maišyti. Aš buvau dalinai karys, jis – dalinai magas. Pradžioje įvyko nesusikalbėjimas ir mano mieli bendrakeleiviai iš parduotuvės iškart nupirko abu rankinius arbaletus mane palikdami ant ledo. Teko imti kario rolę būnant reindžeriu tikintis, kad galbūt vėliau gausiu geresnį ginklą, bet Justas nužudė mano tokias svajones, pasakydamas, kad jei ir rasiu vėliau kokį padoresnį svaidomą ginklą - jį pasiims Povkė, nes jam labiau tinka jis, prie tu 3x juodų kaulų. Tai nusipirkau rimtesnius šarvus ir dvirankį kirvį, nors buvo mintis išeit į areną su dviem kardais, kaip kokiam Gannikui. Realiai aš visai neišnaudojau vieno savo skilo, kuris Ranged atakai priduoda 2 free surge. Bet aš turėjau vieną skilą iš kario arsenalo ir jis buvo tikras game breaker‘is. Kalbu apie „Knight“ skillą, kuris deklaravus „battle“ veiksmą leidžia sumokėti du lašus ir pajudėjus per pusė mano judesio taškų, daryti ne dvi , o tris atakas. Tai labai gerai derėjo „Swift“ skillu, kuris priduodavo man +2 judėjimo taškų, tai galėjau su sunkiais šarvais lakstyti kaip bėris. Mariaus vienas iš skilų irgi buvo nesveikas – atlikus Ranged ataką, jis galėjo mokėti irgi du lašus ir daryti papildomą ataką ir taip tol, kol turi lašų. Paskaičiavom, kad esant pilnam, Mariukui išeina padaryti 5 atakas per varymą (čia su buteliuko išgėrimu tarp dviejų battle atakų). Taip pat Mariukas visai smagiai šaudė už kampo, nematydamas priešo su „Crackshot“ gebėjimu. Povkės skilai buvo labiau statiniai, kaip antai “Precision” (kurį jis bandė pertraukti, bet gavo atgal – karma). Šis skillas duoda tai, kad gali šaudyti per kliūtis, monstrus ir saviškius ir jie neužstoja vaizdo. Keletą kartų netgi visai pravertė. Taip pat +1 range ir +1 žalos. Žodžiu, Povkė lašiukų turėjo belen kiek, bet naudojo juos judesiui arba juodiems kaulams. Tokia buvo mūsų sudėtis. Prisišnekėjom, pasirodo...
Sulindom į požemį, o ten paaiškėjo, kad ant kulnų mums lips nenužudomas Amžinasis Sargybinis, kuris turėjo raudono žvėriažmogio statsus, o tai reiškė viena – fakin‘ „command“ abilka. Nu su tuo „nenužudomas“ aš čia aišku, persūdžiau – jį galima nužudyti su tuo velnio Šviesos Kardu, bet jį dar reikia rasti visame šitame sumautame požemyje. Nors ir žinojau žemėlapio išplanavimą, kažkodėl nutarėm pasukti kitu keliu. Kaip vėliau paaiškėjo – tai buvo netikęs sprendimas. Nes žemėlapis simetriškas, atskirtas vandens kanalu. Ir kaip tik toje kitoje pusėje pasirodo buvo sidabrinės skrynios ir pats kardas Visur gerai, kur mūsų nėra, eh ? Bet tai buvo kiek netikėta Justui, kuris tikėjosi, kad mes kaip tik pulsim į tą pusę, tad su monstrais atsitraukinėjo, blokuodamas koridorių. O mes jį išdūrėm ir ten nėjom. Pradėjom rinkti bronzines skrynias, ten buvo mostly crap‘as išskyrus Greičio Žiedą (Ringo of Quickness), kuris mano nuomone yra toks gėris, kad turėtų būti bent silver item. Žinodami, kad negalim nudobti Sargybinio, mes sparčiai judėjom į priekį, tik prasiskindami kelią, neužmušdami visų monstrų, tad natūralu, kad jų pamažu kaupėsi. Justas sąžiningai kiekvieną varymą jų mielai paspawnindavo Sargybinis kvėpavo mums į nugaras, kai galų gale atbėgom iki tokio kambario, kuris buvo labai panašus į skerdyklą. O kur skerdiena, ten kaip žinote yra ir mėsininkas. Tai buvo didžiulis žmogėdra, raudonas – tiek žaidime nuo kraujo, tiek figūrėle, nes tai buvo undying padaras. Mano kolegos pažiūrėjo į savo kone startinius ginklus ir išstūmė mane į priekį kaip kiečiausią gezą, tipa – tu eik, mol, primušk jį... Kadangi buvau tipa, riteris ir turėjau kietą gebėjimą, tai su tom trim atakom sugebėjau sukapoti beast‘ą taip, kad jis jau nebegalėjo regeneruoti. Paskui radom kažkokią rankeną, kurią patraukus – nuseko vandens kanalas ir tada pamatėm, kad turim krizę. Dabar mes galėjom pasiekti monstrus kitoje pusėje, bet ir jie galėjo pasiekti mus. Problema buvo tame, kad jie net neketino pas mus eiti, jie laukė, apgulę skrynias, auksą, pavienius buteliukus ir kitas gėrybes. Jei Abraomas neina pas kalną, tai kalnas... nu jūs patys žinot. Iškilo moralinė dilema – ar eiti ten kur yra dvi sidabrinės skrynios ir daugybė silpnų monstrų, tokių kaip koboldukai, kurie šią sesiją buvo Justo MVP monstrai, manau jis papasakos plačiau. Tai ten tų silpnų padarų buvo gal 12, o gal ir daugiau, kolegos neleis sumeluoti. Aišku, ne vien koboldai – buvo skeletų, viena šmėkla, beastman‘ai keli, pragaro šunys du ir pan. Kitoje pusėje buvo aukso skrynia ir išsvajotas kardas. Bet ten dailiai laukė ir tokie nusipelnę artistai kaip naga, žmogėdra, pats Sargybinis, keletas vorų, žvėriažmogių kvartetas ir panašūs party people. Įtikinau kolegas eiti ten, kur sidabaras ir silpnesni gyviai. Kadangi jie buvo tiesiog apspitę teleportacijos glifą, tai su mano trimis, Mariuko penkiomis ir Povkės dviem battle atakom išlindę į požemį mes sumažinom populiaciją dviem trečdaliais. Paskui likę aišku davė ir mums parūkyti, bet skrynias atidarėm. Na, po to jau buvo galima atsikvėpti lengviau, nes Povkė gavo svaidomą diską, Mariukas – dvarfų bombikes, aš – dailų dantytą kirvį, kuris gerai karpo šarvą, suprask – „pierce 2“. Taip pat sugebėjau užsimaukšlinti žiauriai kietus ir sunkius šarvus, bet kadangi buvau labai swift, tai ir toliau buvau bėris, bet šarvų reikšme susilyginau su kolegomis. Turiu pasakyt, kad labai intensyviai naudojom buteliukus. Ir tai pasitvirtino. To anksčiau nedarydavom ir aš nesuprantu kodėl. Aš ko gero neišgėriau nei vieno gydomojo gėrimo, maukiau litrais energetiką ir naudojau lašiukus. Prie diržo pastoviai kabaliavo bent 2 buteliai, kaip mes vadinom – „red bulio“. Ir pagal atliktų veiksmų statistiką, tai mes tiesiog abuse‘inom „battle“ veiksmą – nu bet o ką daryti, kai buvom tik trise, o priešų – mėsos kalnai. Tai sakyčiau buvo kokį 70 proc. – battle, 20 proc. – „run“, ir po 5 proc. „ready“ ir „advance“. Va ko labai reikėjo, tai „sweep“ skillo, išlendi pro portalą – vienų smūgiu – chujakt – visiems. Bet su tokiu skilu veikėjas yra tik antrame išplėtime Beje, buvo ten toks vienas nutikimas įdomus. Povkė gavo Rūko Skraistę (Cloak of Mists) – tai yra +1 armor šarvas su savybe, kai gauni žalos, gali berti kaulus ir su kiekvienu tuščiu juodo kauliuko rezultatu anuliuoji po žaizdą. Čia viskas kaip ir gerai buvo, bet iki tol, kol Povkė gavo Šviesos Skydą (Shield of Light), kuris exhaust‘inamas cancel‘ina 3 žalos taškus. Ir tada prasidėjo. Povkė gauna žalos, jis beria kaulus, tikrina kiek gavo/negavo žalos, tada jei mato reikalui esant – pasuka skydą. Šio folkloro esmė buvo ta, kad Justas praktiškai nepramuša Povkės, kuo jis buvo labai nepatenkintas. Nu pagalvokit patys - jei Povkė gauna kokį vieną žalos, jis negalvodamas taupo skydą ir nusiima viena širdutę, jei praeina riebiai – naudoja skydą. Tai va, Justo prašymu paaiškinu tą mechaniką, nes teko paknisti internetą, konkrečios situacijos neradau, bet buvo nemažai paaiškinimų apie skydų naudojimą ar šarvų. Trumpai – Povkė viską darė gerai. Nes pagal taisykles, kai atakuojama ten yra keletas punktų. Praleidžiam visus tuos pirmus, kaip kauliukų bėrimas ir line of sight būtinumas, prieinam prie to, kai tikrinama armor reikšmė, nu tam, kad nuskaičiuoti kiek sugeria žalos šarvas. Pas skraistę yra +1 armor, čia statinė reikšmė – tiek ir numinusuojama. Visa kita žala, pagal 6 punktą : Inflict Wounds – einą į mėsą. Bet tiek skraistės savybė, tiek visų skydų sako, kad galima cancelinti va tas žaizdas, tik skydą tiesiog pasukant, o skraistės atveju – ridenant kauliukus. Ką pirmą naudosi – tavo reikalas. Kadangi mums iki to kažkaip nepavyko susidurt su tokia kombinacija (skraistė + skydas), imu keisti nuomone apie skydus į gerąją pusę
Kaip minėjau anksčiau – mums reikėjo prasilaužti pro tą didžiąją apgultį link kardo ir skrynios. Kadangi jau turėjom kažkiek geležies, tai sulindę į miestą atsigavom ir pasiruošėm kovai. Aplamai ta taktika, kai sulenda visi į miestą, o paskui pro portalą su lašais išlindę viską išbattle‘ina yra gan efektyvi. Nenuostabu, kad mes ją ir naudojom. Pirmas lindau aš – iškart prilipau prie nagos, bet ją one shot‘inau. Tada pasitraukiau nuo portalo ir ėmiausi raudono žmogėdros. Šis ir vėl nesugebėjo regeneruoti – Jutas, panašu, perėmė tą mano nesėkmę, kai per žaidimą iš kokių 5-6 undying monstrų regeneruoja koks nors vienas nususęs skeletas, kuriam ant galvos yra sukrauta triguba žala. Tada iš kaimo atėjo mano kolegos irgi dar prataškė mėsos, ypač raudonus. Čia labai gerai pravertė Povkės precizija – kaldavo per baltus monstrus iškart į raudonus. Nu, nusitvėriau aš tą Šviesos kardą – gražus, gyvatė ir lengvas toks. Kaukiukų beria kone visus (2 geltoni, 2 žali, raudonas, plius juodi). Vienas „surge“ + 10 pierce Tai va dėl ko jis šarvus pjausto kaip popierių... Amžinasis Sargybinis tai pamatęs dėjo į kojas, bet tai kur nuo manęs, tokio swift bėgiko pabėgsi Krito jis, kaip sakoma, nespėjęs „padaryti“ panos. Padėkojo, kad išlaisvinom jį nuo prakeiksmo ir sako – „Čia dar nebaigta varkė, vyrukai...“, sako – dar matai, reiks ir demoną, kuris jį čia įkaliūzino, nubaladoti. Demonų gyvai dar niekas iš mūsų nebuvo matę. Tai va, pasirodo demonai iš savęs yra palyginti bjaurūs padarai. Netgi dabar nežinau, kas yra baisiau – slibinas ar demonas. Mat netgi patys paprasčiausi turi Aura, vadinasi artimoje kovoje, turi prieiti ir iškart apsisvilini. Taip pat jie atrodo baisiai, turi fear savybę, kuri raudoniems demonams yra netgi 2. O šito išvis, pagal scenarijų, kadangi jis buvo pagrindinis badass – fear 3. Paaiškinsiu ką reiškia ta baimė. Atakuojant tokį padarą, tau darosi taip baisu, kad vos susilaikai visko nemetęs ir nepabėgęs – išridenus kauliukus, „power surge“ turi būti ne mažiau nei rodo fear reikšmė. Vadinasi mūsų atveju, reikia išridenti bent 3 žaibukus, kad GALĖTUM, arba geriau tiktų pasakymas – TEIKTUMEISI atakuoti demoną. Blogai yra tai, kad tų žaibukų tu negali naudoti kitam reikalui, jei yra tik tam, kad nugalėtum baimę. Plius, pagal scenarijų demono šarvų reikšmė buvo sukelta iki 6, vadinasi dar reikia ir šarvą prakalti, jau neskaičiuojant, kad mėsos jis turi 13 gyvybės taškų. Gavosi vis tik įdomiai – Mariukas įrodė, kad priridenti tų žaibiukų tikrai įmanoma, nes kelis kartus išbėrė beveik po 5 – 6 žaibelius. Bet paskaičiavo, kad su jo dvarfų petardomis NEĮMANOMA prakirsti demono šarvų. Vienintelė viltis – Šviesos kardas. Jis beria daug kaulų. Bet kad ir kiek mėginau – daugiau dviejų „surge“ nesuridenu. Tiesa, viena kart pavyko išridenti tris, bet mūsų visų nuostabai – kardas tiesiog atšoko nuo demono jam net neįbrėžęs. Demonas nusikvatojo mums į akis. Pasirodo, kad gauti „pierce 10“ reikia... dar vieno žaibuko. Itogo – reikalingi 4 power surge, norint pilnai apeiti šarvą ir bent kiek įkasti bestijai. Iškilo antroji moralinė dilema. Marius su Povkė ėmė valyti aplinkinę šmarą, kurią Justas vis dar iš inercijos spawnino. O aš mečiausi ant boso. Mano taktika buvo paprasta kaip dvi kapeikos: deklaruoju battle, naudoju du lašiukus, kad prieiti prie zarazos, gaunu vieną žalos nuo jo auros, darau tris atakas, tarpe spėdamas dar išgerti energetiko. Jei neišridenu žaibų, naudoju likusius lašus prakaito papildomiems juodiems kauliukams. Ko gero nesakiau, kad buvau dar išmokęs kario training‘o, tai prie vieno natūralaus juodo kaulo bėriau dar papildomą. Nepamirškit, kad buvau vis tik reindžeris, atliekantis kario rolę. Tai per kažkurią ataką, įbrėžiau jam 3 žalos. Tada – į portalą, į kaimą ilsėtis ir užsipirkti dar daugiau energetiko (nepamirškit, kad per kiekvieną varymą regeneruodavau po 1 gyvybės). Taip tesėsi kurį laiką, kol.... baigėsi pinigai Nebebuvo už ką pirkti oranžinio įkraunančio skystimo. Tai išlindau iš portalo, su gerais ketinimais ir mečiausi į paskutinę ataką. Matyt suveikė adrenalinas, todėl pačia pirmą ataką, didžiam kolegų herojų siaubui nepataikiau... antra kryžiuko neturėjo, bet neturėjo ir žaibukų. Tai ėmiau ridenti papildomus juodus kauliukus. Šiaip ne taip pramušė – gavo velnias į kuprą, bet liko su keliais gyvybės taškais ir toliau juokėsi mums į akinius. Tada žiebiau paskutinį kirtį – ko gero išridenau idealiai, nes iškrito kaip tik 4 žaibeliai, o ant kauliukų – ko gero geriausios maksimalios reikšmės. Šviesos kardas įsmigo į demono krutinę ir išlindo per nugarą, kažkur tarp sparnų. Tas užspringo savo juoku, pažiūrėjo į krūtinėje šviečianti reliktą, sprogo juodu dūmų debesiu. Likę pabaisos, pamatę, kad jų viršininkas dėjo dūbą, išsilakstė kas sau. Blogis buvo nugalėtas ir baisu būtų pagalvoti, kad jei nebūtume užvertę to gaivalo, būtume atsidūrę Amžinojo Sargybinio vietoje. Brrr... Vėliau mes grįžom į kaimą, gerai prigėrėm smuklėje, pardavėm kardą už gerą valiutą, bet čia jau kita istorija.
Epilogas. Per du penktadienius įveikti du scenarijai, paskutinis, nematytas – iš pirmo karto. Ginkdie, nenuvertinu Justo, kaip blogio valdovo. Priešingai, su juo smagu žaisti, nes jis viską apskaičiuoja ir numato ir skirtingai, nei aš – daro labai mažai klaidų. Bet jam su kortomis sekėsi kiek prasčiau – į žaidimo pabaigą, pas jį ant stalo tik atsirado „Evil Genius“ galia, kuri leidžia traukti po 3 kortas. Jokių „brilliant commander“, ar visų mėgstamo „DOOM“. Nors, dėl pastarojo neatsiradimo ant stalo kaltas Mariukas. Ji vienu metu netyčia užkliudė overlord kaladę ir nukrito kelios kortos, trečioji nuo viršaus ir buvo Doom Teko permaišyti visą kaladę ir kaip vėliau paaiškėjo, Doom gulėjo beveik apačioj Šiaip paminėsiu, kad Justas labai retai nepataikydavo, nors ir pas mus nebuvo labai daug miss. Pas visus po kelis, nereikšmingus.
Liko 4 base game scenarijai. Kaip matom, jie palaipsniui įdomėja, nes atsiranda įvairių detalių. Nebėra taip, kad tik – nueik ten ir nužudyk tą. Sekantis, 7 scenarijus irgi bus labai geras. Manau, kadangi dabar ant bangos esam, gal ilgai ir netruksim. Povkė, girdėjau viena ausim, užsibook‘ino lyg ir vietą į Overlord‘o kėdę, ar aš girdėjau ne taip, Povke ? Plius, jei tai vyks ne namie, o klube kitam Povilui vieta išlieka užrezervuota.
P.s. Ko gero tą vakarą pasiekėm naktinėjimo rekordą, nes vaikinai išėjo, aš likau sutvarkyti kambario ir susidėti žaidimo į dėžę. Kai viską baigiau, laikrodis rodė netoli puse šešių ryto. Justui ant ryto, apie 10 val. reikėjo pas dantistę, manau jis papasakos, kaip ten jautėsi... iš manęs šiam kartui tiek. Iki kitų kartų.
-
Dar buvo bajeris, kai demonas išsigando pofkės fear savybės :D :evil: Dar niuansas ar tikrai galima su lašu gauti movement, prieš deklaruojamą action.
nes tada ramas rečiau galėtų naudot savo išmoktą skilą, nes kai pradedi su vienu lašu, deklaruoji battle, neturi dviejų lašu, kad aktivuot abilke, o kai jau nusiperki už laša movement, ir išgeri. Nebesiskaito imidiatly?
-
Atsakau į Mariuko klausimą, tiksliau cituoju punktą iš taisyklių knygos (puslapis 18, kairėj pačiam viršuj) :
Spending Fatugue for Movement
-------------------------------------------
"At any time during hero's turn, he may spend one fatigue, to gain one movement point, even if he is currently taking the battle action. This may be done as often as the hero desires. Movement points gained in this manner are spent just like normal movement points."
Iš to matome, kad taip daryti, kaip aš dariau ne tik galima, bet galima netgi ir taip kaip tau neleido daryti - kai norėjai gerti buteliuką, o Justas užginčijo, kad vidury battle veiksmo to daryti negali ir turi palaukti, kol atlikinėsi second attack. Praktiškai lašiukus naudoti gali instant greičiu, kad tik užeina noras, kaip ir sako rules - at any time during the turn. Lanksti mechanika...
-
Jo as busiu sy kart overlord :D
-
Kažko labai nemažai penktadienių dabar iš eilės gaunasi man ir mes, žinoma - geiminam. Šianankt dirbu naktinę ir vieną valandą ilgiau - nes sukasi laikrodis žiemos laikui, ot sekasi man :( Ta proga, sakau parašysiu reportą.
Descent nelošėm, nors Justas ir Edis norėjo. Pirmas atėjo Justas ir kaip visada, kol kitų laukėm, sakom gal - Neuroshima ? Bet paskui žvilgsniai užkliuvo už šviežutėlių SHM dekų ir nutarėm vieną partija sumesti. Bet greit į duris pabeldė Gintaras, tai jis irgi pasiėmė deką. Aš gavau žaliai baltą su untap mechanika pagrindiniam plane, Justas - juodai žalią reanimatorių, o Ginte - žaliai mėlyną, kur pliusus gauni už žaidžiamą mėlyną arba žalią burtą. Labai nesiplėsiu, bet tiek Gintaras, tiek Justas pritraukė bombų, o man kažkaip su jomis nesisekė. Kadangi norėjom lošti tai, kas buvo planuose, o ir Edis jau praktiškai buvo atėjęs, tai Justas beveik pasidavė, o paskui Gintė suvalgė mane. Tada prisijungė mano žmona ir mes penkiese išmėginom Justo "Bang: the dice game" - kauliukinį variantą. Geimas tokio lengvumo, kaip 5 kapeikos. Taisykles Justas išaiškino per 2 minutes. Žaidimo kokybė labai gera, žiauriai gražūs ir kokybiški kauliukai, kortų grafika irgi labai smagi, man asmeniškai žymiai geresnė už originalų Bang. Žaidimo trukmė, rašo - 15 min. bet mes jaučiu sulošėm partija per kokias 5 minutes. Aš buvau renegatas ir sugebėjau laimėti, kai likus 3 žaidėjams padėjau į vietą Gintę ir šerifą Edį. Superinis fileris ir nereikia ilgai setupinti.
Kadangi buvom 4-se, tai nupūtėm dulkes nuo Vaiduoklių Istorijų. Edis buvo dar net nebandęs to žaidimo ir tai buvo keista, nes GS jau seniai sukasi mūsų rate. Irgi daug nepasakosiu smulkmenų, pasakysiu tik, kad Justas buvo savanoris kamikadzė ir savarankiškai mirdavo, eidamas pas kaimelio burtininkę, priduoti kraujo, kad tik sutaškytų vaiduoklius. Ir mes paskui jį prikėlinėjom. Man labai sekėsi ridenti prakeiksmo kauliuką. Beje, šį kartą mums pavyko be jokių cheat'ų įkrauti 4 laiko kolonas ir sukurti mistinį barjerą. Aš buvau mėlynas, kuris gali atlikti 2x vienodus veiksmus, tai buvau žmonių gelbėtojas. Nors nieko gero jų neišgelbėjom, bet ir mirė vos 3 kaimiečiai. Galiausiai atėjo bosas - Laiko Valdovas. Jis nėra žiauriai sunkus toks, tik 4 juodi. Jį mes suspardėm, net iki Justo eilė neatėjo, nors jis vėl, eilinį kartą buvo miręs, bet kaip minėjau - savo noru. Šiaip pradžioje mums atėjo banga labai galingų juodų vaiduoklių, o pirmąjį mėlyną vaiduoklį pamatėm tik įpusėjus žaidimui. Blogis buvo nugalėtas, nors prieš tai aš Edį prigąsdinau, kad čia laimima tik kokios 4 partijos iš 10.
Neskaitant tolimesnių bajerių apie Descent, nuomonės susiformavo ant dviejų geimų - Spartako ir Talismano. Nugalėjo Talismanas, kurio Edis irgi buvo nežaidęs. Aš gavau vagį - žiauriai geras veikėjas. Statistikos nekažką pas jį, bet abilkos - o vaikeli. Pirmoji - kai tu ateini , tiesiog ateini, į tą langelį, kur jau sėdi koks veikėjas, tu iš jo "pasiimi" vieną aukso, arba bet kurį daiktą. Just like that. Jei nori - gali jo net nemušti. Bet jei muši ir sumuši, pasiimi dar vieną daiktą- ar ne žiauru ? Maža to, antroji savybė sako, kad atėjęs į kaimą, ar atsiradus Market ar Market Day eventams, gali iš parduotuvės pasiimti bet kokį daiktą dykai. O tai reiškia, kad gali plausta pasiimti ir perplaukti Sielų upę, bet kokį ginklą ar šarvą gali nusišnioti. Įdomu buvo tai, kad per visą žaidimą taip ir nesugebėjau nueiti iki kaimo. Pirmais varymais dažnai atsistodavau ant kolegų ir žiauriai pykau, kad jie nieko neturi, teko vogti jų auksą. Paskui gan anksti persimečiau į Vidurinį regioną ir ten gaudžiau Gintarą, kuris žaidė už Raganių (Magus). Jo figūrėlė žiauriai unikali - soste sėdintis gezas, o tą sostą neša jo pakalikai. Taip pat, ko gero buvau vienintelis , kuris nei karto nemirė. Justas mirė du kartus, Gintaras su Edžiu - po vieną. Pirmas Justo veikėjas buvo žudikas ir jis vis vaikėsi mane, norėdamas pripjauti, bet pagauti vagiuką sunkiai sekėsi. Po to jis gavo Aiškiaregę, kuris turėjo krištolinį rutulį, o ir pačios savybė buvo tokia pat, tai Justas abusino jas cyclindamas po kokias 3 kortas per savo varymą, bet kaip vėliau paaiškėjo - taip žaisti negalėjo, nes tik kartą gali pakeisti kortą, nebent trauki daugiau nei vieną. Paskutinis jo veikėjas buvo jam taip nepatikęs elfas, bet su juo jis tokiu nesveiku greičiu levelinosi, kad jei jis būtų taip varęs nuo pat pradžių, jau prieš kelias valandas būtume baigę žaidimą. Čia dėka Warhorse, kuris leidžia per Battle pridėti craft reikšmę ir jis gaudavo apie 8-9 kovinės galios, dar net neridenęs kauliuko.
Ginte antrą veikėją gavo leprekoną, o tas babkes žarstė su kastuvu. Pagalvojau, kad jei taip toliau, tai ko gero vienintelis veikėjas, su kuriuo gali pritrūkti pinigų žetonų, nes atsistojęs ant miško, leprekonas gauna 3 aukso. Žodžiu, jis ten lengva ranka pirko ginklus ir šarvus, šlamančių negailėdamas :) Edžio pirminis veikėjas buvo karys - paprastas ir lengvas ir aiškus. Bet kažkodėl Edis su juo stebuklų nerodė ir neužilgo kažkaip sugebėjo žūti. Tada gavo dvarfą ir labai nusiminė, nes nykštukas jam kažko nepatiko, nors nekartą žaidžiant buvo įrodytą, kad jis yra labai nieko veikėjas, bet reiktų jį vystyti ne per strength faktorių , o per craft.
Tiesa, pakartojau savo bajerį, kurį jau esu iškrėtęs Mariukui - gavau burtą Misfortune ir palaukiau kol Justas susitiks su giltine - BAM ir jis negyvas, nes ant burto sako - neridenk kaulo, iškart padėk jį ant vieneto. O kadangi tu nieko nerideni, tai ir fate tokenai nepadės , haha. Likusiems, išskyrus Justą buvo linksma, bet aš suprantu jį. Tikrai nenorėčiau, kad man tokį bajerį kas iškrėstų.
Mes žaidėm su alternatyvia pabaiga, hidden variantu. Taigi - nežinojom kas mūsų laukia. Aš iš trečio karto radau kelią iš kriptos, giltinę kauliukais nugalėjau iš antro, vilkolakį - iš pirmo. Pasirodo, bosas buvo - Ledo Karalienė. 12 strenth ir 12 craft ir 4 life. Mano stiprybė kovoje buvo apie 13, bet kolegos lievai metė kauliukus už tą valdovę - tai vienetą, tai tris. O aš ėjau pagrindė penketais, tai beveik iš karto užlupau. Talismaną laimėjau pirmą kartą, nors lošėm aplamai tik trečią kartą. Patį pirmą laimėjo Povkė, o antrąjį - Bralis.
Beje, man labai gerai krito kauliukai, ridenant už monstrus. Pvz. kas nors kovoja su priešu, aš metu už jį - čponk - 6 :) Justas net papyko , sako - "davai, nebeduokit Ramui ridenti už priešą..". O Edis irgi buvo savaip geras, jis šeškes rideno tikrindamas per kiek laukelių reikia eiti. Tikrai nesumeluosiu, bet ko gero kas trečias jo ridenimas for movement buvo 6. Hmmm...gal kauliukai ten kokie blogi ? Bet juk tų kauliukų daug, jis imdavo visokius...mistika :)
Į pabaigą Edžiui jau atėjo koma, jis žiauriai užsimanė miego ir tapo zombis. Nepadėjo net "Monster Assault" energetikas. Rideno automatiškai ir apatiškai ir jam buvo jau visai dzin, kas ten vyksta ant lentos. Atsižvelgiant į tai, kad baigėm apie keturias ryto, galima jį suprasti, bet jis pats pasakė, kad interesą Talismanui jis prarado jau po kokio pusvalandžio. Taigi, čia toks jau žaidimas - love it or leave it. Simai, jei skaitai - pagalvok apie tai, juk tu ir sakei, kad tau nepatinka tokia mechanika - rideni, eini, rideni eini.
Penktadienį užskaitau, kitą ko gero vis tik reiks pasiimti Spartaką, nors jei surinksim bent 5, ko gero lošim Galaktika. Bus matyt.
-
Rams siek tiek lagina su reportu, tai uzbegdamas uz akiu pasakysiu, kad isbandziau 5dieni talismana. Ir nesupratau patiko jis man ar ne. Itariu, kad nekazka :)
Viskas lyg ir OK, tema faina, net kortu tekstas pasirode trumpas, aiskus ir tuo paciu puikiai piesiantis pasaka. Prisizvengem belenkiek, net nepajutau kad jau 03:00 atejo belosiant. BET, kuo ilgiau zaidziau tuo labiau jis mane nervino. Buvau akivaizdus lyderis mirciu keikiu :D bet net tai man neuzkliuvo. Nervint pradejo zaidimui atrejant prie pabaigos, jau nebepakako vien metyt random kauliukus ir eit pavejui, o reikejo siekti tikslo, t.y. atsistot ten kur ir reikia ir ismest butent tiek kiek ir reikia, ir .... nebesiseke. O ka daryt, kai fortuna atsisuka sedimaja vieta - pasirodo lieka tiesiog laukti, kad ir kitiems nustos sektis. Zaidimui baigiantis nusprendziau, kad ir as noriu spet i traukini, atejau iki vartu patekimui i centrini regiona (misija iskarto kvepejo svilesiais, bet tiesiog norejosi pabandyt sekme :D ), ir suzinojau, kad yra roolsas, neleidziantis ten patekti jei turi nepabaigta questa. Zodziu trejau nulipt i pirma rata, pataikyt at miesto, atsikratyt questo ir vel lipti i virsu. Nebepamenu ar garsiai isreiskaiu, ka as apie tai galvojau ar tiesiog pabuvau mandagus :D Pats greiciausias budas patekt i apacia - mirti. Ka labai sekmigai ir atlikau (pasiseke! :D ). Ir Ramas pasiule nebesirinkt naujo charo, nes liko pora turnu kol kazkas pasieks virsune ir as jau nieko nebepadarysiu. Turbut net neisivaizduojat su kokiu dziaugsmu as sutikau sita pasiulyma :D
Siandien darbe prisikabinau prie Ramo su durnais klausimais. O kas jeigu mestumem 2 kauliukus ir rinktumemes kurio reiksme naudot ejimui? - Tipo sugadintumem kazkurio charo savybe :( O kas jeigu... ? - Sugadintumem kazkuria kita savybe... O kas jeigu ... ? - Geimas taptu broken... Zodziu nepalauziau Ramo ir mechanikos nekeisim :( Galiausiai priejau isvados, kad nafik is vis reikalinga ta lenta :D Ivedam keleta nauju roolsu ir padarom deck building geima be nervus gadinancios rideni-eini mechanikos, vistiek gi kortas is to paties deko randomu traukiam :D
Geimas 83 metu laidos (pirma edicija). Jei man kas nors apie 90'tuosius butu dave sita geima, matyt buciau buves pats laimingiausias ir pats kruciausias klasej vaikas ir per atostogas tikrai nebuciau loses kortom :) Panasu kad geimas ryskiai suvelavo :( Faktas, kad geimo nepirksiu, ir nezinau ar imciausi losti neturedamas alaus :D Bet su linksma kompanija prie alaus sulosciau sita yahtzee extended version :D
-
Sveiki,
Talismanas įdomus žaidimas, bet kaip sakant, per lengvas :) Dažniausiai žaidžiu jį su sūnum :) Oi pamenu kiek skype konferencijų su sūnum buvo jį lošiant kol dar Dubline gyvenome :)
šiaip mes naudojam tokį house rules judėjimui. Žiauriai gerai gaunasi ir sužaidžiama greičiau (!) bei atsiranda daugiau strateginių dalykų:
1. Išorinaim rate metami du kauliukai. Žaidėjas pasirenka kurią reikšmę naudoti. t.y. jei iškrenta 5 ir 3 tai pasirenka ar per 3 ar per 5 keliauja. Jei išmetamas dublis (2x6 ir pan.) tada žaidėjas pasirenka per kiek nori iki išmestos reiksmės, t.y. jei išmeta 3 ir 3 tada gali keliauti iki 3 langelių - per 1, per 2 ar per 3. Arkliui metamas papildomas kitos spalvos kauliukas kurio reiksmė pridedama prie pasirinktos reikšmės.
2. Vidiniame niekas nesikeičia
3. centre niekas nesikeičia.
Vilkolakiui bei giltinei naudajame dar papildomas tris kauliukus - baltą, raudoną ir žalią. jei baltas iškrenta 1, tada giltinė keliauja per žalio kauliuko reikšmę o vilkolakis per raudono.
Tai pat siūlau pažaisti alternative endings :) Tikrai daug įdomesnis pasidaro žaidimas. Tarkim atsiranda ir kooperatinis variantas
-
Taigi, Robertas mane aplenkė, sorius - bet nebespėju jau parašyti reportų, nes : ilgų nėra šiuo metu kada, o trumpi - nestilius :)
Visumoj iš Robkės veido jau matės, kad jis neapimtas ekstazės yra :) Bet bent jau pabandė :D Nors pradėjo jis gerai - su pirkliu. Pirmas find'as - du maišai pinigų. Antras eventas - jis gavo vėl kokius 5 auksinius. Tai apsikrovė auksu (apie kokį 10 kapeikų) per pirmus kokius 5 turnus. Bet deja, Povilas prasuko jau klasika tapusį "Misfortune" and Giltinės ir jis mirė. O paskui mirė dar kartą. Mėginu prisiminti, ar tik ne jis vienintelis ir mirė ? Gal nea, man atrodo mirė dar Žydrūnė.
Bet žinot kas laimėjo ? Nepatikėsit... gi Bralis ! Jis jau antrą kartą laimi šį žaidimą (pirmas kartas buvo su Sage veikėju). Nežinau kaip jam tai pavyksta, bet jis taip ramiai vaikšto, lyg ir į akis nekrenta, nieko nedaro ir staiga - BAM. Nors šį kartą tas šmikis buvo gudrus. Jis gavo burtą, kur gali pasikeisti vietomis su veikėju. Palaukė kol Žydrė nueis, iki Ugnies Slėnio, tada apsikeitė vietomis ir įsmuko į Karūnos menę. Čia irgi klasikinis triukas yra.
Surtinku, geimas senas ir mechanika sena ir paprasta. Bet man ji nekliūna. Esmė yra linksmai žaisti, o su gera chebra tai gerai gaunasi ir tai yra puiku. Laimėsi, nelaimėsi - visai smagu pažvengti iš kokios fėjos, kuri užšoko ant nuožmaus drakono, arba koks dyyyydelis ir baisus herojus trolis buvo paverstas į maaažą ir šlapią varlę :)
Judėjimas ? Kaip ir sakiau, labai nemažai veikėju turi tam tikras judėjimo mechanikas, kurios ir daro juos kažkiek geresnius. Jei bus house rule, tai jie tada labai leidžiasi kartele žemyn. Aš jau sakiau Robertui, kad yra n būdų, kaip enhance'inti judėjimą. Nors Andriuko būdas su trijų spalvų kauliukais, kai žaidime yra ir Reaper ir Werewolf (kas nerekomenduotina) visai sudomino - bet aš dar pakeisčiau kad juda arba vienas arba kitas - neprailgsta judinti abu ir gaunasi įvairovė.
Bet dėl basic judesio - jei dėl to pykina, vadinasi žaidimas ne tau ir nereikia prievartauti savęs - viskas ok. Tai tikrai lengvas geimas, be galvojimų į priekį su minimalia strategija ir herojaus savybių išnaudojimu. Geri alutį, kalbiesi su draugais, žvengi, ateina ratas - parideni kaulioką - fun. What more a man wants ?
-
Geri alutį, kalbiesi su draugais, žvengi, ateina ratas - parideni kaulioką - fun.
Primena teleloto, tik ten net parident nebereikia :-D
-
What more a man wants ?
Boobs! Don't forget boobs!
Šiaip man patiko Robkės review ir beveik atitinka mano nuomonę kol nebuvau žaidęs. Tiesos yra, kad pradžioj random vaikščioti kur kas smagiau, nei žaidimo gale kai jau trūks plyš turi užlipt kur reikia. Bet visas tas chaosas atsiperka gera chebra ir kaip Ramas sakė, tarkim alum :) Prieš žaidžiant tiesiog reikia įsisąmonint, kad čia jokių deep strategy nebus, o greičiau bus linksmas laiko prastūmimas. Nes realiai čia net minimali strategija neįmanoma, jei tu negali planuoti net vieno ėjimo į priekį (pasvajot gali aišku). Nebent su Andriuko minėtais house rules, bet čia turbūt jau būtų Talisman 2.0.
-
Šiaip tas reikalavimas "tinkama chebra" daug kur yra privalomas. Kad ir mano megstamam Battlestar galaktica - jam reikalinga tinkama chebra.
O Andriaus siulomas variantas nebent talisman 5.0 pretenduotu, nes dabartinis versija jau 4.0 yra :)
-
Teisingai, nėra daug ko tikėtis iš Talismano. Primena jis Snakes and Ladders :) Meti kauliuką ir nežinai kur nukeliausi - į priekį, žemyn ar aukštyn :) O judėjimo house rules tai tik norint paįvairinti žaidimą ir sumažinant sėkmės faktorių :)
Na nemanau kad kažkas keisis 5 versijoje :)
O tai bandėd alternative endings?
P.S. tiesa ant Android yra oficialus geimas kur galima prieš AI palošti and net online ar net keliese prie vieno device :) Visai fun laikui prastumti
-
Šiandien nuodugniau apžiūrinėjau "The Dungeon" kortukes. Ten yra gan nemažas procentas dalykų judėjimui "pagerinti". Tai ir daiktai (pvz. "torch"), follower'iai ("Clockwork Owl") ir dar event'ai keli. Ir tas "house rules" , kur meti kaulą ir judi ne tiek kiek iškrito, o - iki to skaičiaus (ta prasme, gali ir mažiau) ten taip pat yra. Bet šiaip ten daugiausiai yra padarų ir ne pačių mažiausių. Pačio požemio laukeliai įdomūs, žinoma dauguma "Draw 1 card", bet yra labai originalių. Pradžioj maniau, kad užplakus Tamsos Valdova, iškart gali patekti tiesiai į Karūnos Menę - damn too easy, tai dabar pamatęs kokie reikalavimai manau, kad ko gero eisiu senu, geru keliu - per vidinį žiedą :yes:
Alternative ending esam bandę - aš asmeniškai su vagiuku esu užplakęs pačią Sniego Karalienę :) Bet manau reikia surinkti daugiau expansionų, tada bus didesnis pasirinkimas tų ending'ų ir bus didesnė intriga.
Androidinis variantas visai nieko (analogiškas yra ir Steam), dailiai veikia, bet AI dar "durnokas" - neskuba eiti iki tikslo. Kelis kartus lošiau, labai nesunkiai maudžiau aš ten juos. Kaip Andriux ir sakė - laikui prastumt - puikiai tinka.
-
Penktadienia reports čia. Yra labai smagu, kai reikalas nutinka neplanuotai, nes jokio šio penktadienio neturėjo būti, bo turėjau dirbti naktį, BET – kolegė paprašė susikeisti, ko pasekoje naktines atidirbau treciadienį – ketvirtadienį, ir dabar gavau 5 dienas laisvas. Tai organizavau veikalą. Daug kas negalėjo, tai pamatavau, kad reik surinkt iki 4 žmonių, nes planavom SOA test-drivą. Tai atėjo iš tos daugumos negalėjusių: Justas, Bralis ir Mariukas. Klasikinė chebra. Kaip visada, pirmas pasirodė Justas, jam ant kulnų užmynė Ex‘as. Kadangi, kaip visada, Bralis pažadėjo pavėluoti, tai nutarėm į vatą nevynioti ir standartiškai sudėti vieną partiją Neuroshimos. Patraukiau Borgo mutantus ir kaip ir apsidžiaugiau, bet kai pamačiau, kad Justas ištraukė mano favoritus – Sharrash, biški susinepatoginau, o kai Marius parodė raudoną spalvą išvis neramu pasidarė – visi žinom, kokie kieti yra Moloch‘ai. Faustas išrinko, kad pirmas pradės Justas, tad bazę ant lentos dėti gavau paskutinis, kas yra advantage, nes matai kur priešininkai spawn‘us padarė. Anie išsideploy‘ino kampuose, o aš kaip durnelis, pasidėjau kone tarp jų line of sight, kiek arčiau Mariaus. Kodėl ? Kažkaip švietėsi, kad Borgo ir taip greiti yra, o bazė priduoda dar to greičio, maniau aplink savo HQ prisidėsiu greitų gezų ir raganėsiu. Deja, taip nebuvo, nes pradėjo mane lesti. Lesė skaniai, tad greit nusiridenau iki kokių 14 taškų. Pasisotinę mano kraujo, anie du pradėjo kreipti dėmesį vienas į kitą. Mariukas labai lievai nuteškė „nuclear launch detected“ ir nunešė tik vieną mano unitą ir vieną modulį. Po to buvo apšaudytas Justas, kuris beveik visada sėdėjo be karių. Ir tada aš patraukiau savo Net Fighter – kas nežino, kartoju – Borgo Net Fighteris yra siaubų siaubas, nes užmetęs tinklą, jis dar močina 3 žalos į atjungtą objektą. Tai yra tikras priešo bazių košmaras. Ir man pavyko taip tik tokį vieną įkinkyti į patį kraštą. Jo nugarą saugiai saugojo Justo modulis. Mariukas neturėjo šansų jį nu‘pushback‘inti, o jei dėdavo kažkokią grėsmę, tai šalia buvo mano HQ, ir bet kuris padėtas mano mutantas buvo greitesnis už bet kurį jo robotą. Po to atėjo ir antras mano tinklistas (aka - network admin), bet aš jį padėjau į vidurį, kur jis dailiai saugojo tą pirmą mano „žvejį“ su tinklu. Planas buvo su single move orderiu prišnioti jį prie Justo bazės, bet Mariukas negrįžtamai nustūmė jį į šoną. Žodžiu Marius smagiai valgė žalą ir nieko negalėjo padaryti, bet Justui į pabaigą pradėjo eiti visi tiek 4 sprogmenai, tai kad pasiuto jis taškyti ten viską. Žodžiu, kaip supratot – Molochus mes....um, tiklsiau – aš sunaikinau. Bet Justas gerai pabaigoj apsistatė ir jo jau nepagavau. Laimėjo jis, aš atsilikau per 4 taškus. Tai yra neblogai, nes maniau, kad mirsiu pirmas ir dar nekaltas būdamas.
Bralis pavėlavo stabiliai valandą. Bet kai jis galų gale atėjo, ėmėm į nagą Anarchijos Vaikus. Pirmi du faktai apie geimą: 1. Jis pasirodo yra žymiai geresnis, nei įsivaizdavau dar jo nežaidęs ir faktas 2 - Jis yra žymiai gilesnis, nei atrodo iš išorės. Ant dėžės parašyta viena partija – 90 minučių. Kiek čia bus ? Pusantros valandos ? Nu pirmą partiją mes užtrukom „kiek daugiau“ – 4 valandas. Tai nežinau, kaip čia bus klube dėl kelių partijų sužaidimo. Bet čia buvo pati pirma partija, netgi man. Dabar jau ir taisyklių aiškinimas vyks greičiau ir jau žinau kur atkreipti dėmesį naujiems žmonėms. Man džiugu, kad mano nuojauta neapvylė dėl geimo įsigijimo. Sakydamas, kad žaidimas yra gilesnis, nei atrodo turėjau galvoje – nu kas ten gali būti gilaus, kai yra tik kelios plytelės ir daug kur nepavaikščiosi ? O broli... eurogeimų mėgėjai ten jausis kaip namie, o tokie žaidėjai, pvz. kaip Maroom, kuriems patinka galvoti 5 varymus į priekį, galės tai daryti su malonumu. Cinkas, kurį supratom tik įpusėję – labai svabu, kur tu nuvažiuosi, ant kokio location‘o.. nes tu ten pasiliksi ir kitą varymą (jei neišvarys konkurentai), vadinas nereiks gadinti orderio judesiui, plius atėjus tavo varymui iškart gali pasinaudoti location‘o privalumais, kurie yra tam raundui vienkartiniai :) Plius, kadangi žaidimo esmė yra babkės, tai visai dzin, kiek tu prarasi klubo narių, ar ginklų – as long as tu turėsi daugiausiai babkių – būsi kiečiausias. Kai pasidalinom klubus, gavau pačius Anarchijos Vaikus – f*ck yeah ! Justui teko Majai – meksikonų kartelis, Mariukas tenkinosi juodaodžiais One Niners, nu o Bralis buvo čiurka – Lin‘o sindikatas (kiniečių triados ar kažkas tokio). Žaidimą galima lošti dviem režimais – Unleaded (bešvinis benzinas) – kur salygos visiems vienodos ir tas režimas skirtas noobams. Prisiminę, kad mes netokie (a mes ne vyrai ??) iškart pakūrėm High Octane (benzinas su aukštu oktaniniu skaičiumi) – čia starinės salygos kiekvienam skiriasi ir kiekvienas klubas turi po dvi unikalias savybes. Mano savybės: galiu pirkti ginklų už vieną pinigų ir kai parduodu ginklus, gaunu vienu pinigu daugiau, nei kad gautų kitas parduodamas ten pat. Nu tai tematiška, nes SAMCRO ir per serialą geriausiai vartėsi su ginklų prekyba. Justo Majai pradėjo su padidintu kiekių narių, bet jo „base orders“ skaičius buvo dvigubai mažesnis nei pvz Lino kiniečių. Gi, Lin‘as pradėjo gal ir su daug orderių (in fact – daugiausiai už mus visus atskirai paėmus), bet tik su vienu nariu (Majai – su 4, palyginimui). Kiniečiai moka nusiimti „heat“ (nepageidaujamą pareigūnų dėmesį), o Majams nereikia naudoti orderio, kad sukeltų muštynes. Taip pat jie gali iškeisti kontrabanda į ginklus. Mariuko juočkiai nenaudoja orderio, kai reikia kviesti pastiprinimą, be to esant tam pačiam „karščio“ kiekiui, jis gali stumti į rinką vienu daugiau kontrabandos. Dar palyginimui – aš ir Bralis pradėjom su nuliu kontrabandos, o ar Justas ar Marius nepamenu kuris dabar – su nuliu ginklų. Žodžiu, savybės yra subalansuotos ir nei viena nepasirodė broken, nors iš pradžių galvojom, kad One Niners galimybė sukviesti pasitiprinimą dykai yra biški OP, bet nepasitvirtino – nes Mariukas finišavo paskutinis :oops:
Kaip manot kas laimėjo ? Tai jau tampa įpročiu, bet VĖL laimėjo Bralis. Ir tam nutikti lėmė kai kurie veiksniai. Pirma - Lin Syndicate žaidėjo savybė yra ta, kad jei jis pradeda naują roundą turėdamas Reaper Patch, jis gauna 3 pluoštelius pinigų. Žaidimas vyko 6 roundus, o Bralis patch‘ą turėjo nuo 2 iki 5 roundo, o tai bus – 12 babkių. Kitas akcentas – jis vienu metu išstūmė apie 12 maišų kontrabandos po vieną pinigą už maišą – dar plius 12. Taip pat buvo dar viena „Last call“ korta, kur gengas, kuris neturi heat‘o – gauna 4 babkes (nepamirškit, kad niekas kitas taip gerai nemoka „patepti“ mentų, kaip chinamen‘ai). Visumoj jis surinko 49, aš surinkau 38, trečias buvo Justas ir gale Mariukas (nepamenu kiek jie ten surinko). Beje, Bralis buvo vienintelis, kurio ant lentos stovėjo visos figūrėlės (5 nariai ir 5 naujokai). O pradėjo jis su vienu nariu ir 3 kandidatais. Dar vienas iš geresnių momentų buvo gaujų karai. Atsivertė ta korta, kur už kiekvieną sužeistą rival gaujos narį gauni po 2 babkes. Tai per tą raundą aš jaučiu sunaudojau kokius 7 ar 8 ginklus, paskaičiuokit patys kiek gavau navaro :) Po tokių susišaudymų nuo žaizdų mirė tik vienas mano naujokėlis, o Mariuko – gal tik vienas išgyveno (mirė kokie 4-5 žmonės, tarp jų ir klubo nariai). Užtai vaikai, atsargiai jūs su tais ginklais, gerai ? Labai daug aistrų virė prie tokios plytelės, kaip Gėrimų Parduotuvė (matyt vyrams degė „šachtos“). O jei rimtai, tai ta plytelė tikrai gera, dėl to ir gviešėsi visi jos kontrolės. Kas liečia kontrabanda, tai ko gero per visą žaidimą pardaviau ne daugiau 3 tašių, nors kiti tai stūmė kontrabanda fūromis ir tikrai gavo gero pinigėlio iš to. Aš naudojau vieną plytelę, kuri už du maišus duoda 3 babkių ir dar vieną ginklą, plius gauni heat vieną, nes pavojinga veikla juk ten. Tas „heat“ faktorius žaidime žiauriai gerai sugalvotas yra – nori pelningai kažką prasukti, neliksi nepastebėtas pareigūnų. Kuo daugiau „karščio“, tuo mažiau gali prakišti kontrabandos ir tuo greičiau artėja tą akimirka, kai teks už grotų pakišti vieną savo klubo narį, kaip atpirkimo ožį. Bet nėra tas vilkas toks baisus, kaip atrodo. Aš iš pradžių galvojau – nu va, čia prisirinksiu to heat‘o, kaip paskui reiks nusiimt ? Bah, pasirodo nereikia taip imt į galvą – yra būdų nusiiminėti tai, bet kartais nevertą – renki ir kaip bus taip bus, nes už grotų sodinamas narys, numuša heat iki vieneto. Grim Bastards (tas promo) klubas, netgi turi klubo savybę, kai kišdami narį į kaliūzę, jie dar spėja parduoti vieną maišą kontrabandos už maksimalią kainą – 3 babkes. Nors atsipalaiduoti nerektų, nes kai kurios anarchijos kortos skaudokai baudžia tuos, kurie turi daugiausiai mentų dėmesio. Mums tokios nepasitaikė, ačiū Dievui. Bet, kaip sakiau – nebuvo ir nei vienos plytelės, kur aš galėjęs būčiau parduoti ginklus (juos aplamai žymiai pelningiau yra parduoti, nei iš jų šaudytis), tad žaidžiau su savotišku handicap‘u – nes parduodant aš gaunu viena babke papildomai daugiau.
Dar labai veža tas pats dalykas, kaip ir per Spartaką (ne veltui tas pats žaidimo gamintojas, jaučiasi stilius), kai gali laisvai derėtis, tartis, daryti ir laužyti sąjungas. Man tokie dalykai labai išlaisvina iš taisyklių rėmų ir atveria kelią fantazijai ir laisvam bendravimui. Galiu mestelti pavyzdį. Mariukas ir Bralis suvažiavo į vieną langelį ir jau tikrai matėsi, kad bus rimtas susirėmimas. Nei vienas, nei kitas – neturi ginklų. Pas mane guli gal kokie minimum 7. Aš sakau – „Brali, nori laimėti...??“ – be žodžių suprantam kas kaip ir jis nuperka iš manęs dvi puškas po 2 euro. Tada atsisuku į Mariuką ir sakau – „Tu matei, kiek jis nusipirko dūlų ?“ – ir siūlau jam „didmeninę“ kainą – tris ginklai už 7 euro. Bet jis buvo išdidus ir nesutiko. O dabar atsisukit tą vietą, kur aš rašiau kaip Mariukas laidojo savo žmones... jo, išdidumas čia tikrai ne vietoj, dar iš Spartako laikų tą supratau. Jei yra galimybė – ja reikia pasinaudoti. Ir pats finalas buvo geras - Bralis pademonstravo neblogą hegemonija – atsivertė Galimybės korta, kai už 1 pinigą, gali pirkti po vieną ginklą.... 6 KARTUS ! Tai Bralis už visus ir nusipirko... užgniaužę kvapą stebėjom, kaip iš fūrų į jo sandėlius kraunami mirties įrankiai... o tas sako – „dabar, kai ką nors planuosit prieš mane, LABAI GERAI pagalvokit....“
Žodžiu – gėris buvo vakar tas test-drive. Žiauriai nekantrauju klube pamėginti jau su šiokia tokia patirtim (tokią pat patirtį turės ir Justas) ir su naujais žmonėm, tikiuos po partijos ir jums išliks toks pat geras prieskonis nuo žaidimo.
Realiai tą vakarą planavom po SOA dar lošti World of Warcraft, bet pamatę, kad jau pusę pirmos supratom, kad nebespėsim. Tada pasiėmėm senus gerus zombius, nes kaip visi žino, dar nesu žaidęs tų naujų scenarijų. Pasirodo, kai kurių dar ir pats Mariukas nežaidęs buvo, tai visiems lipo pasirinkimas, gal išskyrus Bralį, nes bajeris - aš pasakojų kaip čia kas bus, taisykles primenu, o tas matau jau kaip koks zombis, vos ne mieg. O pasirodo, jam tada buvo žiauriai blogai, ar tai pykino, ar tai dar kas. Gi kaip dar vėliau paaiškėjo, jis atsinešė alaus.. daug alaus. Gėrė, gėrė jį, išgėrė 4 skardines, tada mano žmona jam padarė kokteiliuką – viskis su Ginger Ale švepsų (pas mus namie penktadieniais tikrai nėra alcohol free zona) ir jis susikratė to kokteiliuko shot‘ą ir paskui dar ant viršaus užvertė dar vieną alaus. Visi, net mano vaikai žino, kad maišyti yra nuodėmė, o Bralį visada pažinojau, kaip daug galintį pakeltį žmogų, ale pasirodo pramušė ir jam... nu tai jis išėjo namo, o mes likom tęsti zombius trįse. Aš perėjau į herojų pusę, liko Mariukas, vienas senas, bet labai patyręs zombis. Lošėm scenarijų, kai du iš keturių herojų yra pilotai ir jų abiejų negalima prarasti. Herojams reikia rasti skrydžio planus ir benzino, juo užpildyti lėktuvą ir juo išskristi. Skristi turi bent vienas pilotas ir dar vienas keleivis at least. Jau pačioj pradžioj praradom Kenį („oh my got, they killed Kenny – you bastards !“) ir Bilį. Jei dar vieną herojų prarandam – bačka. Planus radom gan nesunkiai, bet va su degalais buvo sunkiau. Jau maniau, kad nebeįmanoma laimėti, bet mes kažkaip vis balansuodavom ant tos ribos. Žaidime sutikom tą gargarą, medkirtį behemotą ir Bilis su juo netgi kovėsi ir sugebėjo išnešti kailį. Aš į tą medkirtį pykštelėjau signalinę raketą, kuris paprastai kertą bet ką iš vieno šūvio, bet tik ne tą pabaisą. Tad nevidonas cancel‘ina žaizdas jei išberią 4+, tai pas jį yra 3 hitbox‘ai. Sugebėjau užpildyti dvi vietas. Bet paskui agentas Karteris jį vis tiek nušovė. Karteris išvis smagiai šaudė visą žaidimą, jis iš karto turi pistoletą, bet Justas dar rado shotgun‘ą, tai su juo draskė labai viską, kol Mariukas su zombių kortą tą šauniką atėmė. Karteris neabejotinai buvo žaidimo MVP. Second best buvo kaimo mergikė Dženė. Kažkuris herojus jai padavė beisbolo lazdą, o visi žinom, kad Dženei tokie daužomi ginklai lūžta tik ant 1. Tai Dženė daužė galvas zombiams kaip kokius kopūstus ir lazda vis neluždavo. Taip ir nesulūžo ji iki pat pabagos, nors vienu metu vienam zombiui smogiau gal kokius 5 kartus, nes krenta visi įmanomi skaičiai ir nesidubliuoja. Buvo fun. Bet geriausias buvo finalas – likus kelioms valandoms iki saulės nusileidimo, užsidegė centrinė plytelė (pakilimo takas), o kaip manot kas ten buvo ? Taigi lėktuvas ! Aišku, scenarijus nieko nesako apie tai, kad ugnis gali pažeisti lėktuvą, bet patikėkit mes su Justu gerai žviegėm, kai radęs benzino, Karteris ramiai sau jį pylė į lėktuvą, aplink siaučiant liepsnos liežuviams. Dar ko gero, užsirūkyt reikėjo paprašyti. Anyway, supylė tą kurą, užvedė variklį ir ėmė laukti, kol kas nors kitas įlips į lėktuvą. Dar nepaminėjau to fakto, kad kiekvieną kartą Karteriui reikėjo tikrinti, ar jis neužsidegė, nors tam preventinti turėjom dvi event kortas. Bet jei būtų užsidegęs, ta būtų bėdos, nes gaudamas wound‘ą jis dar tikriną, ar nevirsta į zombie hero, nes buvo užkrėstas. Taigi, šalia prie angaro buvo Dženė ir Amanda, bet netikėtai kelią pastojo zombis. Buvo likusi viena valanda, o Karteris dar turėjo pistoletą su kažkiek šovinių. Planas buvo labai paprastas – nušauna zombunį, kelias laisvas ir merginos atbėga iki lėktuvo ir – zemlia proščiaj ! Bet lemiamu momentu, FBI agentas, praėjęs rimtą mokyklą ir turintis to šaudymo patirties, paprasčiausiai nepataikė... lemiamu momentu, įsivaiduojat ? Teko eiti Dženei ir sudaužyti zombio galvą su bytą, bet tuo metu ji prarado galimybę įlipti į lėktuvą. Bet tuo metu kitame miestelio gale vienas zombis apstojo Sally, kuri buvo nubėgusi prie antenos. Tai tas zombis darė dvi atakas ir abi mergina pralaimėjo. Tai buvo žiauru, nes ko gero Amanda, mergaitė, kuri buvo šalia Dženės dar būtų spėjusi išnešti mėsas. Čia kaip per kokį filmą, pačią paskutinę akimirką susivėlėm, bet partiją užskaitau. Mane vis tiek stebina tas žaidimas gerąją prasme – atrodo žiauriai sunku ir nesiseka ir jau atrodo nebėra valčių laimėti, o kažkaip judi ir netikėtai laimi. Tai mums čia ant galo smeigė nu toks bad luckas, kad net negaliu, juk Sally dar turi savybę – kiekvieną kovą, gali liepti permesti zombiu kauliuką. Tą ir darėm, nu bet Mariukui laaaabai jau dažnai vakar krito šešetukai...
Penktadienio pažaidimai užskaitomi belen kaip. Kaip Bralis deklaravo kitą dieną (mat ėjom su savo vaikais kartu į kiną) – jam sveikata jau buvo gera, taip kad nenusinuodijo jis, viskas ok. O zombius reiktų palošt dažniau, pasimiršta taisyklės pamažu, o įtampą tai žaidimas laiko labai gerai...
-
Dar zombis turėjo vieną kozirį, Locked Door, laikiau, Amandai, bet neprireikė :)
-
Atsibudau su skaudančia galva. Pirma mintis – trys buteliai „Baltijos“ tamsaus yra too much for meh... ai, what the hell – užtai buvo linksma ! Šiandien iki vakaro atsigausiu, o kol kas backtrackinam įvykius atgal laiko tėkmės linijoje...
Kadangi dalis jau užsibookino vizitą pas mane kone savaitės vidury, tai susirinko publika, kuris paprastai pas mane renkasi rečiau. Taigi atėjo abu Arūniukai (Arunas B. – aukštas ir Arūnas E. – neaukštas). Turėjo būti ir dar trečias Arūnas , on zhe – Bralis, bet... pačią paskutinę akimirka paskambino ir atidėjo, nes mirė kažkas iš giminių ir jam reikėjo lėkti į Telšius. Tai labai rimta priežąstis ir Braliukai, priimk mūsų užuojautą. Dar buvo abu mūsų kompanijoje labai laukiami seniukai – Edis ir Gintaras, su jais visada būna linksma. Tai va tokia penkeriukė liko, kas irgi retai būna, nes pa defaultu – arba 4 arba 6.
Turiu paminėti, kad buvo ir dar viena priežastis dėl ko tas penktadienis buvo svarbus. Ogi – mes išbandėm naują mano geimų stalą ! Brolyčiai – stalas nuostabus, neskaitant to fakto, kad parsivežęs aš vienas pats užbogdinau jį į penktą aukštą ! Ne tai, kad jis būtų laaabai sunkus, bet tiesiog nepatogu paimti, jis platus. Senojo, virtuvinio išmatavimai buvo 80x120, šito gi – 100x180 ! 60 cm iš galo ir 10 iš šono – telpa papildoma lenta ir koks playmatas :D Išlankstėm – kitam gale praktiškai nematau žmogaus. Užtiesiau tą savo rusvą staltiesę – neužtenka iš galų, kokių 5 cm trūksta :) Prašysiu žmonos pasiūti naują. Bet pats stalas toks masyvus ir stabilus, kai išsideployino tai nė krust. Žodžiu, vykęs pirkinys, tiesa gavos kiek brangiau, nei standartinė kaina, nes čia custom užsakymas.
Tai faktas, kad ne visi susirenka laiku, kol laukėm paskutinių, tai labai nenukrypom nuo tradicijos – Neuroshima Hex. Šį kartą – trise. Čia labiausiai nepasisekė Arūnui E, kuris atėjo praktiškai 5 minutės, kai pradėjom žaidimą, todėl jam teko laukti, kol mes susitaškysim trįse. Gavau Hegemonija, pamaniau – OSOM ! Gintė pasisavino Outpost‘ą, o va Arūnas B. išsivartė su peraugusiu kirminu rankoje. Viena iš sunkiausių frakcijų naujokėliui. Kita problema išsilupo ta, kad biški buvo primirštos Mephisto taisyklės, tai pradžioj biški vėlėm. Tiesiog labai seniai buvo Mephisto išlindęs iš po žemių. Dėl to neteisingo žaidimo daugiausiai nukentėjau žinoma aš ir kaip nekeista Gintaro iki pusės žaidimo niekas nepušino. Iškilo amžina dilema – ką močinti – pačią Žemės Kirmėlę, ar jos implantus ir modulius ? Močinsi žaltį, jis apsidėlios augmentais ir bus stiprus, močinsi ataugas – nedarysi žalos jam pačiam. Gudriai sugalvota. Mephisto, kaip ir Šokėjams nėra paranku lošti prieš du kitus žaidėjus, bet Arūniukas smagiai sau dėliojo implantus pačiame žemėlapio krašte ir nejautė krizės. Po to mes netyčia prasukom labai smarkią varkę, kai aš padėjau vieną savo mušeiką, jį dar pastiprino mano bazė ir modulis, plius Gintaras nukreipė ten į jį dar savo šaulį. Pas mane buvo ataka, kurią inicijavau. Kadangi Mephisto pa defaultu kanda tik trim puselėm, tai mano smogikas išgyveno. Ateina Gintės varymas – tas vėl išlupa atakos inicijavimą – pakartojam ! Va tada pamanėm, kad reikia iš žalius žmogeliukus mušti (Gintės Outpost‘o kareiviai). Gyvatė ant galo buvo jau stipri (Arūncė per du traukimus ištraukė visus 4 nagus), tai kando kaip minimum 3 žalos. Bėda buvo, kad negalėjo prieiti prie HQ. Atėjo paskutinis varymas, mes su Arūnu vienodai – apie 10 gyvybės, Gintars kažkur – 14. Man šansas, ar gintis, ar daryt žalą. Praktiškai nuo manęs priklausė, kas laimės, tai leidau laimėt naujokui, taip nutraukdamas NHEX winning streak Gintarui. Sorry brother..
Kadangi susirinko seni backstaberiai tai labai nesiparindami nutarėm žaisti Spartaką, už kurį nubalsavom vienbalsiai, plius Arūnas E. dar nebuvo žaidęs, bet labai norėjo pamėginti. Kadangi pasimokėm su Tomu ir Povilu, kad netraumuot naujo žaidėjo, nutarėm lošti softcore variantą, kai susitarimas yra susitarimas ir negali smeigt peilio, nu žodžiu lošti kone sažiningai :) O vaikeli, kaip tai buvo nevykusiai sugalvota ! Jau po dvieju raundų supratom, kad ta zateja yra lieva ir peršokom ant hardcore varianto. Labai skaudžiai pasijuto, kai kurie žaidimo niuansai ir dingo visas flavoras, patikėkit tikrai taip ir buvo. Tad, nuo šiol - jokių soft versijų – tai ne toks žaidimas. Povilai, jei tai skaitai ir planuoji daryti second shot, turėk tai galvoje. Nors galiu pasakyti, kad mes praktiškai ir nebackstabinom – juk kam reikalingi priešai žaidimo pradžioj ar vidury, tiesiog gera buvo žinoti, kad GALI tai padaryti bet kada :) Vis tik faktas išlieka – Spartakas toks žaidimas, kuris turi savo fanus, gerbėjus ir žaidėjus. O kadangi publika buvo teigiama ir tinkama, tai apturėjom skanų blast‘ą. Kadangi pradėjom nuo 3 Influence, tai pats žaidimas užtruko vos 4 valandas, kas mano manymu yra labai optimalu, lošiant 5-se. Klube nespėjom sužaisti 4-se per šešias valandas ir man iki šiol mistika – kodėl ?
Neįštrauktas liko Batiatas :D Arūnas E., kursai buvo freshman tame žaidime gavo Glaberį. Mums tai labai patiko, nes stipriausias house‘as teko naujokėliui – gal nemokės žaisti už jį ? Po klubo žaidimo buvo nutarta kad Glaberio house rule yra nebe 4 kortos, o netgi 5 (vietoj default 3 – aš neįsivaizduoju kur buvo playtesteriai ?). Bet kadangi žaidė naujokas, tai nutarėm su Gintaru dar palikti 4, tuo pačiu įsitikinsim, ar tikrai 4 yra broken too. Aš gavau Tulijų, vergų pirklį – nice, už jį dar nebuvau žaidęs ir visi žino, kaip aš mėgstu vergus :) Šalia manęs gyveno good old Solonius (Ginte), o kitam stalo kampe (kuris vos matėsi tolumoje) buvo senatorius Varinijus (Edis) ir Sepijų klanelis (Aru B.) Taigi startavom, kaip visada pardavinėja visi intrigų kortas pirmu raundu, kaupia babkes turgui. Einam visi į turgų. Pamenat, kas atsivertė pats pirmas aukcione, kai tada lošėm klube ? Ganikas. Spėkit, kas pirmas atvirto dabar ? Teokolis ! Zjbz... ji nupirko Edis, už kokį 13 denarijų tai tikrai. Jis lėtas, bet kai pirmu pick‘u tu jį gauni, tai visi likę visų startiniai gladiatoriai tiesiog neturi prieš tokį monstrą šansų. Bet, karma egzituoja, gal trečias ar ketvirtas atsivertė Onomajus, aš visai jo norėjau, bidinau berods 13, bet jį nusičiupo Arūnčikas B. sumokėjęs gražią 15 auksinių kruvą. Atsirado intriga. Aš, kadangi nieko doro nenupirkau turguje, gan pigiai tapau hostu. Su tais hostai buvo bajeris, gal pirmus 4 turnus aš juo ir buvau, nes arba turgus nieko gero nežadėjo, arba tiesiog taupiau babkes. Užtai hostus imdavau tikrai papigia, nes rebiatos tiesiog jau nebeturėdavo babkių tam reikalui. Vieną kartą hostą paėmiau už kone gėdinga 5 denarijų sumą. Tai nenuostabu, kad man kaupėsi smagiai Influence, nors įpusėjus žaidimui neturėjau jokio gladiatoriaus, išskyrus startinius ir dar nebuvau išėjęs į areną. Visai gera strategija. Dar vienas pliusas tos strategijos buvo tas, kad pas mane pūpsojo kalnai pinigų ir galėjau primesti kitiems savo politika :) Laukiau gero pirkinio, žinai.. dar pinigai plaukė iš hosto sandėrių, nes juk liaudis tai turėjo ką parodyti publikai ir žinoma, buvo pasiruošę patepti auksu delną. Tai vieno iš tokių reginių Kapujos žmonės neužmirš dar ilgai. Į ranką pakliuvo korta, kuri leidžia organizuoti Primusą. Tai, man kaip hostui, priduoda dar vieną, papildomą influence, tai kaip nepasinaudosi :D Kadangi neturėjau eiti su kuo į areną, sukviečiau likusius, pažadėdamas, kad suporuosiu juos įdomiai. Vienoje komandoje buvo abu Arūniukai (Onomajus ir berods Daganas – middle tier gladiatorius) , kitoje – Teokolis ir Gintaro starinis Numidijos gladiatorius. Aš statčiau už Arūnus, bet kažkodėl arenoje sirgau už kitą komanda. Pripažinkit, jėgos daug maž lygios, nu gal kiek į Arūnų pusę, bet čia juk Primusas, čia visai kita strategija ir gali nutikti bet kas. Kova truko geras 20 minučių ir mes jau atsistoję ten šėlom. Po to pajutau kaip kaista ausys, emocijos buvo so high ! Finalas buvo netikėtas – Onomajus nušniojo Teokolį. Mirtinai. Aš pradedu manyti, kad tai tampa jau tradicija. Paskutines dvi sesijas Teokolis keliaujas pas protėvius. Nieko, tai tikrai pasikeis, kai gausiu naują papildyma – tada šito gladiatoriaus manau bijos ir pats Ganikas. Žodžiu, statymai mano nenukentėjo, bet Edžio ir Ginatro komanda pilnai turėjo šansus laimėti.
Nepraėjo nei du turnai, kai vienas iš Arūnų sužaidė antrą kaladėje esančią Primuso korta, ot sekasi. Sužaista gal buvo ne visai protingai, nes tokią kortą, kai turi rankoje, reikia laukti kol gausi hostą ir aišku reikia stengtis jį gauti, nes tai reiškia +2 influence ir nepakartojamą reginį žiūrovams. Problema šį kartą buvo ta, kad aš VIS DAR neturėjau ką siųsti į areną, apart starinių (turėjau du trakiečius). Gavau pakvietimą ir buvau suporuotas su Gintaro Žudiku (The Murderer). Mūsų priešininkai buvo jau seni geri arenos numylėtiniai – Onomajus ir Daganas. Visi kaip pasiuto statyt už traumas ir mirtis. Jie buvo ryškiai stipresni ir jie tai žinojo. Mūsų pliusas buvo tik vienas – mes turėjom daugiau ginklų. Aš atsinešiau šalmą, o Ginte buvo ištikimas savo stiliui – pirkti daug ginklų, tai pas jį to gėrio buvo pilnas sandėlys. Jis atsinešė kardą ir impregnuotos odos diržą. Negaliu sakyti, kad priešininkų pusėj nebuvo to paties, pvz. Onomajus atsinešė skydą. Kova buvo nemažiau įdomi. Mano trakietį nužudė, Žudikas buvo sužeistas, o Onomajus tapo čempionu. Vis tik kai lieka du prieš vieną, tai tą vieną sulesa labai greitai – vis tik kovos simuliaciją yra puikiai padaryta. Gerai uždirbom iš lažybų, nors ir pavojingai likau su vienu gladiatorium. Bet užtat per pinigus nemačiau savo priešininkų. Kitą raundą paaiškėjo, kad Žudiko sužeidimai yra visai nerimti ir jis atsistojo ant kojų. Atėjo turgus, vienas iš pirmų atvirsta Spartakas. Tai mano šansas, babkių tai turiu, ale užvaldė godumas, kaip čia nepermokėti. Prieš tai buvau nucioshinęs, kad žaidėjai turi labai mažai pinigų, daugiausiai dar jų turėjo Gintaras (bet tikrai ne daugiau už mane), primečiau, kad pas jį rankoje bus nedaugiau 13 auksinių, tai dėjau 14. Atverčiam delnus, o tas sako – 15. Suskaičiuojam, akurat. Būčiau susivėlęs, jei rankoje nebūčiau turėjęs kortos, kuri leidžia aukcione numušti priešininko bid‘ą per 2. Gavosi kaip tik, mano 14, jo tik 13, Spartakas mano. Nu pagaliau ! Kadangi Gintei grįžo babkės, jis tapo hostu. Kaip ir reikia nujausti, sekantis į areną išėjau aš. Keista buvo tik tai, kad prieš Spartaką stojo Gintaro Žudikas. Spartakas buvo stipresnis, tas akivaizdu, bet Žudikas atsinešė daug geležies ir tai mane neramino. Labiausiai iš tos geležies man nepatiko grandinė su spygliuotu bumbulu. Kadangi tai yra expansion‘o ginklas, kuris dar nebuvo ant stalo niekada padėtas, tai papasakosiu kaip jis veikia. Jis yra vienkartinio naudojimo (ta prasme, po panaudojimo – exhaustinasi). Atstumas – 3 heksai. Darai ataka, rideni normalius atakos kaulus ir jei padarai žalą, tai jinai būtinai turi eiti per speed kauliukus. Tematiškai tai atrodytų, kad įsuką ta grandinę virš galvos gladiatorius ir šnioja per kojas. Ir kur yra cinkas ? Ogi tai, kad bet kurs gladiatorius, turintis 4 speed kauliukus, gali net nelaimėti iniciatyvos, nes jis pasiekia bet ką per 7 heksus (4 judesio + 3 grandinės) ir kalą pirmą smūgį. O kai nušnioja priešininkui mėlynus kaulus toliau jau yra tik laiko klausimas. Čia pasisekė tokiems, kurie turi gerai gynybinių kauliukų, arba gali buti, kad atakos kauliukus priešininkas išmes nevykusiai, bet net ir viena žaizda yra skaudu, kai kalba eina apie mėlynus. Tai panašiai nutiko ir man, Gintė kaaaaip šniojo su ta grandine Spartakui – pataikė į dešimkę, likau su 1 kaulu mėlynu. Nuostabu ! Po to ramiai uždaužė pamažu. Kova baigėsi pralaimėjimu (ne mirtim ir ne sužeidimu), bet Gintaras būdamas hostu net nesileido į kalbas, pasakė – „Sorry, Ramai – lenk beržą kol jaunas“ ir nulenkė nykštį žemyn. Po to man kokia minutę buvo šokas, nes po tos pergalės Žudikas tapo antruoju Kapujos čempionu. Bet tai pasmerkt Spartaką miriop !? Kita vertus – kaip Spartakas galėjo prakišti kovą prieš silpnesnį fiziškai ?? Išvada viena – grandinė su spygliuotu bumbulu yra tikra bomba – jos rinkos kaina gerokai bus sukelta, tas akivaizu. Su ja middle tier gladiatorius gali nugalėti top tier gladiatorių, jei tas nenaudoja kitų ginklų. Tas aišku gerai, nes suteikia papildomą boost‘ą vidutiniokams, bet kas bus jei tokį ginklą gaus kietas bičas ? Jooo...
Tas nutikimas mane nuleido ant 14 auksinių. Po to jau babkių pas mane nebebuvo kalnai, išseko klodai. Ir nors Influence turėjau 7, bet nei naglų vergų, nei gladiatorių aš neturėjau. Man patiko tai, kada pagal Influence visi buvom daug maž vienodai, vadinas buvo šioks toks balansas. Tiesa ant galo Arūno E. Glaberis gerai pavarė į priekį ir čia buvo viskas per tą antrąjį Primusą. Arūnas buvo hostas (+1 INF), tada Arūnas B. už kelis auksinius inicijavo Primusą, o tai yra dar +1 Arūnui E. nu ir galiausiai jų komanda laimėjo, tai dar +1 INF. Trys influence per arenos fazę ! Gi žiauru... tuo metu jis jau buvo ant 10 influence, bet pas jį buvo tik 6 guardai, jam dar trūko 2 iki dviejų prasukimų tos savybės, kur gražini guardus ir gauni tos įtakos. Ir įsivaizduokit, per sekančią intrigų fazę jis iš kaladės patraukė du guardus ! Kadangi jis kalbėjo trečias, kai kaip smeigė iki 12 ir Arūnas B. ir Edis jau nieko jam padaryti nesugebėjo :( Ir ką tai reiškia ? Ogi tai, kad vėl laimėjo Glaberis, už kurį šį kartą žaidė visiškai naujokas, lošiantis Spartaką pirmą kartą ! Ar yra dar manančių, kad Glaberis ne OP ? Taip kad 5 kortos abiejose jo savybėse yra BŪTINYBĖ !
Kadangi dar buvo pusė keturių tik, visai anksti, o mes buvom nutarę ošti rimtai (vaikai miegojo, žmona – Suomijoje) tai net neketinom skirstytis. Įkalbėjo kolegos mane lošti smuklę. Gavau Ieva, kuri šiaip man patinka visai. Lošiant nutiko du dalykai. Pirmas – mane suvarė pirmą, nors pirmais turnais išlošiau gal pusę visų babkių :) Gal dėl to ir suėdė, ant keršto. Antras dalykas – man jau smeigė alus ir pasijutau šiek tiek įbimbęs. Dar nesu žaidęs „Red Dragon Inn“ ir jautęs, kad iš tikro girtėju :) Neblogas jausmas, hehe... žodžiu gerai buvo tas, kad ne su kiaulėm miegot teko, o šiltai ir minkštai antrame smuklės aukšte. Prieš užsnūsdamas girdėjau, kaip lėbauja apačioj mano sugėrovai. Ilgai netempė ir Edis (Gogas). Aš nesu tikras, nes tikrai neatmenu, bet ko gero laimėjo Gintė (Fiona).
Tai va tokie dalykai dėjosi. Buvo žiauriai smagu, nors ir nieko nelaimėjau, bet esmė – gerai praleistas laikas. Reiks pakartot. Dabar, kai būna daug norinčių reiks parotuoti žaidėjus, kad visi galėtų apsilankyti, nes visus norisi matyti. Jei kurį penktadienį ko nors nebūna, bet išeina raportas, labai nepykit – kitą kartą sudalyvausit ir jūs.
-
Nepyksim tik mirsi pirmas :butcher: kad pakvietimų nesiunti :D O šiaip tai darbingas savaitgalis buvo.
Tai vis dar Glaberis nesustabdomas, O gal manot, kad panerfintas ir nebereikia kreipti dėmėsio, o vistiek netikėtumą padaro.
-
Matai, per šią sesiją nepardavėm Glaberiui nei vieno guardo, netgi brangiai. Jam labai sekėsi juos patraukti, bet niekas labai jo ir nemočino, tiesa keletą gerų schemų ėjo ant jo, bet labai sekėsi jam su guard roll'u. Ant galo dar gavau kortą , kur gali supirkti jo guardus po 3 aukso, bet va to aukso nekažką.
Sekantį kartą testuosim tikrai su penkiom kortom ir neduok dieve, reiks daryti 6 :) ?
-
Man ką tik dašilo, kad mes ne taip lošėm :) OMG, aš vis dar negaliu patikėti, kad tą dalyką galėjom pamiršt. Dėka to, nebūtų miręs Teokolis ir visi kiti ko gero...
Kaip lošėm mes : Mes skaičiuodavom, jei po kovos likdavo trys skirtingi kauliukai , tai yra pralošimas, jei du - sužeidimas, jei vienas - mirtis.
Kaip reikėjo: Kai lieka trys skirtingi kauliukai - karys dar gali kovoti , čia yra vieneto taisyklė, jis dar nenugalėtas. Juk gali siųsti kovoti vergą, jie dažniausiai turi tik tris kauliukus, nes nėra kovotojai - ką, tai reiškia, kad tik išėjęs į areną, jis tampa nugalėtas ? Nesamonė. Nugalėtas esi, kai lieka du kauliukai, sužeidimas - kai vienas. O mirtis - kai nebelieka kaulų...
man gėda...
-
jo..... sudalyvavom
-
Trumpai papasakosiu pirmąjį šių metų neklubinį penktadienį. Avantiūrai pasirašė Robkė, Arūnčikas B. (kad būtų paprasčiau, Arūnčikus vadinsiu pavardėm), B. reiškia – Bukis (tokia pavardė). Dar buvo Justas ir aš. Paskutiniu metu kažkaip derinu, kad būtų arba 6, arba 4 žmonės, nes yra aibė geimų, kuriems tinka šie du skaičiai. O va pvz. penkiems jau mažiau geimų. Nors pamačiusi tik mus keturis mano dukra dėjo – „Reiktų daugiau dėdžių...“, o Faustas, kai su mama buvo parduotuvėję nusipirko savo čipsų, nes paskutiniu laiku „dėdės“ mažokai atneša, kas beje, yra netiesa, nes po šio vakaro liko kokie porą pilnų dubenų čipsų ir praktiškai du litrai giros (ačiū Justui). Pirmas klausimas pro duris įvirtusiems svečiams buvo – „kaip jaučiatės atvykę tokiu oru, kai šeimininkas šuns į lauką neįšleistų ?“. Orelis pakliuvo tai nežieminis visai, mes net mašiną kieme pastatėm toliau, nes vėjas kieme labai blaškė sielų medį (yra pas mus toks, kai apšerkšnija, labai panašus iš filmo „Avatar“ į sielų medį). Tam medžiui vasara be jokio vėjo lūžo šaka ir apgadino kaimyno mašiną, tad nutarėm nerizikuoti. Bet pas mus viduje, buvo jauku ir šilta. Kol laukėm Robkės, prisneak‘ino Faustas ir atidarė savo dovanų gautą pirmą stalo žaidimą – „Ei, čia mano žuvis“. Tai lietuvio ir vokiečio sugalvotas žaidimas ir išleistas FFG. Uber fileris, žaidžiamas per max 10 minučių ir jį supranta net vaikai. Bet neapsigaukit – strategijos čia gilios, nei tik šiaip rinkti žuvis. Kaip pasirodė, buvo padarytų neapgalvotų varymų ir mudu su Justu likom ant atskirtų ledo lyčių, kur susirinkom visas žuvis, tai pas jį buvo keliomis daugiau ir jis laimėjo. Tada atėjo Robkė ir susėdom pasitarti, ką šį vakarą lošim. Mano pradinis planas buvo lošti World ir Warcraft. Bet kaži kaip pasiūliau Starcraft‘ą, kuri jau vis labiau noriu sulošti – vis tik tai pirmas mano rimtas geimas ir labai gaila, kad labai daug kas bijo jį lošti, nes buktai jis sunkus. Cha, sunkus jis atrodė tada, kai dar nebuvom matę daug įvairių geimų, na o 5 kg dėžė su 180 miniatiūrų atrodė tikrai grėsmingai. Bet Staras palygint su kokiu Earth Reborn yra vandenėlis. Taigi, pasiūliau ir stebiu reakciją. Labai didelės atmetimo reakcijos nebuvo. Justas pasakė, kad jei nuspręsim, tai jis loš, nors bevelytų lošti kažką kitą. Šiaip jis šaunuolis, prisitaiko ir nekelia bangų dėl nemėgstamo geimo, nes gali lošti gerai bet kurį geimą. Keista buvo, kad Robkė nesistojo piestų ir nesakė – „Niekada...“. Paskutiniu laiku Robkė labai pasikeitė. Geraja prasme. Turiu galvoje, jis išbando vis labiau ir daugiau amerithrash‘o. O tai yra džiugu. Tai jis ir sako – ai, man tinka belen kas, be to vis tiek kažkada teks tą pamėginti. Bukis buvo to nebandęs ir reakcija irgi buvo neutrali, nors jis seilino varvę į Red Dragon Inn, kuris yra jo mėgstamiausias geimas pas mane. Tai supratau, kad jei bučiau dar labiau papušinęs, būtume lošę SC, bet aš gi taip negaliu. Aš noriu, kad visiems būtų gerai ir vakaras būtų nesugadintas. Liko variantas grįžti prie WOW, bet čia netikėtai dėjo mano žmona. Sako – „nu bet jūs geri, juk penktadienis buvo darbo diena, dirbot (nu išskyrus mane), pavargot, reikia atsipalaiduoti. Vadinas reikia žaisti ne sunkų žaidimą, ale Descent, Starcraft ar WOW, kur vėl reikia apkrauti smegenis ir mąstyti, o kokį nors lengvą ir fun...tuos sunkius žaidimus reikia neštis į klubą ir lošti sekmadieniais“. Tada virš visų galvų atsirado klaustukai. Buvo svarstoma Spartako galimybė, bet čia kaip nebūtų keista užstabdžiau aš - nesupraskit manęs neteisingai, aš dievinu Spartaką, bet labai laukiu naujo expansion‘o, kurį būtinai pratestuosim, plius norisi lošti penkiese, tada būna daugiau intrigų. Pilarsus ir 7 Wonderius atmetėm, nes tie geimai bus lošiami klube sekmadienį. Visi norėjo sulošti zombius, bet juos reiktų lotši bent nuo 5 žaidėjų, nes kitų atveju teks valdyti po du herojus. Ir tada Justas (vėl ačiū jam) sako – „lošiam Žiedų valdovą“. Tas geimas man irgi labai limpa ir aš galiu jį lošti belenkiek ir belenkada. Nepamenu ar daug jį buvo žaidę likę nariai, bet jie neprieštaravo. Gavau Frodo. Žaidimas iš pradžių ėjosi gan neblogai, taupėm kortas. Morajos kasyklas praėjom gan tvarkingai, ale kai atvykom į Helmo Daubą, prasidėjo bajeriai :) Aš iš eilės ištraukiau jaučiu kokius 5 eventus ! Nenuostabu, kad scenarijų baigėm ne atėję lenta iki galo, o dėl to, kad baigėsi blogi eventai. Saurono akis jau stovėjo kažkur pusiaukėlėj. Bukis (Meris) stovėjo praktiškai akies papėdėje ir užvertęs galvą žiūrėjo į tą akį. Atvykom pas senę Šelobą. Kaip nekeista, šitam scenarijui priešingai – labai sekėsi, ištraukėm gal vieną ar du eventus tik. Atvykom į Mordorą su nemažai kortų rankose (aš net išsaugojau Smygolą), bet buvom pakankamai arti akies, tiksliau ji buvo per daug arti mūsų. Čia irgi su eventais sekėsi neblogai, bet sėkmę lėmė ne tai. Iš po vorės daug kam betrūko vieno ar dviejų skydukų iki Gendalfo pagalbos, tai iškart ir atsirakinom. Kad pasiutom pirkti Gendalfo burtus ! Tik žiūrim, kad kaip vėjas nešamės iki Lemties Kalno papėdės. Bukis nešė žiedą, bet kaip minėjau, jis buvo arčiausiai Saurono, bet mes jį su burtais atstūmėm atgal. Teko jam daug kaulų rident ir pagaliau pavyko padėti žiedą ant kalno – vsio – nebeliko žiedo nešėjo. Reikėjo ridenti kaulą ir sunaikinti žiedą. Ir čia Meris, pavarde Bukis sugebėjo užsilenkti, nes per daug pajudėjo į tamsą ir susitiko su Sauronu. Darbą pabaigė Semas Robkė, kuris nesunkiai sunaikino artefaktą. Neįtikėtina, bet mes laimėjom. Ir kaip Arūnčikas sugebėjo užsilenkti paskutinę sekundę, kai pergalė ir geras gyvenimas buvo taip netoli... tragic, TRAGIC !
Kadangi pradėjom su lengvais geimais, tai po tokios pergalės pagalvojom, kad mus šiandien lydi sekmė coop žaidimuose. Prie mūsų prisijungė Diana ir mes penkiese nutarėm išgelbėti pasaulį nuo ligų. Pandemic yra iš tų geimų, kurį visi mielai lošia. Kad būtų smagiau, nutarėm imti vieną expansion‘o variantą – mutacijas. Aš gavau mokslininko rolę, kuri man visai patinka – greičiau išrandi vaistus. Žmona gavo containment specialist, kuris yra modifikuotas medikas. Robkė buvo Generalistas (bbz, kaip verčias į lietuvių kalbą tas dalykas), bet tie 5 action‘ai visada praverčia. Arūncė buvo archyvaras, o Justas – epidemiologas. Bet Justas iškart gavo dvi event kortas su startine ranka, viena iš jų – persikvalifikavimas. Jis pasikeitė rolę į mediko, nes ta rolė yra jo mėgstamiausia, nors aš sakiau, kad tai daryti nėra protinga, nes mes lošiam 5-se, ratas sukasi lėtai, vadinas jei neskubėsi, tai su vaistais gali buti sunku. Mes jau turėjom kontaminacijos specialistą, tad mums reikėjo arba paslankumo (pvz. dispečeris), arba tie žmonės, kurie duoda/ima kortas, nepriklausomai nuo miesto, pvz. Išradėjas. Šiaip žaidimas ėjosi gerai, mes greit pasiskleidėm po pasaulį, vyriausybė įrengė bazę Rytų Europoje, aš sugalvojau vaistus nuo geltonosios šiltinės, žmona – nuo raudoniukės. Kiek vėliau Justas išrado preparatą nuo juodosios mirties, o į pabaigą Bukis sukonstravo ir nuo mutacijos kažkokį birzgalą. Vienintelis, kuris pasauliui nieko gero nedavė, buvo Robkė :) Jis naudojo kompanijos resursus ir švaistė įmonės pinigus :) Kaip antai – nusitrenkė į Santjagą, pasaulio užmirštą kampelį, kur viską išgydė (kaip Justas sakė, jo viską – visus tris žmones). Ant galo matom, kad dar neturim plano, ką daryt su mėlynuoju virusu (juo užsikrėtęs žmogus tampa gėjumi). Ir dar matom, kad turnai liko gal 3, ties manimi bus chana. Žmoną turi 3 mėlynas kortas, Justas turi galimybę su special event‘u duoti jai dar vieną mėlyną kortą. Bet reikia dar penktos. Penktą turi Robkė, bet kad atiduoti ją, jam reikia nustrenkti į Wašingtoną. Nors ir turėdamas 5 actionus, jis savo chodu to padaryti negali. Lyg maža būtų tų problemų, netikėtai įvyko užkrėtimas kažkokiam mieste, o ten buvo mutacijos liekanų (nesvarbu, kad buvo išrasti vaistai) – mums pasibaigė violetiniai virusai (kubeliai). Bet pripažinkim – mes praktiškai negydėm mutacijų, nes jos buvo pasiskleidusios gerai visoje Azijoje po vieną kubelį ant miesto. Paskaičiavom, kad jei Diana būtų kažkur žaidimo pradžioj išmetus kitą kortą (ten buvo sprendimas, kai jai reikėjo skristi ir ji turėjo du variantus), viskas butų suveikę gerai. Taigi, faktas, kad bet kuris mūsų sprendimas įtakoja tai, kas nutiks vėliau – kaip ir žaidime taip ir gyvenime :)
Po tokio pralaimėjimo pamatėm, kad jau yra pusę dešimtos, o vadinas pats laikas vaikučiams eiti į lovas. Iki tol jie neršė aplink stalą ir vogė virusų kubelius. Kol mudu su žmona guldysim vaikus, kad šaika nenuobodžiautų (apie kokį pusvalanduką), nutarėm jiems pakurti Neuroshimą. Justas paaiškino taisykles, nes Robkė tą geimą lošė pirmą kartą (pagarba jam). Kai užguldėm vaikus, žmona atsisveikino ir nuėjo ilsėtis, o aš žiūrėjau kokia drama ten vyko post apokaliptiniame pasaulyje. Robkė gavo SMART – ne pačią geriausią frakciją naujokui, bet toli gražu ir ne pačią blogiausią. Bukis gavo Outpost‘o partizanus, o Justas kerojo Neo Džiunglėse. Tiesa, jis pradžiai ištraukė Mefisto, bet supratęs, kad nėra su juo žaidęs ir reiks mokytis, o kas pamoko nėra, o pačiam skaityti nėra laiko, pertraukė iš naujo. Jis labai gerai įsitaisė kampe ir apsidėjo iškart net dviem kietais simbiontais. Reikėjo pusę žaidimo, kol jis gavo pirmas žaizdas. Praktiškai Robkė su Arūnčiku jau vienu metu derino abu veiksmus, kaip čia pakenkt tiems augalams. Arūnčikas vienu metu gerai susūdė žalos su vienu savo anihiliatoriumi, o Robkė su kyborgais nušaudė jam abu simbiontus. Justas tik į pabaigą patraukė bombikę ir savo tinklistus. Nors Robkė pusę žaidimo krapštė galvą ir ilgai galvojo ir sakė, kad jam niekas neaišku, manau taip nebuvo, nes jis laimėjo (aišku ne be mano pagalbos). Antras liko Justas, o paskutinis Arūnčikas, bet juk jis laimėjo su kirminu praeitą sykį. Robkei tapo aišku, kad norint pagauti cinką, reikia pamatyti, ką daro kitos frakcijos, o tam gerai jam būtų išmėginti elektroninį NHEX variantą. Bet įdomų būtų sužinoti, iš po pačio, ką jis mano apie šį žaidimą.
Vakaro užbaigimui išsitraukėm SAMCRO. Bukis buvo nežaidęs, visi kiti turėjo supratimą ir norėjo išmėginti naujas strategijas. Pasidalinom frakcijas. Robkė gavo negrus (cha, jis netgi buvo apsivilkęs violetinę maikę, tai buvo žiauriai į temą), Bukis anarchistus, Justas – kiniečius, o aš meksikonus. Tas buvo labai gerai, nes praktiškai visi, išskyrus Arūniuką, kuriam buvo visai dzin už ką žaisti, gavom frakcijas, už kurias nebuvom žaidę. Kai ką supratau, lošdamas už Majus. Jų yra daug ir jiems nekainuoja sukelti muštynes. Tas gerai, bet tikras peilis yra mažas basic orderių skaičius. Paskaičiavau, kad Majai maksimaliai gali turėti 7 orderius, o pvz. Lino sindikatas – 9. Jie, kadangi pradeda su daugiau, pačioje pradžioje praktiškai gali užsiimti bet kokią plytelę be problemų. Aš čiupau kontrabandos plytelę, bet tik vėliau paaiškėjo silpnoji Majų pusė – ginklai. Norint gauti maksimalų orderių skaičių, reikia įšventinti narius, tam reikia ginklų, o jie pradeda su nuliu. Aišku, jie moka mainyti kontrabandą į ginklus, bet faktas tas, kad kontrabanda iš dangaus irgi nelyja. Juk Black Market fazė – ne paslaptis – vienas iš pagrindinių įplaukų, kontrabandos reikia ir ten. Tai žodžiu, su ginklais aš visą žaidimą sėdėjau šiknoj. Justas gerai išmaudė naujoką šiame žaidime - Arūną. Arūnčikas, kaip SAMCRO, gali prasukti ginklų bet kada ir jis jų prasukdavo. Justas moka gydyti naujokus ir pribūrė, kad parduotų Arūnčikas jam ginklų, po du tūkstančius už vienetą. Arūnas paskaičiavo, kad jis pasidaro ginklų už tūkstantį, o parduoda dvigubai ir dar tie ginklai šaudo Ramą – lygties kitoj pusėj dega reikšmė „pelnas, apsimoka“. Bet jis nepažvelgė gilliau – parduodas ginklus jis juos atiduoda priešininkui pusvelčiui, o nuo kada padėjimas priešininkui yra geras strateginis variantas. Žinoma, Justas su tais ginklais tikrai nešaudė į pačius anarchistus, bet Arūnčikas galėjo užtaupyti pilną sandėlį ginklų ir paskui parduoti juos gerose opportunity progose. O jų buvo bent dvi, vieną iš jų jis išnaudojo, bet ne pilnai, pardavė tik du ginklus, o galėjo dar dvigubai tiek. Justas gi, labai norėjo sušaudyti Ramą ir jis į jį šaudė. Ir galingai. Viename raunde greitosios pagalbos automobilyje gulėjo trys mano naujokai ir vienas narys. Ir tarsi nujausdamas, kuom čia gali baigtis viskas, Robkė su visa juočkių gauja atvažiavo į ligoninę, kad neleistų man saviškių iš ten išsivežti. Bet jie tikriausiai pamiršo, kaip Ramui sekasi su pasveikimu. Kiek beriu kaulą , tiek pliusas. Taip bent jau būdavo kitose šio žaidimo partijose. Bet pasirodo ši irgi buvo ne išimtis. Išgyveno visi, išskyrus vieną, paskutinį naujoką, kuriam pasibaigė mano kauliuko ridenimo luck‘as. Taip, kad išnaikinti Majų nepavyko, nors Justas labai į batą nekrito šaudydamas, nes tuo metu vyko Gaujų Karai – kiekvienas ginklas, kuris jam kainavo 2 tūkstančius, už sužeistą mano bičą jam atnešdavo tuos pačius 2 tūkstančius. Heat ? Nelabai čia baisiai jam ir tai buvo, juk jis lošė už sindikatą, o jie moka susitart su mentais, plius buvo krematoriumas ir dar kažkokia plytelė, kur galima buvo labai lengvai nusiimti karštį. Aš dabar gavoju, ar nepadariau klaidos. Aš gal pusę žaidimo laikiau užsiėmęs dvi labai kietas plyteles – abiejuose galėjau SKIM‘inti po 2 tūkstančius ir boost vienoje – du kontrabandos krepšiukai, kitoje boost – abu krepšiukus parduodu už 4 tūkstančius. Pliusas – nekyla karštis per Black Market, ir gaunu vidutinę rinkos kainą už kontrabanda. Bet niuansas tas, kad per BM aš tada rūkau, o kiti gali nevaržomai prekiauti ir GALBŪT gauti po tris tūkstančius už maišą. Gal 4 raunde užsiėmiau opportunity kortą, kur galiu vogti du ginklus iš kaži ko. Kitos kortos kaip tyčia atsivertė, kad negalima ginklų parduoti. Arūnas, per kurį sukosi pastoviai didžiausias ginklų traffikas tarsi pajuto, kad čia bus gaidys, tai ginklus išmainė į kontrabandą, kad negalėčiau jų pavogti, nes niekur neparašytą, kad negali mainyti :) Aš atėjau naktį į jo sandėlį vogti tų ginklų ir nei vieno neradau, bet pamačiau gal 5 maišus kontrabandos ir suskaičiavau jo babkes. Jis turėjo 18 tūkstančių. Grįžęs suskaičiavau savo – 25k. Ok, vadinas dar ne subinėj esu. Bet neramino Justas. Jis nuo antro turno turėjo Reaper Patch ir generavo gerai pinigus. Tiesą, jis labai daug pirko ginklų, po 2 tūkstančius dažniausiai ir iš Arūno, tai daug ir išleidinėjo. Bet buvo porą gerų run‘ų, kaip antrai pats pirmas Black Market – kontrabandos turėjo tik jis ir Robkė. Robkė išvis, turėjo gal 5 krepšius. Ir atkiša kumščius, atverčia – pas mus su Arūnčiku nieko, nes mes neturim, pas Robkę – NIEKO...?? Justas ištiesia 3 maišus ir akinančiai šypsosi susižerdamas 9 tūkstančius. Robkė paskui goes like – „ ką aš, ką aš – aš ir pats apakęs... taupiau ateičiai kontrabanda...“. Žaidimo eigoj jaučiau, kad nelaimėsiu, bet kažkaip maniau, kad ir ne paskutinis esu. Justas akivaizdžiai pirmavo, nors ant galo Arūnas padarė kelis labai gerus sandėrius. Panašu, kad kartojosi Žydrės scenarijus. Tada nutiko bajeris :) Buvo atsivertusi kortelė „1-5 Koridor“ , kur gauni tiek babkių, kiek ant plytelės yra klubo memberiu. Robkė su visais negrais suvažiavo ir sako – 6 tūkstančiai... Wha...ką ? Kokie dar 6, jei kiekvienas klubas turi lygiai po 5 memberius ir po 5 prospektus. Suskaičiuojam motociklistus tuos jo violetinius – nu akurat – šeši. Žvilgt į taisyklių knygą, ten rodo, kad visų turi būti po lygiai, t.y. po penkis. Tada supratom, kad pas mane yra viena figūrėlę daugiau įdėta – ačiū Gale Force Nine ! Tai kaip čia gaunas, kad One Niners frakcija visą tą laiką laiką lošė su padidintu memberiu skaičiumi ir niekas nepastebėjo ? Keista, kad jie nei karto nelaimėjo, nes iš pažiūros jų savybė yra viena geriausiu žaidime, o dar kai daugiau figūrėlių netyčia buvo... Darau išvada, kad tai nėra broken savybė. Kitą sykį žinosim, kad reikia vieną motociklą palikti dėžėj. O mūsų partija baigėsi ir suskaičiavom kapitalą. Pas Robkę – 31 tūkstantis, pas mane – 32. Pas Arūnčiką – 34. Na o pas Justą ar ne 49 buvo. Čyteris aiškus. Antrą kartą iš trijų žaistų partijų laimi Lino Sindikatas. Reiks atkreipt dėmesį.
Pagalvojom, ką žaisti toliau, bet pamatėm, kad jau pusę keturių ir nutarėm skirstytis. 5 skirtingi žaidimai per vakarą (įskaičiuoju ir „Hey, that‘s my fish“) yra labai neblogai. Susimatysim su likusiais klube. Nostro over and out.
-
Justas moka gydyti naujokus ir pribūrė, kad parduotų Arūnčikas jam ginklų, po du tūkstančius už vienetą.
Ramai, juk sakiau per Pandemic'ą, kad mėgstamiausia rolė - medikas :D. Tai kaip gi negydysi.
Bet jei rimtai, tai man atrodo, jog aš vienintelis su Arūnu išnaudojau tą žaidimo galimybę, kuri leidžia derėtis ir tartis. O šitame žaidime turėti "ally", su kuriuo darai sandorius ir nesimuši, yra didelis pranašumas.
-
Apie penktadienį biškiukq galiu papasakoti. Dar 4-dienį man paskambino Povilas ir pasiūlė padaryti Eclipse pre-relyzą. Nu ok, sakau - galim. Ale kaip aš skaičiavau nežinau, su kuria vieta galvojau irgi neaišku, kai susirinko chebra, kažkas sako - "Ė, pala... mes juk 7 esam.." (*dough*). Aš sakau - galiu nežaisti, nes tokio stiliaus geimai man nelabai, bet Žydrė sako, nea - aš važiuoju namo. Ir neperkalbėjom niekaip :oops: Dėl to jaučiuosi tikrai nekaip, nes Žydrė-Giedrė yra visada labai pagyvina mūsų kompanija. Povilai, Žydrūne - jei galit, nepykit labai ant seniuko Ramo ir muškit su pagaliu per galvą. Ačiū. Ko gero neoficialiai jus būsiu paskaičiavęs kaip vieną. Nu bet dabar nieko nepakeisi jau. Tesiu reportą toliau...
Iki kol susirinko visą šobla-chebra buvom 4-se. Justas, kursai atėjo pirmas, paskui abu burbuliukai, nu ir aš. Galvojam ką čia dabar sufilinti, tai paiūliau Citadeles, kurių nei Povilas nei Žydrė nebuvo žaidę. Nupūčiau dulkes nuo dėžutės ir trumpai prisiminiau taisykles. Lošėm taškas į tašką, mane porą kartų nužudė ir kartą apvogė. Laimėjo Povilas kažkaip ant galo greit ir nesukontroliuojamai pastatęs septintą ir aštuntą rajonus. Mudu su Justu pavarėm lygiosiomis, lygtais po 29 taškus, nors pas Justą buvo Drakono vartai, bet užtat aš surinkau "gėlytę" (visų skirtingų spalvų rajonus).
Kol mes dėliojom citadelines kortukes, šalia Bralis, Mariukas ir Faustas lošė pingvinus ("Ė, čiūvs, čia mana žuvis"). Mano vaikas ir Mariukasi biški paikai susidėliojo startinius pingvinus, todėl laimėjo Bralis, kuris atskėlė nesveiką gabalą ledyno ir susirinko visas ten buvusias žuvis.
Tada ėmės reikalo. Povilas pradėjo aiškinti taisykles, kurios yra gan kompleksiškos, o mes, durneliai, vis jam trukdėm su savo klausmais ir bajeriais. Povilai, sorius dar kartą, už visus. Bet jis labai tvarkingai vis tiek mums jas išaiškino, kad net aš supratau. Liko tas dalykas ko niekada neišmoksi lošdamas pirmą kartą - žaidimo strategijos niuansas, kas reiškia, kad turi mokėti žaisti kad laimėtum. Dabar po partijos man yra aišku daug dalykų, kas nesuvokiama tik išklausius taisykles. Esmė yra , kad pradžioj praktiškai yra gerai plėstis, nes gauni daugiau resursų (t.y. nusiiminėja kubiukai nuo žaidėjo lentos, o tai įtakoja geresnį skirtumą gaunant resursus). Kita vertus, vien į explorą mesti visų pajėgų tikrai nereiktų, nes tada kiti išpirks visas technologijas ir liksi su barankos skyle. Tų technologijų per žaidimą pasiūlomos vos 9 , taip kad neprūdai tai tikrai. Bet ko gero čia ir yra balansas žaidimo - ar varysi makro, ar techinsies. Aš techinaus. Nusipirkau plazmos patrankų technologija ir dvigubai galingesnio reaktoriaus. Kadangi mes visi lošėm už ateivius, vienintelis Povilas tik už žmones, tai mūsų abilkos buvo skirtingos. Manojo buvo - kieti taikymosi kompiuteriai (+2). Savo laivukus susikustomizavau taip, kad galingas firepowa, gerai pataiko ir greiti, bet jokio šarvo. Taktika - su pirmom salvėm išnešti maximum priešo ir melstis, kad jis nepataikytų. Šiaip ši taktika čiulpė išskyrus tą momentą, kai kariavau su Povkės augalų rase. Po vienos salvės tiesiog nupūčiau jo vieną capital ship'ą, kuriam nudėt reikėjo bent 6 žalos. Išridenau kone idealiai, nes gavosi 8 žalos. Gaila, kad žala nesidalina per laivus. Povkė paskui mane damušė, nes rideno jis neprastai, o dar geriau jinx'ino - nesa ko man "snakes eye" ir aš išberiu vienetuką-vienetuką. Ot velnys. Tai tiek apie laivus, nes užsigrobęs buvau tik du sektorius, kai tuo tarpu Marukas irgi Povkė sturėjo vos ne penkiagubai daugiau. Povkės strategija buvo flawless, tik nežinau ar jis planavo, ar jam taip gavosi - jis atsiribojo nuo kitų, kai pas jį kiti atskristi negalėjo, o jis pats pas kitus - galėjo. Sumauti augalai. Tai ir buožino. Dar Justas gerai pasiplėtęs buvo, plius jis bičiuliavosi su "ancient" ateivių laivais. Mariukas buvo zaraza agresorius juodas kyborgas su labai greitais laivais. Aš mėginau paimti centrą su dviem didžkiais ir dviem vidutiniais laivais, padariau daugiau nei pusę žalos ir užsilenkiau. Mariukas kaip atėjo taip ir nupūtę centrą. Ant gal mes su Braliu, matydami, kad sėdim šiknoj (toje pačioje šiknoje sėdėjo ir Povilas) pradėjom išsidirbinėti - buvom su Braliu sudarę sąjungą, tai Bralys - pyst ją sulaužė ir įsiveržė į mano sektorių su kone visais laivais. Aš didžiuosius buvau nukitšęs į centrą, tai pasigaminau kiek eina ir ėjau mušti savo buvusio sąjungininko. Gavau į pliauską, bet už mūsį ištraukiau 4 VP vertės skyduką. Paskui su Braliu nuėjom kavos-arbatos gerti, o likusieji suskaičiavo taškus. Ir ką jūs manot ? Taigi likau ne paskutinis :) Paskutinis liko Bralis, atsilikęs per vieną tašką :twisted: Juk jis gavo "Išdaviko: kortelę, sulaužęs mūsų sajungą (už tai jam buvo -2 taškai). O laimėjo žinoma Povkė, su savo augaline taktika, nors jo strategija buvo kaip sakiau - nepriekaištinga. Jam keliais taškais nusileido Justas, kaip ir reikėjo tikėtis. Po to Mariukas lyg ir, tada Povils, nu aš ir Bralis. Geimą padėjom į pavėsi per kokias geras 3 valandas, kai niekas nesitikėjo tokio greičio. Klube kai lošit, užtruksit dar trumpiau manau. Tie kas nelošė paskaitykit aukščiau ką rašiau dėl strategijos, kad turėtumėt galvoj, kaip kas.
Šiaip geimas, kaip iš savęs nėra prastas. Turint galvoje, kad tai yra visiškai ne mano stilius, jau matau, kad Maroom ir Mindaugui jis turėtų visai patikti. Daug būdų laimėti, reikia planuoti į priekį, stebėti ką daro kiti ir pan. Peržaidžiamumas didelis, nes daug customizinimo yra , ypač su laivais. Tik labai ilgas setupas yra, nes daug kubelių, daug tokenukų ir tablečių.
Kadangi baigėm ir buvo dar tik po pirmos (ne keturios ryto, kaip yra įprasta) , tai nutarėm sulošti ką nors greito. Povkė siūlė Wow, kas mano akimis tuo metu atrodė nerealu, iki ryto jaučiu nebūtumę baigę. Atsidarėm Bang'ą. Gavau šerifo padėjėją, o šalia Mariukas buvo šerifas. Pasakiau iš karto kad esu pagalbininkas ir Mariukas manim patikėjo, nei karto į mane nešovė. Povkė pasakė, kad jis yra padėjėjas, tai supratau iškart, kad turim banditą. Jį pirmą ir nušoviau, gavau kortų. Justas bandė mus apgaut, kad nuo indėnų žalos, juos paleidusiam žaidėjui neina auksto. Įrodžiau priešingai. Nors Povilas indėnus paleido tiesiog idealiai, kai tuo metu buvo atsivertusi Laidotuvių kortą, kuri reiškia, kad negali sužaisti "Bang" kortų. Nors ilgai negyveno ir jis, kaip paaiškėjo tai buvo renegatas. Nu ką, liko viskas aišku kur yra banditai (Bralis + Justas). Mariukas neatsargiai elgėsi su dinamitu, tai jis sprogo jo rankose ir šerifas paliko su 2 laifo. Pergalei iškilo pavojus. Bet turėjau šiek tiek aukso atsidėjęs juodai dienai, tai nusivedžiau Mariuką į barą ir prisgėrėm kaip velniai (sumaitinau jam gal 3 shot'us). Ir tada mes labai pažeminom Justą, nes jis liko su 1 gyvybės tašku, o mes abu kaip tyčia neturim su kuo pykštelėti į jį. Tai atėmėm viską iki paskutinio siūlo - skrybėles, kalnelius, arklius ir bačkas. Pabaiga buvo epinė, Mariukas Panic atėmė iš jo rankų paskutinę kortą, kuri kaip tyčia buvo "Bang" :yes:
Kol mes šaudėmės , abu Povilai pasiemė du Eventide dekus ir Povkė greit ir negailestingai sunešė Povilą. Tada visi išėjom namo, laikrodis rodėl puse trijų....
-
Paspaudžiau rašyti naują temą, man raudonas užrašas "Šioje temoje nebuvo rašyta jau 120 dienas, ar tikrai esate tikras, kad nenorite kurti naujos temos ?". Jo, senokai tikrai čia buvo rašoma.... kodėl dabar rašau aš ? Well, kažkaip panorau pasidalinti penktadienio žaidimų sesijos įspūdžiais.
Planas buvo toks: renkasi standartinė Descent šaika (aš, Robkė, Povkė, Gintė) ir damušam prieš naują sezoną paskutinį Descent base game scenarijų. Planas buvo rezgamas jau nuo kokio antradienio ko gero. Bet prastai buvo dezinformuotas Povkė ir jis liko Vilniuje. Susirinko likusi žmonija ir pradėjom galvoti ką reikia veikti. Neslėpsim, ranka kilo lošti 4-se, be Povkės, bet solidarumo jausmas ėmė viršų, kaip gi paskui Povkei į akis žiūrint reiktų jam pasakyti - "O žinai, scenarijus buvo epinis, herojai nugalėjo...", nors Justas jau norėjo skambinti jam ir įtikinėti. Galų gale numalšinę tą godų jausmą paėmėm į rankas mano naująjį Theseus: The Dark Orbit. Aš vaikinams siūliau pradžioj pradėti su dviem žmonėm, pažiūrėti kaip kas gausis, nes ir man čia buvo pirmasis žaidimas. Bet jie pradėjo vaznikalinti, kad mes visi čia ne noobai, davai lošiam 4-se team'ais. Nu gerai, tai ir pakūrėm. Ką aš galiu pasakyt - vis tik kaip ir Neuroshima, šis geimas tviska, kai lošiama 1x1. Žinoma, nes nebandėm lošti trise , FFA varianto, bet team variantas iškart parodė spragas. Visų pirmą - kiekvienas lošia ne su 3, o su 2 tokenais, kas labai apriboja movement veiksmus - dažnai gaunasi, kad ir su bet kuriuo tokenu eitum, vis tiek atsidursi tame pačiame kambaryje. Kita problema buvo su konstrukcijų instaliavimu - kadangi sunkoka buvo numatyti kur tu atsistosi, tai dažnai atsistodavai ten kur galėdavai ir ten laukdavo arba priešininkų pending instaliacijos, kurias gali naikinti, arba naparniko, kurią iš esmės gali irgi naikinti, kad pasidėtum savo, ale koks tolkas ? Plius dar vyriukai neišmaišė gerai kortų ir visos hi-tech kortos liko dėžėj. Gintė negavo savo dreaded Defence System, aš - Fire, Justas - Tentacles. Šie dalykai geri tuo, kad net nereikia atsistoti į reikiamą sektorių, užtenka pro jį eiti :) Tai aš gavau Marines, mano porininkas buvo Skwazi, su "pilkučiais" (Greys), prieš Gintės mokslininkus , kuriems talkino Justo (ir James'o Cameron'o) xenomorfai svetimieji (Aliens). Tai nežinau kaip, bet mes savo priešus ištaškėm belenk kaip (sorius su Ambush korta, ją žaidėm biškiuką netaip). Aš išvis gavau vos vieną žalos, kažkaip netyčia. Nemanau, kad vaikinai liko sužavėti geimo, bet oh well - jis tiesiog prašosi daugiau playtestingo su 1x1 , ar 3 FFA.
Po šio geimo Justas kažkaip leptelėjo - "Gal ...Doom'ą ??". Hmm...įdomus variantas, geimas tai epinis, bet jaučiu pasidengęs kokiu centimetro dulkių sluoksniu. Kai Justas dar užviršavo su savo - "Nu davai, tai negi daugiau nebepaimsim to geimo į rankas ??", argumentai nugalėjo, plius man rodos Robkė dar nebuvo bandęs to žaidimo, nors išmokti sunku nebuvo, nes jis jau nemažai yra pražaidęs Descent.
Kauliukai lėmė, kad blogietis busiu aš (nu kurgi nea...). Paėmėm "nepraeinamą" antrą base game scenarijų. Eigos nepasakosiu, bet pasakysiu, kad vaikinai per scenarijų ėjo WITH THE AMASING EASE ! Kadangi Justas buvo žaidęs, tai kažką per miglą žinojo apie tą scenarijų, žinojo, kur reikia eiti, o kur geriau ne. Plius, skilai sukrito vaikinams tokie, kad norėjau verkti. Kiekvienas praktiškai turėjo papildomų kaukolyčių, arba range prie savo roll'ų, o Gintaras buvo dar ir Officer, per 3 laukelius nuo jo visi gaudavo bonusų. Ir jie judėjo kaip komanda, tuos bonusus pilnai išnaudojo. Robkės visos atakos praktiškai buvo "aimed", Justas ko gero nužudė VISUS žaidime buvusius, ar atsiradusius Hell Knight'us. Aš, ko gero, jau išnaudojau visus savo "miss" ridenimus kelis metus į priekį :) Nes missindavau net po du kartus iš eilės - vaikinai neleis meluoti. Keli miss'ai buvo labai skaudūs, kai pramisino hell knight'as, arba kai Robkė liko su 1 gyvybės. Justas degino šovinius kaip pašėlęs, bet Robkė, turėjo skillą, kuriam šoviniai niekada nesibaigia, tai jis atidavinėjo juos Justui. Plius, Justas taškėsi granatomis, kaip koks Talibano smogikas.
Kas juokingiausia, tai kad vaikinai susivėlė taip kvailai, kad patiems po to jaučiu buvo gėda. Jie pasuko iškart prie boso, milžiniško kiberdemono. Čia buvo tiesiog gražu žiūrėti, galėjai nors į Youtube dėti - komanda žaidė, kaip sutepta mašina. Justas su Robke išvalė kelią, pro kurį kriokdamas iš įniršio skuodė Gintaras, mat jo gyslose pulsavo berserk narkotikas. Kiberdemonas paklaikęs žiūrėjo į jį, nes paprastai tai jo turėdavo visi bijoti, dar bandė šaudyti, bet kur tau - Gintė tarsi nejautė skausmo. Kiberis suprato, kad viskas - this is the end. Gintė smeigė su kumščiu taip, kad jo ranka išlindo demonui per nugarą, joje pulsavo pusiau mechaninė širdis... ir štai, kad praktiškai kliūčių išeiti į 3 sektorių beveik nebeliko, prieš šaunuolius atsivėrė raudonos security durys, kurių elektroninis užraktas tyliai blykčiojo melsva šviesa ir degė užrašas "Access Denied. Insert red security key.". Joa....čia - zaliotas, mielas skaitytojau. Robertą, kadangi jis buvo leisgyvis, paliko saugoti tas duris, kadangi jis puikiai matė visą plotą ir negalėjau ten spawninti. Justas ir Gintė nutarė grįžti. Justas sustojo pusiaukelėje ir užėmė gynybinę poziciją, matomai dengė Gintei grįžimo kelią. Ir čia nutiko dar vienas įvykis, kuris daro šią sesiją ypatingai saldžią - Gintės planas buvo simple - nubėga, paima raktą, kada greičiausiai žūvą, spawninasi maksimaliu atstumu, netoli Justo ir abu neša kudlas ten, kur jų laukia Robkė. Ir kas įdomiausia - šis planas būtų išdegęs, jei ne vienas zombis - jis išdygo prieš Gintę ir šiam teko ji apibėgti, o tai baigėsi tuo, kad iki rakto jam liko tik..... VIENAS LANGELIS :) Čia scenarijus, prilygstantis filmui :) Ar įsivaizduojate tuo metu tvyrojusią nuotaiką :) ? Žinoma, po to visa kambaryje buvusi šmara apsupo Ginte ir išmozojo jį po grindis ir sienas. Gavau 6-ą, prieš paskutinį fragą ir vaikinai pasidavė. Paskaičiavau kortas, jiems buvo likę 8 turnai.
Išvada paprasta - jei būtų iškart pasirūpinę raudonu raktu (Robkė turėjo skillą "Lith", kurio pagalba galėjo landžioti pro ventiliacines šachtas, kaip koks voriukas. Pradarai duris, įlendi pro šachtą į kambario vidurį, čiumpi raktą, neši mėsas, manau vieno sprint veiksmo būtų užtekę. Deja... bet kas man tapo aišku, kad scenarijus netgi labai praeinamas, jei žinai kaip žaisti, nu ir aišku, jei sukrenta geri skilai. Doom scenarijuose labai daug vietų, kur praktiškai nereikia eiti į tam tikrus kambarius, nes žinoma, ten gal ir gausi kokį ginklą, šovinių, bet taip pat ir krūvas priešų ir dar sugaiši laiko. Man netgi dabar šioks toks draivas pamėginti dar, nes senukas Doom'as vis tik turi savo šarmo ir ten scenarijų likę palyginti tikrai nedaug... reikia pabaigti ir išleisti šį žaidimą į užtarnautą pensija :) Nemanote taip ?
-
Partija superinė buvo ir sekanti kartą, kai bus mielai sužaisčiau. Su "home rules" antrą senarijų yra labai realus šansas pereiti, tai, manau užbaigus su basic Descent'u, reiks kibt į Doom'ą :).
-
liko tik..... VIENAS LANGELIS :)
Jo blyn, tik vienas langelis.... o gal visgi uzskaitom scenariju kaip pabaigtą? :pray:
-
liko tik..... VIENAS LANGELIS :)
Jo blyn, tik vienas langelis.... o gal visgi uzskaitom scenariju kaip pabaigtą? :pray:
Evil Master sako.... "NEEE ! Muahahahahaaa !" - kitą kartą mąsykit apie strategija, o ne tik šaudykit. Juk galėjot labai lengvai paimti raktą.
Kaip suprantu, čia kaip ir su Descent, gaunasi taip, kad ta pati šaika loš ir Doom, tik su salyga, kai kažkuris vienas iš šaikos negalės, nes max - 4 žmonės.
-
Biški neščia nebūna... taip kad nelaimėjom mes jo :( Beto, patys sakėm su Justu, kad ne noobai susirinko :D Ramas teisus, kad labiau reikia strateguot, net ir smulkmenose. Buvo tikrai daug atveju kai evil masta leido rolbackint ejimus ir pasitraukinėt net ir ne per vieną langelį. Tikrai su malonumu suloščiau dar Doom, bet nemanau, kad kitą kartą tas scenarijus taip lengvai eisis.
-
Biški neščia nebūna... taip kad nelaimėjom mes jo :( Beto, patys sakėm su Justu, kad ne noobai susirinko :D Ramas teisus, kad labiau reikia strateguot, net ir smulkmenose. Buvo tikrai daug atveju kai evil masta leido rolbackint ejimus ir pasitraukinėt net ir ne per vieną langelį. Tikrai su malonumu suloščiau dar Doom, bet nemanau, kad kitą kartą tas scenarijus taip lengvai eisis.
Oj, Gintarai, tu net neįsivaizduoji koks esi teisus. Nes kitą kartą.... man tiek "miss" tikrai nebekris :) Ir kitą kartą nebebus pas tave Skauto, kuris gali advancinti per 8 ir lakstyti per 12. Nebebus ir pas Robkę nesibaigiančių šovinių..., o pas Justo Special Ops :) Turėjot šansą vaikinai, pasidžiaugėt ir gana :) Muaahahhahahahaa !
-
Ja, o Rams gali netureti evil masterio... :D
-
:"": tiesa kažkur kauliukuose
-
Tikrai su malonumu suloščiau dar Doom, bet nemanau, kad kitą kartą tas scenarijus taip lengvai eisis.
Arba eisis dar lengviau. Priklausys nuo to, kaip skill'ai sukris ( o su Ramo skill'ų paskirstymo home rules'u yra šansas, kad ir geresni, nei paskutinį kartą sukris) ir ar nebūsim vėl scenarijaus užmiršę.
-
Parašysiu trumpą penktadienio reportuką. Jo, mes visgi geiminom tada ir tai jau buvo derinama nuo savaitės vidurio. Planas buvo kartu su vasaros uždarymu padaryti ir Descent base game uždarymą, t.y. sužaisti paskutinį base game scenarijų ir jau nuo rudens pradėti lošti ekspansijų scenarijus, kas žinoma reikštų naujų herojų, daiktų, lobių ir monstrų įdėjimą į jau esamą turinį. Mes su Justu, kadangi turim žaidimą jau buvom kiek pasidomėję kas mūsų laukia, nors ir negerai taip daryti, nes iš anksto buvo aišku, kad blogis bus Povkė. Pagal prognozes scenarijus pasirodė visai nieko toks, daug glifų, daug skrynių ir aplamai, pasak gandų, sunkiausias buvo tas, kur reikėjo sunaikinti prakeiktą kardą, vadinas tas tikrai turėjo būti lengvesnis, nors ir paskutinis. Šiame scenarijuje reikėjo zamočini ličių karalių Glimą, kuris pasirodo buvo tas geraširdis seniukas, kuris visą tą laiką davė mums kvestus, o mes kaip durneliai klusniai vykdėm. Senas krienas nebuvo durnas ir su paskutiniu kvestu mes jam į rankas padavėm Mirties Prisilietimą, tai tokia deadly runa, kuri nedaro žalos, o verčia načiort iškart.
Kadangi Robkė patingėjo ateiti, tai jis oficialiai (telefonu) perdavė įgaliojimus Braliui užimti jo vietą. Susirinko standartinė komanda. Gintaras atsivedė Aura, kurios planas buvo pabūti kažkiek, pagurkšnoti vyno ir paskui grįžti namo, o Gintaras grįžtų vėliau. Tai va, noriu padėkoti šiam kantriam žmogui (Aurai, ji gi mūsų ex-klubietė Padauža, jei dar kas atsimena), kuris išbuvo IKI GALO ! Ir neužmigo. Lenkiu žilą galvą.
Kadangi Bralis standartiškai vėlavo, tai sulošėm dvi partijas Bang! Prisijungė Diana ir mūsų jau buvo net 7, smaguma. Pirma partija truko gal 5 minutes. Žmona gavo šerifą ir čia Justas kad pasiuto močinti atvirai, mat turėjo nesveikų kortų. Žmona liko su keliomis kulkomis gyvybės. Tai nereikia būt genijum, kad suprastum, jog kiti banditai pajuto kraują ir irgi ėmė močinti leisgyvį šerifą. Sekantį kartą šerifu buvau AŠ. Atsinešiau iš kambario sūnaus metalinį koltą. Tai gal nebuvo labai reikalinga, bet užtai tematiška. Tas šautuvėlis toks gan masyvus ir pagamintas Ispanijoje, ne Kinijoje, galima užtaisyti jį tais plastmasiniais užtaisais, kur duoda garsą ir dūmus ir ugnies biški. Nu bet nukrypau... tai antra partija truko ilgiau, spėjo ateiti Bralis. Vieną po kito eliminavom banditus. Gintė, sėdėjęs šalia iškart užsitarnavo mano pasitikėjimą savo veiksmais. Kaip vėliau pasirodė – neapsirikau, jis buvo šerifo pavaduotojas. Abi panos ir Justas buvo „los bandidos“. Povkė buvo dručkis Spenceris, kuris turi 9 laifo, bet negali naudoti „miss“ kortų. Tai tą renegatą irgi sušaudėm (plius jo rankose dar sprogo dinamitas). Abi partijos laimėtos, valio.
Descent setupo metu, rinkdamiesi veikėjus girdėjom, kaip parinasi Justas. Jis gavo sexy Raudonąją Skorpionę. Jau seniai neteko matyt jos „in action“. Jis vienintelis ir gavo mišrią supprot rolę. Aš gavau Mordrogą, orkų karį, kurį žalojant kaupiasi prakaitas. Gintė buvo ta magė, kur prilietus ranką daro magišką ataką su +2 daugiau žalos. O Bralis buvo vagiukė merga, kuri gali pakeisti pakištus order tokenus. Žodžiu, buvau vienas tarp mergų. Skilai visiems sukrito tokie meh. Aš tapau tankas su 5 šarvų ir 20 laifo. Vėliau žaidime paėmiau dar geresnius šarvus, kurie pilnai atlaikė 6 žalos. Iškart pradžioje pasijuto žemėlapio ypatumai – mes verkėm, kad ilguose ir siauruose koridoriuose nėra už ko pasislėpti, o Povkė verkė, kad negali nieko spawninti, nes viską matom. Bet jis gan greit susikonstravo beveik visas Galios Kortas – „Ordes of Things“, „Evil Genius“, „Doom“. Kadangi aš buvau neprakandamas, praktiškai ėjau i priešų būrį ir bandžiau paimti interviu iš įvairių monstrų, bet jie nekreipė į mane dėmesio, ieškojo lengvesnių taikinių. Tik jau kai nebelikdavo ką dubasinti, kas nors paleisdavo į mane ugnies kamuolį, kuris paprasčiausiai atšokdavo. Povkė, kaip ir dera, žaidė taktiškai teisingai. Taip periodiškai mirdavo tai vienas tai kitas herojus, kadangi nebuvo herojų po 2 CP, tai tos mirtys atsiliepė gan skausmingai ir negelbėjo nei glifai nei skrynios. Tai labai pasijuto, kai atvėrėm duris į trečia kambarį ir tada vienu metu užsilenkė Bralis ir Gintė. Likom su dviem conquest tokenais. Tada Povkė sugebėjo man padaryti 6 žalos ! Klausiate kaip ? Taip, čia įdomus dalykas, nes net Aurai buvo aišku, kad paprastai taip jis manęs nepramuš. Čia dirty reikalą padarė feroksai. Vidinis kraujavimas. Išbėriau taip, kad abu „bleed“ tokenai iškrito maksimalia reikšme. Ko gero čia dera paminėti, kad ši Descent partija buvo neeilinė tuo, kad kryžiuką ant kauliukų matėm YPATINGAI dažnai. Ir ne tik viena kažkuri pusė. Povkė asmeniškai missino kokius 8 kartus, aš tik du (nes mėčiau raudoną, kuris mažiausiai nepataikydavo), visi kiti irgi po 7 – 9 nepataikymus turėjo sąskaitoj. Aš dar nebuvau matęs nieko panašaus. Gerai, būna per partijas po 2-3 miss, nu bet ne po 10 KIEKVIENAM. Kažkoks curse tikrai buvo užmestas, arba planetos išsirikiavo neigiamai. Nors negali sakyt, kad dėl to pralošėme, nors buvo keli kartais tikrai kritiniai, kai REIKĖJO nukirsti priešą, ale nesigavo. Dar šioks toks rekordas - padarėm 4-ių miss‘ų streak‘ą. Povkė užmetė savo monstrui „Rage“, abu kartus missino, tada kažkuris iš mūsų padarė dar vieną nepataikymą ir po dar kitas užbaigė seriją ketvirtuoju nepataikymų :) Iki tol buvau matęs tik 2 promachų steak‘ą.
Taigi, lengvas scenarijus ? Hehe, LENGVAS MY ASS ! Labai nepalankūs požemiai, atidarius naują kambarį spawninasi labai daug priešų. O ir herojai irgi skilai gavosi so meh. Tad sveikinu Robkę – tau dar teks sudalyvauti epic battlėje subadant tą nenuoramą piktadarį Glimą. Užtat anksti baigėm – apie trečią valandą baigiau tvarkytis viską....
-
Tad sveikinu Robkę – tau dar teks sudalyvauti epic battlėje subadant tą nenuoramą piktadarį Glimą. Užtat anksti baigėm – apie trečią valandą baigiau tvarkytis viską....
Aš tiesiog jaučiau, kad nėra tikslo kelt užpakalį nuo minkštos sofos :D
Kaip supratau apie 2 val. baigėt lošt, jei 3 val.viskas buvo į dėžes sudėta :D
-
Vakar grįžta iš darbo žmona ir parneša du paketėlius iš pašto dėžutės. Vienas jai, kitas man. Va, sako – tau sleevs‘ai parėjo. Iš Slovėnijos parkeliavo, PER TRIS DIENAS, pirmadienį užsakyti, wau. Čia tie dideli, Tarot card sleevs‘ai, kurių man ir trūko XCOM žaidimo misijų oversized kortoms. Stori sleevs‘ai tokie, perfectly fit ir dar liko apie 50 vienetų, kaip sako – for future expansions. Nu bet ką aš čia apie sleevs‘us dabar... jei jau rašau reportą ir jūs skaitot jį, tikriausiai suvokiat, kad čia kažkas bus... taigi, sėdžiu ir galvoju... jaučiu kaip auga toks jausmas, kad noriu išmėginti XCOM. Penktadienį negeiminsim, nes šeštadienį į darbą anksti, sekmadienį negeiminsiu, nes į naktinę. WTF ? Tai kada pageimint ?? Paskambinau Povkei, nes jis buvo užsirašęs trūks-plyš išmėginti... tas sako, ai – man rytoj ne į darbą... man pačiam, iš po naktinės irgi. Bet reikia dar 2 žmonių. Nu, Justas – automatiškai, jam tikrai ne į darbą kitą dieną, bet vis tiek - reikia dar vieno žaidėjo. XCOM yra toks žaidimas, kad geriausiai žaidžiamas keturiese. Pasukau Gintei, pasirodo jam ne tik kad rytoj nereikia į darbą, bet dar ir poryt ! Dabar padarau fast forward iki septintos valandos vakar ir sustabdau ties tuo momentu, kai atidaryta žaidimo dėžė ir jau pats matau save patį, pasakojantį žaidimo taisykles...
Atsinešiau pakrautą iki dugno planšetę. Išdėliojom komponentus. Pagalvojau, kad pirmiausia reikia pasidalinti roles ir jas paaiškinti, o paskui visą kitą. Vyriukai buvo labai griežti tuo požiūriu, kad roles reikia traukti random. Traukiau pirmas ir gavau Squad Leader – Karo vadas, kurio pagrindinė pareiga – pasirūpinti, kad kariai iš misijų ir bazės gynybos grįžtų gyvi. Gintaras gavo Commander. Biudžetas ir Oro Erdvė. Povkei įteikėme planšetę, nes jis buvo Central Officer, kitaip sakant – mūsų Mission Control‘as. Dar jis buvo atsakingas už orbitinę gynybą („kšš...kššš....Huston, we have a problem...kššššš“). Na, o Justui liko Chief Scientist iš „Aperture Science“ (pun was intended). Vaikinai dar turėjo klausimų dėl taisyklių, kas visada yra gerai. Nu ir pradėjom pirmą partiją.....
Gavome „Infiltration“ invazijos planą. Tai reiškė didelį kiekį krizių. Nesitikėjau kažkokio stebuklo, bet pirmas roundas buvo toks tragiškas, nu toks klaikus, kad nors į akį durk. Bet vogti tai juk neisi.... visų pirmą mes NIEKO NESPĖJOM :) Tos kelios sekundės, skirtos kažkam atlikti, išbėgdavo taip greit (nes mes, kietiakai, numojom ranką į Easy ir iškart startavom su Normal difficulty). Plius dar pirminis jaudulys toks, teksto neišskaitymas ir visi kiti baubukai. Viskas baigėsi tuo, kad po Timed fazės mes turėjom 3 milijonų deficitą ! O tai reiškė, kad DAUGIAUSIAI panikuojantis kontinentas pavažiavo į raudoną zoną per tris vietas ir mes jau po pirmo raund‘o turėjom panikuojantį žemyną, kuris ko gero kitą round‘ą sumažins finansavimą, kas yra nepriimtina visai. O iš kur deficitas ? Justas nepagailėjo kažkuriam išradimui trijų mokslininkų, kai paprastai dedami du. Gintaras į orą pakėlė kone visa eskadrilę lėktuvų, nu o aš nepatingėjau į misiją nusiųsti pilną squad‘ą (4 kareiviai), nu ir bazės gynybai dar 3 išsiunčiau. Mes netgi nuėmę iš Emergency Funding fondo 3 milijonus nuėjom į batą, vadinasi išlaidos sudarė 18 milijonų, ką jau kalbėti, kad nebeliko net už ką samdyti naujų kareivių ir pirkti lėktuvų.
Paskui prasidėjo ir kitos „grožibybės“ - ėmė žūti kariai, dužti lėktuvai. Justas sukosi kaip išgalėjo, bet mums ėmė labai trūkti pinigėlių, nes panikuojančios šalys mažino finansavimą ir gavosi uždaras ratas, kai resursų mažėja, kaip ir pinigėlių. Jei gerai pamenu ištempėm tik iki antro raundo. Bet per daug nesupanikavom, nes po pirmo raundo vaikinams ir man tarsi atsivėrė nušvitimas, kaip vis tik reikia TEISINGAI žaisti šį žaidimą. Supratom savo klaidas, nusprendėm, kad tai buvo mūsų tutorial‘as ir užmiršom nevykusią partiją.
Antroji partija truko jau kiek ilgiau ir mes pažengėm toliau. Invazijos planas buvo „Misdirection“. Kažkaip nusprendėm, kad laikome tas pačias roles, nes jau kažkiek įsisavinome, kad nereiktų paskui iš naujo gilintis į kito rolę. Ir kiekvienas jau buvom savo darže kiek geresnis. Justas jau buvo susipažinęs su technologijomis, man pavyko įvykdyti NET VIENĄ misiją, Gintaras efektyviau skaičiavo ir dalino biudžetą, bei planavo pinigėlių, skirtų „juodai dienai“ panaudojimą. Visą tai smagu, bet žinoma, mes ir vėl pralaimėjom – šį sykį ateiviai sunaikino mūsų bazę. Žinoma, aš mėginau apginti kiek galėjau, bet be technologijų tai yra labai sunku, reikia velniško kauliukų luck‘o. Kadangi invazijos planas buvo „Misdirection“, tai skaitau, kad tai mus ir suklaidino, matomai specialiai buvo norima tai padaryti, kai parodoma, kad puola daug UFO, žaidėjai iškarto – aha, reikia gintis nuo to, o paskui planšetė staiga pakeičia strategija ir ima šturmuoti antžeminėmis pajėgomis, kariais. Bet kokiu atveju, sekėsi jau ŽYMIAI sklandžiau.
Čia nutraukiu pasakojima, nes įvyko bajeris - kai norėjau iš Word perkelti čia visą reportą, man išmetė klaidą - "Žinutė viršija maksimalų leidžiamą ilgi (20000 simbolių). Geras, nea ? AM I TOO LONG FOR YOU, FORUM, HUH ?? To dar nėra buvę... skeliu į dvi dalis pasakojimą.
To be continued...
-
Part II
-------------------------
Aš nuėjau guldyti vaikų, o rebiatos sumastė, kad išalko. Tai jie ėmė ir užsakė dvi picas. Jas sudraskėm gan godžiai, nors be bajerių čia nepraėjo. Užsakinėjo iš Rojaus Picos, kurie įsikūrę Basanavičiaus gatvėje. Kas pažįsta Šiaulius gali paskaičiuoti kur gyvenu aš ir kur yra ta gatvė – quite a distance. Ok, atvežė jas, sumokėjom, jau eina pro duris berniokas toks, naujokėlis panašu. Justas klausia – „o tai kur kola ?“, tas – „tai kad nebuvo užsakyta...“, mes jam kvitą po nosim pyst – va, žiūrėk. Tas galvą pasikrapšto – „Ok, atvešiu..“. Primetat, vėl tokį atstumą per visus Šiaulius, dėl 0,5L buteliuko :) Gerai sako – durna galva, kojom vargas. Bet atvežė tikrai... :)
Pasistiprinę mes vėl susėdom ir buvom labai nuožmiai nusiteikę. Trečio žaidimo Invasion planas – „Occupation“. Ir tikrai, viskas ėjosi under control. Plaukė technologijos, finansai buvo normoj ir kokius pirmus du roundus nei vienas žemynas nepakliuvo į raudoną zoną. Buvo netgi momentas, kai dangus buvo švarus. Čia reik dėkot Povkei, nes tas, satelitų pagalba susikvietė kokius 4 UFO į orbitą ir kad pradės pliekti. Grėsmės žymeklis jau pasiekė 5, o tas vis dar lieja (suprask, ant alien dice išberia arba 6 arba 7 arba 8). Taip jis pushin‘o luck‘ą gal tris ar keturis kartus, kol ištaškė visus ateivių laivus ir prie to jo satelitai NEĮŠSIJUNGĖ :) Tikrai epic battle buvo. Bet smagiausia buvo tai, kad tokį pat kablį pagavo ir Gintaras, kuris po to su naikintuvais ėmė numušinėti lėkštes virš žemynų. Atrodė gerai – beria kauliukus, vienas success, nuima vieną UFO, beria dar – dar vienas success. Grėsmės žymeklis jau ant penkių, o tas, kaip ir Povkė – po vieną, po vieną vis nukala. Nu ir galiausiai ta pati sėkmė persidavė ir man. Mūsų bazėje buvo du priešai ir būtinai reikėjo abu sunaikinti, nes gavus bent vieną žalos į bazę susitrigerintų labai nemalonus event‘as. Vienas iš priešų buvo paprastas, nesunkiai krito. Kitas buvo sektopodas, masyvus robotas su enormous firepower. Liko man vienintelis heavy karys. Gerai, kad anas specializuojasi ant firepower. Mes iš pradžių mesdavom raudonąjį kauliuką ir matydavom ar failas ar ne. Jei fail, dar gali po to mesti mėlynus kaulus, ir vis tiek įvykdyti task‘ą. Sektopodas buvo jau pažeistas (bet tam motherf***riui reikia 3 wound‘ų), ridenu raudoną kauliną – pyst vienetas, that‘s a fail. FUCK ! Bet žiūrim, kaip heaviui seksis iššauti iš raketsvaidžio – ridenu du mėlynus kaulus – šnai – abu success ! Sektopodą išdrasko galingas sprogimas. Visas kruvinas heavis dar prieš mirtį spėja pamatyti tą vaizdą ir jo priešmirtinį veidą iškreipia šypsnys.... va čia yra tai, ką vadinu herojišku poelgiu. Šio kario vardą prisimins ilgai... Žinant vis tik, kaip yra sunku išridenti success (ant šešiabriaunio kauliuko yra tik dvi puselės su success simboliukais) tokie momentai yra ypatingai saldūs ir nerealiai užveda. Blin, mes džiaugėmės kaip kokie vaikai, kai Povkė numušinėjo orbitoje tuos UFO, kai grėsmė buvo tokia reali, o jis vis darė tai, kas yra nerealu – against all odds :) Kaip aš mėgstu sakyti – tai buvo awesome ir fuckin‘ tematiška - maždaug po sėkmingų komandos veiksmų visiems sukilo moralė, tipo – c‘mon guys, we can MAKE IT ! DIE ALIEN SCUM ! Žodžiu...
Taigi, mes darėm progresą. Aš jau spėjau įvykdyti kokias tris misijas ir mes atėjom į 5-ą round‘ą. Tada atsirakino „Final Mission“, cool. Nusiunčiau „full squad“ ten. Pirmas task‘as buvo – sektopodas. Ha, taškiau tokius jau, tuo labiau, kad Justas prifarširavo mane tiek technologijų, kad nebeturėjau kur visų susidėti ant stalo :) Robotas dužo greit ir efektyviai, niekas iš maniškių nenukentėjo. Ir tada gavom smūgį iš apačios :) Antras task‘as sakė – „You can only assign elite units to this task“. BAM ! Žaidimas vėl mus iš***iso :) Nereikia būt genijumi, kad suprastum, jog tarp mano komandos, pasiųstos į galutinę misija nebuvo nei vieno elitinio kovotojo... noriu kad pajustumėt dabar visą situacijos tragiškumą :) Kaip gaunami elitiniai kariai ? Reikia iš rezervo juos siųsti treniruotis ant specialios kortos, kurią kontroliuoja Komandoras (Gintė). Tai nieko nekainuoja, reikia tik turėti rezerve karių, bet trainingas užtrunka visą pilną round‘ą. Šiuo atveju tai reiškė, kad mums reikėjo dar išgyventi du round‘us - vienas, per kurį bus vykdomas apmokymas ir kitas – per kurį, jau tapęs elitiniu, karys būtų siunčiamas į misiją. Tai buvo neįmanoma, nes mes jau nebeturėjom laiko, beveik visi kontinentai buvo raudonoje zonoje – mes visas viltis dėjom į galutinės misijos įvykdymą. Ir jei ne tas klastingas niuansas, ko gero būčiau padaręs misiją „in one run“. Alas, deja deja... mes vėl pralaimėjom, bet paskutinė partija buvo tokio gėrio, kad net dabar burnoj saldu. Tada galutinai kliktelėjo visi niuansai, kaip reikia žaisti....
Final Thoughts. Ką aš galiu pasakyti, kai už diržo jau turim sesiją su trimis žaidimais ? Kalbėsiu daugiausia už savo rolę, nes kitų neteko pamėgint, manau Justas, Gintė ir Povkė savo nuomonę dar pareikš. Iš mano daržo aišku kaip dieną – reikia saugoti karius ! Juos atpirkti kainuoja daug pinigų, kurie gali būti panaudoti kitam reikalui. Ypač tai svarbu pradžioje, kai neturime jokių technologijų. Žaidžiant ant Normal, tarp priešų visada būna viena rūšis, kuri yra „tough bastard“, palygint su kitomis. Pirmose partijose tai buvo Chrysalidai, vėliau – Sektopodai. Tokie turi daug hitpoint‘ų ir šlykščias abilkas. Tai pradžioje aktualu - ant kiek esi pasirengęs pušinti savo sėkmę ? Žinoma tas pats galioja ir naikintuvams, nors čia kiek kitaip – bazėje esantys nesunaikinti priešai, padaro žalą ir išeina. Virš kontinentų nesunaikinti UFO – lieka ir kitus varymus vis tiek teks ieškoti būtų kaip juos sunaikinti. Labai svarbus niuansas yra tai, kad kareiviai ir lėktuvai gali būti sunaikinti, tuo tarpu palydovai ir mokslininkai tik išsijungia (disabled) ir pavargsta (exhausted), tad jų atpirkinėti už milijonus nereikia, tiesiog jie bus nenaudojami vieną round‘ą ir bus pasiekiami dar kitą. Gera taktika yra, kai „centriukas“ sutraukia nemažą kiekį UFO į orbitą ir ten numušinėja su palydovais. Čia yra du pliusai – orbitoje likusios lėkštės didina panika mažiausiai panikuojančiame kontinente ir jei nepavyksta apsiginti - tiesiog išsijungia satelitai, bet nėra sunaikinami naikintuvai.
Vykdant misija pradžioje nereikia stengtis ją įvykdyti per vieną užėjimą. Geriau pasirinkti po task‘ą ar du jei pavyksta ir sistemingai vykdyti, nes skirtingai nuo kitų task‘ų misijose ir bazės gynyboje grėsmės žymeklis nesiresetina iki 1 atskiriems task‘ams. Jis resetinasi tik jei tą pačią misiją toliau tesi kito round‘o užėjimu. Taip pat reikalingas šioks toks vystymosi planas. Pvz. Justas manęs klausė – „Ant ko eini ?“, sakau – „Ant snaiperių ir assault“ ir jis pradėjo man išradinėti atitinkamas technologijas. Visas turėti – be šansų, reikia specializuotis. Beveik kiekvienos specializacijos technologijos kategorijos yra dvigubo veikimo: 1. Kai reikia kareivį padėti ant kortos, kad gautum bonusą (pvz. „Battle scaner“ prietaiso korta), 2. Kai reikia kortą pasukti, kad kareivis, priskirtas task‘ui gautų bonus‘ą („Sniper Plasma“ ginklo korta). Taigi, vienoms technologijoms reikia tos specializacijos kareivių rezerve, taip jie supportina komanda, kitoms – kareivių mūšio lauke, kur jei tiesiogiai naudoja tą technologiją. Kitas dalykas – kai pradeda kauptis technologijos galima lengviau atsikvėpti. Kaip antai, žaidimo pabaigoje aš jau beveik kiekvienam priešui dariau 1 auto-wound‘ą net neridendamas kauliukų (nerideni kauliukų – nekyla grėsmės žymeklis), be to kariai buvo kone nemirtingi – turėjau „Revive“ technologija, kas yra paprasčiausias defibriliatorius, toks buvo ir kompiuteriniame žaidime, kai kritusį karį gali praktiškai atgaivinti elektrošoku ir jis taps „criticaly wounded“ , bet gyvens. Čia tiesiog yra apsaugomas vienas karys. Dar turėjau „Carapace armor“, kai galiu perridenti raudonąjį kauliuką. Tą patį man galėjo leisti padaryti ir Povilo „Satelite Array“ asset korta. Plius, turėjau gerą support‘ą iš oro – Gintaras galėjo atsiųsti vieną naikintuvą su oro ataka (+1 woundas priešams) ir kitą naikintuvą – evakuacijai (kai mano kariai miršta, jis panaudoja naikintuvą ir maniškiai saugiai parvežami namo į rezervą). Taigi technologijos yra pasaka, kaip ir sakiau – Chief Scientist rolė yra dievas. Apart kovinių technologijų mes turėjom dar ir kitokio gėrio – pačioj žaidimo pradžioj buvo atrastas Eleriumas. Kas nežino, tai yra grynai ateivių substancija, kurios neįmanoma susintetini žemės sąlygomis. Eleriumas pasižymi labai dideliu potencialu, tad gali būti naudojamas energijai generuoti, ginklų gamyboje, plius juodoje rinkoje jo kaina yra astronominė. Jis mums generavo po 2 milijonus ant „Emergency Funding“ kortos EACH TURN :) O vėliau ir Povkė įsigijo „Ufo Power“, kur galėjo uždėti ant kortos iki dviejų palydovų, kas sugeneruodavo dar 2 papildomus milijonus. Abi technologijos naudojamos Timed Fazėje. Taip, kad mes turėjom gan „steady income“. Jei ne „elitinių karių priskyrimo“ cinkelis, būtume tikrai išplėšę pergalę. Bet užtai visi dabar puikiai žinom, kad Okupacijos planui reikia ruoštis iš karto. Dar vienas niuansas, kurį supratom tik padarę klaidą. Aš turėjau asset kortą – Skyranger. Taip vadinas tas transportinis laivas, kuris nuskraidina karius į misijas kompiuteriniame žaidime. Čia jis veikia kiek kitaip – galima pasukti kortą, padėti ant jos du kareivius iš rezervo ir išmesti iš krizių krūvos pačią netinkamiausią kortą. Tematiškai – karius pasiunti su tuo lėktuvu eliminuoti tam tikros krizės :) Tai va, vienu metu aš padariau klaidą, iš krizės krūvos išmečiau kortą kuri sakė „Take the half of funding tokens from Emergency Funding Card, rounded up“ (Tuo metu ant tos kortos buvo 6 tokenai). Bet kažkaip nedašilo, kad netekę 3 milijonų, mes Eleriumo pagalba būtume atgavę 2. O krizių krūvoje liko viena baisi kortą – „increase panic in every continent by 1“, kuri mums LABAI smarkiai pakenkė. Žaidi – mokaisi, kaip sakoma...
Dar pradžioje kiek keistoka mums buvo Justo taktika „burninti“ tech kortas. Tai reiškia, kad Justas gali naudoti Workshop asset kortą ir panaudojęs mokslininkus gali iš rankos sužaisti tam tikrą technologija. Minusas – ji yra vienkartinė ir round‘o pabaigoje keliauja į discard krūvą. O kartais norisi tam tikrą technologiją turėti pastoviam naudojimui. Geriausias pavyzdys – „Arc thrower“. Tai - arkinis moduliatorius kompiuteriniame žaidime buvo naudojamas norint paimti ateivį gyvą, tyrimams. Reikėdavo jį gerai sužeisti, palikti leisgyvį ir po to priėjus arti – atjungti elektra. Ir tai – atjungimas nebūdavo šimtaprocentinis, kai kurie kietesni ateiviai turėdavo atspaumą ir prietaisas rodydavo, kad yra tik kokių 80 proc. tikimybė, kad pavyks. Žinoma, gyvo ateivio ėmimas visada atsiperka, nes gauni ne tik mėsos tyrinėjimams – gyvą ateivį, bet ir visą jo equipment‘ą (nes nušovus ateivį, jo ginklai ir aparatūra susinaikina, tiesiog sprogsta ir tada įmanoma recover‘inti tik fragmentus). Stalo žaidime moduliatorius veikia kiek kitaip – jis leidžia anuliuoti pasirinktam ateiviui jo savybę, kurios kaip sakiau – kartais yra labai nemalonios. Tai paskutiniame mūsų žaidime aš tiesiog įsimylėjau šį aparatą. Kaip pavyzdį galiu pasakyti – priešo kaladėje buvo toks ateivių tipas – Thin Man. „Ilgšis“ kitaip sakant. Šį ateivių rūšis atrodo kaip žmogus, tiesa keistas, plonas ir aukštas, su kostiumu ir įtartinai didelės galvos. Ilgšiai buvo naudojami infiltracijai. Jie nešioja tamsintus akinukus, nes nors ateiviams ir pavyko sukurti žmogišką apvalkalą, jie nesugebėjo pakeisti padaro akių – jos atrodo kaip reptilijos, su pailgais vyzdžiais. Savaime aišku, kad toks gatvėje greit išsiduotų. Kaip ir PC versijoje, taip ir stalo žaidime – jie yra silpni, užtenka tik 1 žalos padaryti, bet tie Ilgšiai, kurie turi abilką, po savo mirties spawn‘ina kitą priešą ir tada jau gali užšokti ant gero gargaro. Dar „smagiau“ būna, kai suveikia „chain reaction“ – nudedi Thin Man‘ą, trauki kitą... Thin Man‘ą, nudedi ir jį, tada trauki dar vieną priešo kortą.... ir pan. Su kiekvienu gi grėsmės žymeklis juda į priekį :) O arkinis moduliatorius tiesiog anuliuoja tą savybę ir Ilgšį lengvai paima gyvą praktiškai vienas specializuotas karys. Easy salvage ir jokio galvos skausmo. Ai, dar vienas įdomus niuansas – Justas peržiūrėjęs tech kortas pasakė – „Tos, kurios kainuoja po 3, yra tiesiog OP“ , suprask – nerealiai geros. Žinoma, išrasti tokias yra ką veikti, juk reikia net 3 success. Atitinkamai, kainuojančios po 1 kortukės yra paprastesnės ir duoda paprastesnius bonusus. Justo taktika buvo tokia, kad fokusas į stiprias technologijas, o mažiukes – deginti dėl vienkartinio efekto. Aš tokiai taktikai nepritarčiau. Akivaizdus pavyzdys yra su Arc Thrower‘iu. Mažas technologijas yra nesunku greit ir efektyviai išrasti dar pačioj pradžioj ir jau gauti jų efektą iš karto ir pastovų. Taip yra netgi tematiška - juk niekas nepuola iškart prie įmantrios technologijos, kai net supratimo neturi, kaip ji veikia. Tai yra pamastymas būsimiems Chief Scientistams. Nėra blogų technologijų, kai kurios yra gal labiau situacinės, bet čia ir yra ta mokslininko rolė skirta tam, kad analizuotum žaidimą ir galvotum, kam ko labiausiai šiuo metu reikia.
Dar kiek pavyko suprasti – labai svarbus vaidmuo yra skiriamas panikos lygiui. Kuo ilgiau išlaikysi kontinentus geltonoje zonoje, tuo stabilesnis bus finansavimas. Todėl prioritetą turi misijos kurių atlygis yra panikos mažinimas. Kai kurios misijos turi vieną arba du slot‘us, ant kurių dedamos priešo kortos. Pradžioje žaidimo geriau rinktis su vienu priešo slot‘u, nes kol nėra ginklų ir ekipuotės, priešą užmušti yra sunku, o non-enemy slot‘ai turi ikonėles, ant kurių gali siųsti kareivius. Ten reikia išridenti tik 1 success ir nėra jokių blogų abilkų. Vadinas tokią misiją įvykdysi greičiau. Vėliau taktika keičiasi, nes atsiranda labai daug dalykų, kuriais galima greit ir efektingai naikinti priešą. Tas pats su krizėmis. Jei krizė sako – sunaikink 1 ar 2 karius arba naikintuvus, tai nėra kritiška, jie yra atperkami. O va – pastumk kiekvieną kontinentą į panikos pusę per 1 yra jau labai blogai. Nes gražinti į panikos zonos yra labai mažai būdų, kiek spėjau suprasti – TIK vykdant misijas. Tai komandoras turi labai gerai pasverti, ką įdėti į krizių pool‘ą, tuo labiau kaip tam yra duodamos tik 8 sekundės :)
Per rezoliucijos fazę, praktiškai kiekvienas gauna šansą ridenti kauliukus už savo assetus. Taigi, tu tarsi jauties atsakingas už savo pareigas, už tau patikėtus resursus ir išteklius, plius turi galią įtakoti visą žaidimą. Kituose žaidimuose, kad ir toj pačioj Battlestar Galactica tos rolės nesijaučia taip giliai, maždaug – nu turiu prezidento rolę, nu ir ką. Čia rolės yra tokios skirtingos ir labiau į jas įsijaučiama. Gaila tik, kad žaidimas yra labai nedraugiškas naujokams (ką parodė mūsų pačių patirtis), nes netgi ir į vieną rolę įsodinus nepatyrusį žaidėją, labai greit gali ateiti žaidimo pabaiga, nes rolių daromi sprendimai yra labai svarbūs bei turi didelį rezonansą. Iš esmės žaidimo taisyklės nėra sunkios ir išmokti gali greitai, bet negreit ateina tas supratimas, kiek satelitų paleisti į orbitą, kiek mokslininkų paskirti vienam, ar kitam išradimui, kokius ir kiek karių siųsti į misiją, ar išvis siųsti šį round‘ą ? Ta prasme – tam supratimui, kas yra OPTIMALU reikia praktikos. Bet įmušus ranką, manau atsiskleidžia pilnas žaidimo malonumas, kai tu imi žaisti efektyviai ir pasieki taip sunkiai pasiekiamą ir saldžią pergalę. Tad dėkui vaikinams, kad atėjo ir kartu pabandė vakar šį žaidimą. Nežiūrint į tai, kad pralaimėjom visas tris partijas, vakar apturėjom neabejotiną BLAST‘ą, plius ar ir pavalgėm picų. Užskaitau belenkiek ir belenkaip, žaidimas patvirtino save ir panaikino bet kokias abejones. Kiek supratau, jis labai patiko Justui ir Povkei, bet palauksim jų atsiliepimų. Nekantrauju išmėginti jį klube su kitais žaidėjais.
P.S. Žaidimo laikas. Išsiskirstėm kiek po dviejų nakties. Paskaičiuokim, susirinkom septintą, taisykles aiškinau valandą. Pradėjom 20:00 , baigėm 02:00. 6 valandos sesijos, neskaitant tai, kad puse valandos guldėm vaikus ir valgėm. Gaunas po 2 valandas per partija, kas yra visai nieko. Kai žaidi atrodo ilgiau, nes labai įtraukia ir imi nebesekti laiko. Tiesa, pilnai pakrauta planšetė trečios partijos vidury pasakė, kad baigiasi akumuliatorius, bet mes buvom palikę ją įjungtą, kai darėm pertrauką. Paskui atsinešiau pakrovėją ir mes toliau tęsėm žaidimą. Tematiškai tai būtų, kad Mission Control‘ui ateiviai nukirto pagrindinį elektros kabelį ir teko naudoti autonominį dyzelinį generatorių :)
P.P.S. Ko tai užsimaniau palošti PC variantą, nesvarbu, kad esu porą kartų praėjęs... Justas irgi kažką panašaus planavo....
-
Buvom susibėgę penktadienį palošti stalo geimų. Prie mūsų šį kartą prisijungė naujas/senas/jaunas žmogus. Seniems klubiečiams jis gerai pažįstamas, tai - Dovydas the Poker Master. Naujas dėl to, kad į klubą nebevaikšto jau keli metai, senas, nes jis buvo vienas iš pirmųjų klubiečių ir jaunas, nes jam tik 23 dar :) Anyways, susidarė toks įspūdis, kad tik vakar buvom isiskyrę, bendravimas visai nepasikeitęs, kaip ir pats Dovydas, o tai yra smagu. Be jo dar buvo Robkiukas, Povkė, Bralis. Rinkomės šį kartą nuo aštuonių, o Bralis dar tradiciškai ir vėlavo pusę valandos. Nutarėm išmėginti "Desperados". Suporinau kreivai parašytas taisykles, tikiuosi suprato žaidėjai, nors pirmus turnus pradėjom nenutuokdami, nuo ko čia pradėti, turiu galvoj strategija. Bralis buvo maršalas, mes likę keturi - las bandidas. Iš pradžių mes puolėm lošti pokerio, nes išsidėliojom taip, kad tai galejom daryti vos ne pirmu žingsniu. Bet kaip žinia, lošti pokerį - čia tik vandenėlis. Greit mūsų dėmesys nukrypo į pašto karietas. Po kokio trečio žingsnio jau supratimo neturėjom, kur slapta juda maršalas, tai ėmėm improvizuoti. Pirmu turnu karietos taip ir nepagavom, bet kaip žinia, ties 5 žingsniu atsiranda galimybė apiplėšti banką. Taigi, mes pradėjom "vaidinti" ką suplanavom slapta su kortukėm, kitaip sakant, atvertinėti tas kortukes ir judinti meeplus ir atsitiko taip, kad Silver City susitiko Robkė ir Bralis. Robkė buvo areštuotas ir prarado galimybę visam likusiam žaidimui apsilankyti šiame mieste. užtai Povkė vienas nuėjęs ramiai paėmė Santa Fe banką. Viskas vyko maždaug taip: jis ramiai įėjo į banką, buvo rami ir šilta popietė, daugelis darė "siesta" (nepamirškime, kad veiksmas vyksta Meksikos pasienyje), tad banke buvo mažai žmonių. Ji išsitraukė 0.45 kalibro koltą ir ramiai pasakė - "Ponai, tai apiplėšimas. Ramiai sudėkite pinigus į maišą ir paduokite man, niekas nenukentės". Maždaug taip ir buvo viskas :) Po pirmo turno visiems jau kliktelėjo, kaip čia kas ir su kuo. Pradėjom naglėti. Taip jau gavosi, kad kai lošėm 4 banditai, tai aš kažkaip labiau kooperavausi su Robke, o Dovydas su Povke. Trečio turno pradžioje, lenta sukrito taip, kad pirmu žingsniu iškart atvirai ir be baimės paėmėm abi karietas ir maršalas Bralis ničnieko negalėjo padaryti. Pasisekė mums, nors po to pademonstravom "idealų komandinio žaidimo modelį", kai VISI KETURI galutiniam taške atsviartėm Santa Fe mieste. Net patys akis išvertėm - how come ?? Gerai tas, kad Santa Fe yra ddielis miestelis su banku, kuriame tuo metu nuobodžiaudamas patruliavo vienintelis vietos šerifas. Tai taip pat pas pats miestas, kurį tada apgrabino Povkė. Tegyvuoja Santa Fe ! Čia buvo labai fun momnetas, apart to, kad nesuderinę veiksmų ten susitikom, bet ir tai, kad likus paskutiniam žingsniui, dar neaišku buvo, kur keliaus maršalas, o jis buvo per žingsnį nuo mūsų. Bralis lėtai verčia kortą, o mes sulaikę kvapą stebim. Pyst, atvirsta Tuba City, everybody goes like -'whoah....phew", o tai galėjo mus visus keturis areštuoti iškarto. Tai buvo paskutinis, penktas žingsnis, turnas kaip ir prie pabaigos, nuostolis tik tas, kad būtume banko nepaėmę ir praradę to miesto kortukes. Ale po paaiškėjo, kodėl Bralis taip darė. Matot, maršalas gali pažiūrėti bankų plyteles kiekvienam mieste. Banditai tai irgi gali daryti, bet taip jie išsiduoda kur yra. Tai va, Bralis puikiai žinojo, kad Santa Fe yra tik skatikai. Tikrieji pinigai gulėjo toke pačioje Tuba City ir Tuscone ir tuo miestus Bralis saugojo kaip savo akį, tai pats asmeniškai sava persona, tai nusiųsdamas ten net iki trijų šerifų. Žaidimui einant į pabaigą buvo toks klaustukas - surinksim reikiamą kiekį pinigų ar ne ? Atejo momentas, kai reikia skaičiuoti bablo. Turi būti 4000 $ per galvą, vadinas - 16 tūkstančių eurodolerių. Suskaičiavom 16400 ! Bralis nepatikėjo ir perskaičiavo pats. Nu tikrai, pasirodo. Kaip po to paanalizavom, tai čia mums labai gerai sukrito anos dvi karietos trečio turno pradžioje ir paskutinis Dovydo pokerio žaidimas pačiu paskutiniu žingsniu. Visai skani pradžia buvo, kiek vaikinai sakė nuomone - jiems patiko. Tik išdurnino mane, kad tai ne euro geimas, nors ir meeplai yra. Tai greičiau bluffing-hidden movement role play geimas. O final thouths yra tokios - jei būčiau šerifas, tai daryčiau kaip ir Bralis - saugočiau pelningensius bankus, be to iš esmės yra nesunku atspėti, kuriam taške banditai ketina kirsti karietas. Pokerio lošimas - antraeilis dalykas, nes čia babkės mažiausios ir pokerio tokenai ant lentos neatsinaujina, tai pabaigoj miestų, kur gali lošti lieka vis mažiau ir juos lengviau apsaugoti. Faktas, kad maršalas privalo penktu žingsniu sėdėti kuriam nors mieste, o šerifus susiųsti į kitus miestus, jei yra galimybė, plius - labai gerai paskirti bent po vieną serifą karietų eskortui, nes patikėkit yra tikrai abidna maršalui, kai karietą nubombina vienišas desperado....
Pažiūrėjom į laikrodį. Rodo dvylika jau. Kadangi laiko dar turim, svarstom ką lošti. Povkė aršiai nori lošti Descent ir jam kaip ir pritaria Robkė. Aš sukioju pirštą prie smilkinio ir sakau, kad namo kožnas eisit jau švintant, nes būtų
žaidžiamas naujas scenarijus. Alternatyvą yra kaip ir Talismanas, bet jis nelabai limpa Robkei. Vis tik, nežiūrėdami į protingo žmogaus patarimus, visi nubalsavo lošti Descent. Nesupraskit manęs neteisingai - i love Descent, bet startuoti nuo 00:00 val. welll.... nu gerai. Pakūrėm naują scenarijų, kursai vadinas "Spider's Web". Kas ten dominavo jame, tikriausiai aiškint nereikia... buvau blogis, bet man čia kaip sakant - eilinė diena ofise. Į akį krito tas faktas, kad žemėlapyje mažokai dėžių, tik dvi bronzinės ir viena sidabrinė. Ką gi, tas yra gerai, bet blogai yra tas, kad daug labai glifų ir herojai pradeda ne su 5, o su 8 conquest tokenais. Ir dar - kiekvienas pradeda atskiram sektoriuje, nes pagal scenarijų, herojus ambushino vorai ir išguldė, paskui suvyniojo į kokonus ir ištampė po požemį. Party susirinko iš pažiūros well rounded - vienas stiprus karys, vienas šimtaprocentinis reindžeris ir du magai. Žemėlapis iš 3 segmentų, sujungtų laiptais, labai ištemptas. Mano geriausas cinkas buvo vorai, jų buvo daug, bet smagiausi iš jų buvo specialūs scenarijaus vorai - Raudonieji Prakeiksmai (Scarlet Bane). Tie buvo kaip ir raudoni master vorai, tik kad jų mėsa +4 , šarvas +2 ir jie neturi "web" savybės, bet vietoj to turi "daze". "Daze" liepia ridenti vienu kauliuku mažiau, už kiekviena "daze" tokeną. Skaudžiausiai tai patyrė Robkės šlubas kovotojas, jis pastoviai vaikščiojo apkibęs tais tokenais. Su juo buvo įdomiai, dar pačioj pradžioje paspawninau du šešėlius (shade), kurie kaip žinia standartiniam kovotojui neįkandami, dėka "ghost" savybės, bet problema buvo ta, kad nežiūrint "pierce 2" savybės tiems sunkiai sekėsi prakąsti to bičo 4 šarvų. Jei ir darydavau žalą, tai po 1 tašką. Raudoniesiems vorams sekėsi geriau, jie pramušdavo po 2 - 3 taškus, klijavosi daze ir poison tokenai. Tad nenorėdamas būti lėtai užmūčytas, Robkė skubėjo į priekį. Povkės magas gavo Ugnies Sutartį, čia toks skilas, kai esi immune ugniai ir pats su staff atakuodamas gali uždegti monstrus. Tai expansiono skilas, ale labai praktiškas pačioje pradžioje, nes sėkmingai svilo ne tik mano vorai, bet ir gorilos. Žemėlapyje taip pat yra nemažai laiptų, tad susidaro gan toks geras įspūdis, kad žaidi multi level komplekse, kur yra pirmas, antras ar trečias aukštas. Esmė yra herojams susitikti bendroje salėje ir tada kažkaip judėti. Vienu momentu jie pririnko tiek tokenų, kad jau galvojau bus batai, buvo ar ne 18 berods. Bet kitu momentu jie beveik ir prarado, ką buvo surinkę, nes vorai sėkmingai darė savo. Ypač vienas buvo mano čempionas, paguldė du ar tris herojus, atlaikė Povkės ataką, žinoma paskui nudvesė, ale aš jį prisiminsiu ilgai :D Galiausiai Robkė atšlubavo į priešpaskutinę salę, pamatė svertą ir pamėgino jį patraukti. Nieko neįvyko, bet didvyriai išsiaiškino, kad tai dual mechanizmas, suveikia, jei vienu metu patrauki abu svertus. O čia jau atsiranda strategija, nes reikia išsiskirti :) Paspawninau du feroksus, paprastas pasiekė Robkę, raudonam teko užmesti "charge". Šitie du gerai apdaužė jau ir taip gerai aplamdytą Trenloe the Strong (taip vadinosi Robkės karys), kuris tuo metu visai nesijautė so strong. Raudonasis feroksas nuleech'ino visus lašiukus, tai po atakos liko tik 2 laifo ir 2 bleed tokenai. Robkė kitu savo varymu išbėrė 3 ant balto kaulo ir dailiai nukraujavo. Jis buvo vertas 4 CT. Po to ant stalo liko tik 3 tokenai, tai visus užvertęs, išskyrs Bralį, kuris buvo vertas 2, galėjau baigti žaidimą. Tai pavyko padaryti su dviem tamsos kunigais. Menkas skeletukas nutraukė dėmesį (nepamenu kuris, Povkė ar Dovydas išnaudojo savo Guard), na o tada jau tamsos pakalikai atliko kas būtina.
Scenarijus tikrai smagus, daug nestandartinio š***do. Kadangi ne-one-shot'ino šio scenarijaus, liko mėsos kitam kartui ir dar herojai visko neišsiaiškino, plius nematė boso. Tiesa, noriu paminėti, kad Bralis, po 5 butelių alaus, paskutinius varymus skaniai parpė šalia akvariumo, o už jį žaidė Povkė. Nu Braliukui buvo sunku kažko jam trūko oro, ar neįšmiegojęs buvo. Mes su Povke buvom žvaliausi, aš dėl to, kad man naktinėti - ne naujiena, o Povkė buvo pamiegojęs prieš ateinant pas mane. Žodžiu, kai visi išėjo, ar sutvarkiau viską ir kai jau ėjau į lovą, laikrodis rodė pusę šešių ryto. Tai, bijau suklysti, yra ar ne rekordas ilgaiusiai sėdėjimo ?? Jei būtų vasarą, jau matytusi tekanti saulė....
Dėkui Dovydui, kad pareiškė norą ir mielai prisijungė prie mūsų penktadienių - tikiuos ne paskutinis kartas, buvo tikrai malonu tave vėl pamatyti. Dėkui vaikinams, kurie nepasikuklino per didžiausią šaltį atvažiuoti/ateiti pas mane ir
miego kamuojami kovoti su blogiu iki šešių ryto. Dėkui jų žmonoms ar draugėms, kad juos išeleido. Na ir dėkui visiems, kas nepatingėjo perskaityti šią istoriją iki galo !
-
Na tarsiu ir aš savo žodį. Taigi po kelių metų pertraukos teko vėl susitikti su klubo žmonėmis :Yahoo!:, gan dažnai grįžtu iš Vilniaus į Šiaulius, tačiau niekaip nepavykdavo pasirodyti klube, kadangi sekmadienis man pagrindinė darbo diena... Tačiau penktadienio vakarą skirti galėjau be jokių problemų, susibėgimo jau laukiau nuo ryto :D. Smagu jog nors ir praėjo keli metai, nuo to kai mačiau klubiečius visi susirinkusieji man buvo daugiau ar mažiau pažįstami ir jau buvo tekę ne kartą su jais žaisti :). Padiskutavę apie gyvenimą, susiruošę stalą pradėjom žaisti pirmą žaidimą - Desperados.
Išpradžių Desperados mechanika atrodėl labai paini ir sunku buvo suprasti kaip čia kas vyks, tiesiog reikėjo pradėti žaisti ir bandyti viską išsiaiškinti iš žaidimo eigos. Žaidimas smagus, yra blefavimo elementų, gudravimo, labai svarbus banditų komandos darbas tarp savęs. Manau gerai įsidirbus tarp savęs žaidimas suktusi labai greitai, kadangi iš pusęs žvilgsnio vienas kitą suprastume :). Visą žaidimo eiga Ramas jau aprašė tai nesikartosiu, nebent tik tiek jog tas paskutinis ir visiškai neplanuotas pokerio sužaidimas viename iš miestelių išsuko mus :D. Žaidimas tikrai atrodo gerai subalansuotas.
Baigę Desperados sėdom pries Descent kurį buvau žaidęs gal kokius 3 kartus prieš daugybę metų, dar pamenu, jog teko ir Evil Master'io rolėje pabūti. Pradėjus dėlioti komponentus, po truputį viską pradėjau atsiminti, kaip žaidimas veikia ir t.t. Pradėjus sparčiai daugėti concquest token'am atrodė, kad scenarijus gali būti įveiktas ir iš pirmo karto, nors monstrų kiekis naujose vietose ir jų pastovus spawninimas leido šiek tiek sunerimti :D. Tada keli miss'ai iš herojų komandos, kelios mirtys ir jau pasirodė, kad viskas bus daug sunkiau. Token'ai sparčiai mažėjo, mes vis skubėjom kol galiausiai atidavę paskutines jėgas nusibaigėm. Manau iš antro karto scernarijų tikrai galima įveikti.
Taigi 05:00 pajudėjom namo. Sutinku, kad Descent'ą turbūt vėliausiai reikia pradėti žaisti 22h, kadangi paskutinius ėjimus stengėmis daryti kuo greičiau, ir galbūt jau nebetaip mėgautis pačiu žaidimu, ypač dar kai norėjosi miego. Reziume tai buvo labai smagu, tikiuos iki sekančio susitikimo neprireiks kelių metų ir nebesakysim vienas kitam "šimtas metų" :D. Manau Penktadieniais pasijungti galėsiu labai dažnai. O dabar mane labiausiai domina Battlestar Galactica, labai jau daug žmonės šneką apie ją ::)
-
Vakar su kita chebra teko išbandyti Might and Magic Heroes. Žaidėm 3-iese, visi hardcore'iniai Heroes of Might and Magic fanai, tad puikiai galėjom įvertinti žaidimą.
Kaip Heroes fanui žaidimas kolkas atrodo 8/10 kurį su expansionu galima padaryti ir į 9,5/10, bet deja expansiono turbūt jau nebus, nors jis buvo suplanuotas jau kuriant patį žaidimą, kadangi nemažai komponentų siejasi su planuotu expansionu. Manau didesnė tikimybė sulaukti visiškai naujo Heroes of Might and Magic žaidimo nei expansiono.
Žaidimas turi vieną baisiai didelį minusą, tai downtime'as, 3 ar 4 šį žaidimą manau galima žaist tik tuo atveju jei visi žaidėjai labai gerai patyrę ir žino kaip ką daryti, kitu atveju bus tiesiog didelė kančia kol ateis tavo varymas, laisvai galima ir knygą skaityti, nes įmanoma jog iki tavo ėjimo 9 herojai darys savo ėjimus, o ėjimai su mūšiai trunka ne taip jau trumpai.
Šiaip žaidimas labai panašus į kompiuterinę versiją, apipavidalinimas siejasi su 6-ąja dalimi o pati žaidimo mechanika kaip ir su 3-iąja.
Reziume šį žaidimą turbūt rekomenduočiau tik Heroes of Might and Magic fanui, taip pat kaip sakiau žaidimas verkiant reikalauja expansiono, nes tiesiog jaučiasi, kad visko turėtų būti daugiau. Pora papildomų rasių, artefaktų, scrollų, gal būt kokie dungeon'ai padarytų žaidimą daug įdomesniu.
Žaidimas turi nemažą peržaidžiamumą, kadangi žemėlapis generuojasi atsitiktinai, plius parsisiunčiau daug sukurtų scenarijų su įvairiomis papildomis taisyklėmis ir užduotimis, tad manau žaidimas vertas pinigų.
-
Vakar teko aptūrėt dar vieną Migh and Magic Heroes testavimo sesiją, tai nors ir žaidėm antrą kart ir jau buvo kaip ir viskas aišku su taisyklėmis ir stabdymo nebuvo, bet žaidimas vistiek truko be galo ilgai, sužaidėm 11 turnų iš 15 maksimalių ir užtrukom 7h :D, žaidžiant tryse....
-
omg, tas geimas yra laiko žudikas :)
-
omg, tas geimas yra laiko žudikas :)
Na didžiausia šio žaidimo bėda, tai kaip ir minėjau tai downtime'as. Manau jis pirmoi vietoi lyginant su visais kitais žaidimais :D. Dėl to kai mes žaidžiam tryse aš turiu laptopa, vienas draugas tablet'a, o kitas šalia stacionaraus PC sėdi :D
-
Po ilgos pertraukos vėl susirinkom penktadienio geimams. Šį kartą buvo penki žaidėjai - Povkė, Bralis, Arūnas B. ir Dovydas, aka The Poker King. Nu ir aš, žinoma. Iškart pradėjom nuo "The Hobbit". Mažas linksmas fileriukas, kažkiek panašus į Lord of the Rings, bet paprastesnis. Semi coop stilius, koks patinka pvz Povkei. Tai reiškia, kad kaip ir yra bendras tikslas, kaip antai - reikia stengtis, kad Smogas nedaskirstų iki Ežero Miesto ir jo nesunaikintų, BET.... yra svarbu ir savas kailis, nes gale laimi vis tiek tik vienas žaidėjas, kuris turi daugiausiai brangakmenių. Žaidime yra praktiškai dvi fazės - tai keliavimo, kai yra judama lenta ir žaidėjai, kurie reprezentuoja dvarfus, padedančius Bilbo kelionėje, levelinasi trijose kategorijose - stiprybės, klastos ir iniciatyvos. Yra dar 4-as resursas - provizija (maistas). Yra 4 stadijų dekai, kiekvienas iš jų susideda iš event kortų ir adventure kortų. Kai kelionė baigiasi, visi žaidėjai būna priėję prie adventure langelio. Pirmas yra Goblinų Karalius. Ten reikia ridenti nurodytas kauliukų kombinacijas ir už jas galima gauti brangakmenių. Kai leveliniesi, papildomai gauni statinių kirvių, skydų ir re-rolų. Pirmi du, kartu su provizija yra reikalingi išridenimui. Jei yra failinama, tai žaidėjas traukia Smogo plytelę, kas įtakoja Smogo figūrėlės judėjimą link miesto, bei resursų ir skillų praradimą. Po pirmojo adventure, vėl vyksta keliavimas iki kito adventure langelio. Yra iš viso 4 adventure sustojimai, be jau minėjto Goblinų Karaliaus, dar yra Vargų Kova, Mirkvudo Elfai ir Tolimasis Kalnas - visi eventai yra iš filmo.
Pačioj pradžioj labai į priekį šovė Povkė, ir gal pusę žaidimo pirmavo. Man labai lievai buvo dėl to, kad iš dešinės sėdintis Dovydas buvo visada pirmas ant iniciatyvos, tai jis traukdavo pirmas adventure kortą, paskui tai darydavo Povkė ir tt. O aš - paskutinis :( Bet ant galo prasidėjo tokie gan sunkūs adventure ir visi pradėjo failinti. Nepadėjo net tai, kad trys iš mūsų buvo max levelio. Ant galo liko 2 kortos ir dilema Dovydui - ar bandyti išridenti praktiškai neįmanomą kauliukų derinį, arba atiduoti kortą Braliui, kuris garantuotai ją padaro, nes turėjo primišęs Ability kortų (net keturias) ir tikėtis, kad likusios dvi adventure kortos iki jo ateis, jei visi kiti failins. Deja planas nepaėjo ir laimėjo Bralis, nors Smogas buvo per du laukelius nuo Ežero Miesto.
Geimas visai smagus, tik pamąstėm - yra toks faktorius, kai mažiausiai brangakmenių turintis žaidėjas, gali specifiškai stengtis sužlugdyti geimą, nes jam be šansų laimėti, tai suveikia principas - jei ne man, tai niekam :) Ar tai tikrai yra taip, reiktų dar patikrinti, nes realiai jei laimi, laimi visi, tik vienas, su daugiausiai turtų yra tas tikrasis laimėtojas, bet kaip sakiau - kitiems irgi gerai, nes beat'ino žaidimo sistemą.
Toliau buvo eilinis klausimas, kuris kyla visada, sulošus filerį - o ką gi mes žaisim toliau ?? Noriu atsiprašyti Gintaro iškart. Aš jam skambinau, jis sako - jei nesurinksit pagrindinės šaikos, skambinkit - nors ir dirbu rytoj, pasiaukosiu dėl kompanijos. Bet kai užsiminiau, kad lošt galimai galim Eldritch Horror, jis pasišiaušė - jokiu būdu, sako. Gintaras tiesiog nemėgsta žaidimų prieš sistemą. Gavos taip, kad susirinkom 5-se, bet Gintė vis tiek perskambino ir pasiteiravo, ar viskas ok, ar surinkta kompanija - rūpinasi žmogus mumis, duodu jam kreditų. Nu ir išėjo taip, kad nubalsavo visi lošti Spartaką. Žinau, kaip Gintei patinka šis žaidimas ir jau ant dienų kirbėjo tas reikalas, kad reikia pakurt šitą projektą. Dovydas dar buvo nežaidęs, o Arūnas B. kaip tik ant dienų buvo baigęs žiūrėti serialą. Kol paaiškinau taisykles, Bralis senu papratimu 15 minučių numigo. Pradėjom lošti. Dar nežinojau kokios taktikos laikysiuos, labai norėjosi išmėginti variantą, kai laimima ne per gladiatorių kovas, o per intrigas, kai žaidžiama neturint galingo glado. Dovyas ištraukė Batiatą ir mes jį natūraliai užjautėm, nes visi žino, kaip sunku yra žaisti už šį veikėją, netgi su jam pritaikytom house rulėm. Pats žaidimas ėjo gan ramiai, nes kažkaip visi mažai žaidė kortų, kur gali kenkti. Gal tokių neištraukė, ar kaip. Antram raunde, turguj, antru vertimu atvirto Spartakas. Kadangi kažkaip visi babkių turėjo ne prūdus, tai Povkė jį pačiupo už kokį 13 ar 14 auksinių, nepamenu dabar tiksliai, bet atidavė visus skatikus iki galo. Sekančiame raunde aš nupirkau Teokolį truputėlį pigiau. Kaip žinia, ši Teokolio versija yra pagerinta, nes jis iš ekspansion'o. Jis jau žymiai greitesnis - greitis yra 3. Plius išlaikyta yra atakos ir gynybos statistika - po 5 kaulus. Ir vėliau dar apginklavau šį monstrą kardu ir tinklu. Jis tapo tokia baisinga jėga, kad net Povkė nedrįso prieš jį siųsti Spartako vienas ant vieno. Labai derino Primusą, kur žaltys, norėjo suporuoti Spartaką + Barką prieš Teokolį. Bet kažkaip Primuso suorganizuoti niekam nepavyko. Spartakas ir Teokolis žinoma tapo čempionais, nieko čia nuostabaus, tik kad Spartakas juo tapo natūraliai arenose, o Teokoliui padėjo keletas intrigų. Žaidimo vidury Povkė kažkaip netikėtai šoktelėjo į priekį, kai visi buvo kažkur ant 5 Įtakos, jis buvo ant 8. Bet kaip visada, niekas per daug to nesureikšmino ir pasikartojo scenarijus, kurį jau kažkada buvo sužaidęs Justas. Kai žaidėjas išsišoka į priekį ir praktiškai jau niekas jam nieko nebegali padaryti. O jei dar turi gerą gladiatorių , tai išvis. Bet pasakysiu, niekas labai ir nesistengė kenkti, o juk kaip būdavo tose pirmose partijose, kurias lošdavom pradžioje - tik išlįsk į priekį bent porą Įtakos tašku - ant tavęs visi kaip vilkai supuola. Ech, pasiiglstu tų laikų. Anyways, man tapo aiškus vienas dalykas, kuris nuo pradžių turėjo būti akivaizdus - labai svarbu yra nusipelnyti HOST'ą. Tai yra svarbiau nei atrodo. Vadinas, turi turguj nepirkti vergų, ginklų, taupyti ant to reikalo, kai jau kiti ištaško babkes ant asset'ų. Jei turi bent pusėtiną gladiatorių, tai gali būdamas host'u pasidaryti du įtakos taškus. Vienas už tai kad tampi host'u, kitas už tai kad suporuoji save su kokiu lievaku ir laimi kovą. Kitaip sakant - šiame žaidime visko kartu neturėsi. Nei daug vergų, jei top tier glado, nei tonų ginklų, plius dar babkių įmušęs kalną. Gali turėti kažką vieną, nu du dalykus. Dėl to ir yra skirtingos strategijos į pergalę. Tai įtakoja ir veikėjai už kuriuos žaidi, kaip antai Batiatas turi stengtis prikaupti daug pigiakų gladų, kurie jam neša babkes, o tam tikros intrigos kortos priduoda ir nemažai įtakos. Žodžiu, šlifuoti ir atrasti dar yra ko, šiuose neįšartuose dirvonuose. Po partijos visi vieningai nusprendė kad vis tik Spartakas yra jėga ir norėsis pakartoti... nors - o kada nesinorėjo ?? :) Povkė tik gailėjosi, kad taip ir nepavyko pamatyti legendinės titanų dvikovos tarp dviejų Kapujos čempionų....
-
Na daug pridurti neišeis, bet vakaras buvo super. The Hobbit filler'iui puikiai tiko, paprastas, lengvas visiem aiškus ir smagus. Pamatęs žaidimo lentą iškart prisiminiau Lord of The Rings kuris buvo vienas iš pirmų aplamai žaistų žaidimų, tad buvo aišku ko tikėtis. Nors ir turėjau iniaciatyvą ir dažniausiai pirmas traukdavau questus, bet iš to absoliučiai negavau naudos, nes beveik visi questai buvo Migt'iniai o Might'as pas mane buvo pati silpniausia vieta ir tie questai būdavo perleidžiami kitam žaidėjui, kadangi jų įgyvendinti negalėjau.
Apie Spartacus nebuvau daug girdėjęs, nemačiau nei review, tad nelabai žinojau ko tikėtis. Žaidimas nustebino gerąja prasme, vienas iš geresnių kuriuos teko žaisti aplamai. Pradžioje buvo sunku, nes nebuvo aišku, kaip veikia mechanikos, derybos ir visa kita, beveik nenaudojau savo savybių, nes nepasirinkau tinkamos taktikos galvodamas jog pigių gladiatorių prisipirksiu iš Market'o :D. Kovos arenoje taip pat klostėsi ne mano naudai. Žaidimą tikrai vertinčiau aukštu balu ir sužaisčiau jį dar ne kartą, kad ir dabar, aplamai manau, kad Spartacus turi itin didelį peržaidžiamumą, nes labai mažai rėmų žaidime ypač kalbant apie visas derybas ir intrigų kortas. Serialo fanam manau čia išvis kažkas epic. Tarp kitko jau siunčių pirmą sezoną... :D
-
Nepasakyčiau, kad esu nusistatęs prieš co op žaidimus, tiesiog nu nejaučiu aš draivo juos žaisdamas... Todėl jei galima rinktis, aš mieliau žaisčiau prieš žmones, o ne sistemą. Kas liečia galaktiką ar xcoom, tai aš tikrai pasijungčiau kaip sakykim statistinis vienetas :) bet tai ne tie žaidimai kur aš sakyčiau "o davai chebra sulošiam šitą".
O Spartakas yra gėris tame, kad, bent man, jį tiesiog labai smagu žaisti. Kitus žaidimus žaidi, strateguoji, mąstai siekdamas laimėti. Spartake kiekviena sukombinuota intriga ar gladiatorių pasiskabymas man jau yra pergalė ir aš jokiam kitam žaidime nepasikroviau tiek teigiamu emocijų iš proceso visiškai nesijaudindamas būsiu pirmas ar paskutinis.
-
Jo, Gintaras teisus. Gale Force Nine gerai sugalvojo padaryti žaidimą su "laisvo elgesio taisyklėmis", na ta prasme, kad nėra rėmų KAIP tu tą pergalę pasieksi - gali sudarinėti sandėrius, gali jų nesilaikyti. Nėra griežtų taisyklių. Ta trapi linija tarp pasitikėjimo ir apgaulės turi savo cinko ir tuos dalykus yra daryti malonu, nepriklausomai ar laimi, ar ne.
beje, išsiaiškinau OFICIALIAI dėl kortukės "Rigging the match", kuri leidžia sukeisti kovotojus, po to kai jau yra sudėtos stafkės. Pirmą - galima keisti tik gladiatorius ! Jei keičiamam žaidėjui nebeliko laisvų gladų, korta netenka galiojimo. Žaidėjui negalima leisti į areną vergo. Buvo momentas mūsų partijoj, kai Povkė išleido Spartaką į areną, prieš Arūno B. startinį gladą. Povkė kaip pakaitinį turėjo irgi startinį gladą su "pagyrūno" žyme. Niežtėjo rankos sukeisti ir išleisti pagyrūną į aikštę, bėda buvo tik, kad ir Arūno B. gladas buvo startinis. Tokia kova negarantavo Arūno pergalės ( ko pasekoje Povkė prarastu -2 influence ).
Kitas dalykas - žaidėjas, žaidžiantis korta "rigging the match" renkasi, kas išeis į areną, kaip pakaitinis gladiatorius (su salygą, žinoma, jei yra iš ko rinktis).
Dar keli niuansai - jei į arena pirmiausiai išėjo pvz. čempionas, po to jis buvo pakeistas, tai čempiono savininkas negražina tų pinigų, kurie buvo gauti už čempiono pasirodymą arenoje. Analogiškai, jei pirmiau buvo išleistas paprastas gladas, o po sukeitimo pasirodo arenoje čempionas, tai savininkas negauna +6 auksinių, nes tribute mokamas yra dar prieš statymus, o korta žaidžiama jau po jų.
-
Mėsa pamąstymui, kolegos Spartakiados megėjai.
Ilgai mąsčiau ir šiaip - forumai mirga panašiom temom. Ką manote apie blue dice variantus ? Basic oficialios taisyklės labai yra griežtos čia ir ar ne keista, kad greitis čia PERNELYG svarbus, nes reguliuoja du parametrus - iniciatyva ir judėjimo langelius. Pagal šį modelį middle tier gladiatorius VISIŠKAI neturi šansų prieš top tier gladiatorų (nebent idealiai kristų kaulai, kas iš praktikos žinome - nenutinka :)).
Man pasiūlymas - dėl iniciatyvos tiek vienas tiek kitas žaidėjas ridena tik po vieną kaulą. Kitaip sakant - šansai vienodai lygus, kas pradės kovą. Galvoje pamodeliavau kovą kažkiek, iš šalies atrodo neblogai. Pažvelkim į galimus pliusus/minusus.
Pliusai.
1. Eliminuojamas "kite'inimas" (kai lėtesnis kovotojas nepagauna greitesnio, o šis pribėgdamas/atsiraukdamas pribaigia priešininką). Žinoma, mėlyni kauliukai vis dar įtakos judėjimo atstumą ir galima bus atsitraukti per nepasiekiamą nuotolį, bet per kitus iniciatyvos ridenimus nereiškia, kad galėsi pribėgti ir smogti pirmas.
2. Išlyginami kovotojų šansai. Bus įdomesnės ir neprognozuojamos kovos, taip pat bus smagiau su statymais - tai panašės į tikrą loteriją.
3. Didesnė svarba teks ginklams, kas manau yra labai logiška. Tinklas pvz. taps tikra vertybe. Taip pat ir tridantis.
Minusai.
1. Nesu tikras, ar ta mechanika nesipjaus su kai kuriomis gladiatorių abilkomis, kaip antai Egiptietis, kuris juda VISADA per 3 langelius, taps gerokai OP. Čia reiks grįžus namo peržiūrėti gladų kortas.
2. Gali pasikeisti kovos archetipas, kai žmonės pirmiausiai ims nusimetinėti pirmiausiai mėlynus kaulus, o tik paskui gynybos ar atakos. Reikia playtestingo.
3. Įdomu, kokia sąveika gausis Primuse, kam irgi reiktų playtestingo.
4. Gali kiek prasilenkti su tema - pvz. Nenugalimasis Spartakas gauna malkų nuo vidutinioko Gnėjaus arba Kerzos.
Nežiūrėkit į tai, kad minusų prirašiau daugiau nei pliusų. Tiesiog rašiau iš galvos, kas tuo metu atėjo. Jų svoris yra nelygus.
Realiai balansas manau išlieka. Net ir 100 proc. laimėdamas iniciatyvą startinis gladiatorius nelabai nugalėtų top tier čempiono. Skiriasi atakos ir gynybos kauliukai, be to čempionai turi geras abilkas. Aš kažkaip esu labiau už chaotiškesnes, neprognozuojamas kovas, be to visi imtų labiau vertinti middle tier gladiatorius, kurių šiaip turguj kaip ne kaip yra dauguma.
Gal kas turi minčių, variacijų. Padiskutuojam ?
Vienas iš variantų, plačiai aprašomas forumuose - iniciatyvos ridentimas vyksta su visais kaulais, bet iš tu visų išrenkamas didžiausias. Tai beveik tas pats kaip mano, tik kad daugiau kaulų lemia didesnę variantų pasirinkimo tikimybę.
-
Achem. Taigi, šiandien tai jau antras reportas per dieną. Penktadienį darėm pažaidimą. Jau seniai norėjosi, tik nebuvo galimybių. Susirinko marga publika. Atėjo Mariukas (eXLegendz), paskui atėjo mano bendravardis Ramūnas. Jis - retas svečias penktadienio susirinkimuose. Ir ką manot - atnešė man stalo žaidimą K2 ir tiesiog atidavė. Sako, kad jam nėra su kuo lošti, su žmona bandė, jai neužkabliavo, o tau, sako - atiduodu į geras rankas. Na, tas tiesa, mano rankos geros ir geimus aš saugau. Dėkui Ramai, už dovaną. Tuo labiau, kad man visai ir sulindo geimas, kas neskaitėt - šio sekmadienio raporte viskas yra aprašyta. Tada dar atėjo emigrantas Justas, ir Gintaras (stebiuosi, kaip jis pasirašė ant to geimo, kurį mes žaidėm...). Nu ir už poros valandų, paskutinis turėjo būti Bralis, kuris specialiai vėlavo, nes norėjo varyti su dviračiais ant Saulės miesto stogo - už jį laikinai prisėdo pažaisti mano žmona Diana. Ogi geimas buvo - Eldritch Horror. Labai norėjosi pakurti jį su pilna sudėtimi (turiu galvoje, visus expansionus). Preliudijos korta iškrito Epidemija (kai visi susirgom ir užsikrėtėm kažkuo, bet gavom clue tokenų), ji labai gerai susiderino su Ancient One - Abhoth, the Most Unclean, the Source of Uncleanliness. Tai nėra kosminis blogis, senesnis už laiką, kaip antai Jog Sototas, tai tiesiog besiranganti žalia masė, pilna akių ir nasrų bei čiuptuvų. Nerealus artas ir įdėja. Taigi, tas Ebotas buvo naglas tuom, kad jo kultistai , arba kitaip sakant, tai kas iš jų liko - Eboto išperos (Spawns of Abhoth) buvo ne šiaip monstro plytelė su tam tikrais skaičiukais, o speciali evento kortą. Kiekvieną kartą, kai mušdavom tuos kultistus, reikdavo traukti kortą, o jinai - kaip ir vartų uždarymo - iš dviejų dalių. Nors ir skamba baisiai, bet testai gaudavosi tokie kaip ir nesunkūs. Padarai dviejų dalių testą - nužudai šlykštalą. O mušti juos reikėjo dėl to, kad jei būdavo daugiau nei 6 - papildomai judėdavo Doom tokenas.
Tyrėjų komanda susirinko - 90 procentų moterys. Vienintelis gezas tarp mūsų buvo tyrinėtojas Leo Andersonas (ExLegendz). Aš buvau perspektyvi smuikininkė iš Sidnėjaus, Gintaras - džiazo dainininkė iš Amerikos. Justas - šamanė iš Afrikos gelmių, o Diana/Bralis - padavėja, nepamenu iš kur. Ramas buvo nuožmi šefė (nupiešta su tokiu geru peiliu). Pagal statistika aš ir Ramas buvom visai neblogi vartų uždarinėtojai, Mariukas - idealus ekspedicijų asas. Pirmoji Mythos korta verčiasi - pyst mėlyna ! Rumor'as, kad kažkur Ramiojo vandenyno saloje galima rasti tokį epic padarą kaip Ghatanothoa (nesu tikras, kad teisingai ištariau). Primetat, pirmu turnu atsivartė. Mus labai "pamalonino" tai, kad padaras turi "physical resistance", su paprastu kirviu ar kulkiniu šauniku nepaimsi... bet yra tokia sąlyga, kad jei randi artefaktą, gali gauti "weapon" artefaktą. Tada visi puolėm ieškoti tų artefaktų. Geriausias šaltinis , žinoma - ekspedicijos. Radom visai neblogą variantą, kažkokį senovinį kalaviją. Justas jį atidavė kažkodėl man. Pas mane stiprybės rodiklis - vienetas. Klausiat , kur logika ? Logika buvo burtuose. Aš turėjau burtą "Wrack", kurį gerai sukerėjus, mano stiprybė galėjo išsipūsti +5, plius dar pats kardas +3 priduodavo. Bet kaip žinia, burtų veikimas yra sunkiai nusakomas. Pasirodo ši to burto versija vadinosi "Smashing Green Hulk Brute", nes flip efektas sakydavo - "prarask 1 sveikatos , bet gauk +8 stiprybės užuot +5". Taigi, plyšdavo drabužiai, man įvykdavo berserk protrūkis ir aš berdavau 12 kauliukų. O Ghatanothoa užmušti reikėjo, nes tiksėjo laikas, kai būtume nuo kortos nuėmę paskutinį eldritch tokeną, visi tyrėjai prarastų visą sveikatą, o tai - game over. Nu bet su tokia mano galia, monstras greit atgulė po žeme. Bet džiaugtis ilgai neteko, nes trečioji Mythos atvirto vėl mėlyna korta - apie dingusius vaikus Rusijoje. Tai ta baisi korta, kur jei nesiimi priemonių , trupina asset (daiktų) deką. Pirmiau dingsta 4 vertės daiktai ir sąjungininkai, vėliau 3 vertės ir tt. Tai mums spėjo dingti tik 4 vertės. Pats rumor'as nesunkus, bet jam reikėjo 3 clue tokenų, tad kiek užtrukom, kol jų sugeneravom :) Maždaug tada atėjo Bralis - jam buvo sunkoka įsikirsti ką mes čia darom, nes pradžioj kai aiškinau taisyklės, jo gi nebuvo. Galiu pasakyti, kad mums visai gerai ėjosi. Pirmoji Paslaptis sukosi greitai, nes ten nebuvo negative efekto, kaip visada - pagrindinė problema buvo, kur gauti clue tokenų. O man jų reikėjo dar daugiau, aš už clue token + focus token galėjau pasitobulinti bet kurią savo statistiką. Kėliau lore, nes jos reikėjo burtams. Burtai suvaidino labai didelę rolę šioje sesijoje. Kalbu apie tą momentą, kai Gintaras gavo "Blessing of Isis" burtą. Jo pagalba, gali užmesti sau, arba tame pačiame langelyje esančiam gezui "Blessing" kondicija. Tai per kelis turnus, Gintaras, aš, Justas ir galiausiai Mariukas tapom palaiminti. Tikriausiai nereikia sakyti, kokiu greičiu tada užsisuko reikalas... žinoma, mes vėliau ėmėm tas kondicijas praradinėti, nes per kiekvieną reconing efekto būsena yra šansas išridenti 1 arba 2. Iš pradžių gan sunku buvo atsikratyti tų pradinių ligų, kurias pasėjo ta nelemta Preliudijos korta. Pvz. Ramui ne tik nepavyko, jis dar prisirinko ir papildomų kondicijų, kaip antai paranoja bei haliucinacijos. Po vienos kovos su kultistu , buvo sužeista koja, kuri vėliau užpūliavo. Po to žinoma sugijo, bet Ramas vėl sugebėjo gauti kojos traumą, žodžiu...tada, kai buvom palaiminti, pavarėm nemažai eventų kurie leido daryti tokius bajerius, kaip "advance the mystery" , bei "retreat doom token". Jau manėm, kad kaip ir viskas čia easy, atsileidom mažumę, bet apleidom vartų uždarinėjimą. Nepastebimai , taip taškas po taško - doom trackeris judėjo prie nulio. Ir štai - pagaliau - surinkom visus reikiamus tokenus ant Trečiosios Paslapties kortos , valio ! Bet kaip žinia, Paslaptis būna įminta tik Mythos fazės pabaigoje, o tai reiškia, kad reikia dar išgyventi Mythos kortos efektą. Doom trackeris rodo 2. Kaip ir ne problema, BET... matom , kad naujas Omen ženklas turės būti Žalioji Kometa. Suskaičiuojam "žalius" vartus - lygiai du. Omen tikrai juda, nes nebeliko kitokių kortų. Tadaaa - Ebotas pabudo....išlindo iš savo susmirdusio kalno gilumos. Miestus užplūdo beformės dvokiančios jo išperos. Per plauką, kaip sakoma, nespėjom.... nors čia dar nebaigta. Jei tai būtų Azatotas, tai būtų pasaulio pabaiga, o šita bestija - iš kūno ir kraujo. Reikia nugalėti. Bet lengva nebus, nes gyvybių turi 9, žalos daro po 4 į galvą ir į širdį. Nu ir žinoma - fizinės žalos atsparumas. Vėl pagrindinis vaidmuo teko man. Visi puolėm į tą langelį, kur jis tūnojo. Pirmoji man ataka buvo galinga, iš 9 jam liko tik 2 gyvybės taškai. Jei būčiau labiau sėkmingas su rerolais (sudeginau du fokusus ir vieną clue) galėjau užlenkti, bet deja. Ramas man dar spėjo pakišti du nerealius daiktus - sudžiūvusią pigmėjaus galvą (Shrunken Head), šamano simbolį, bei dar kažkokia abrakadabra, nepamenu pavadinimo. Bet tie daiktai man žiauriai pagelbėjo. Žinoma, Ramas po to dar pats bandė kelti ranką prieš pabaisą, bet išprotėjo neatlaikęs tokio siaubo. Jo pėdomis nusekė ir Bralis. Nu nebūtų Lovecraft'o visata, jei nebūtų tyrėjų mirčių ir nelaimingų atsitikimų. Antru užėjimu šlykštus padaras kriokdamas nudvėsė, juk bereikėjo tik 2 žalos padaryti. Tik va man vieną neaišku - buvo toks niuansas, kad ant to pačio langelio, buvo dar ir kultistas, kuris krūtine bandė uždengti savo garbinamą valdovą. Taisyklės berods aiškina, kad prieš mušant epinį monstrą, pirmiau reikia mušti paprastus. Tik va klausimas, ar pamėginti mušti, bent po kartą ir paskutiniam jau smogti epiniam monstrui, ar tuos paprastučius tiesiog reikia visus užmušti, kad liktų tik epinis ir tada kitu užėjimu jau kapotį epiką. Tą aš išsiaiškinsiu. Nes jei pirmas variantas, tada viskas ok, jei antras - kiek sučytinom, sakyčiau...
Kaip visada - skirstėmės apie 4 ryto, kai susitvarkiau viską ir ėjau gulti, jau buvo apie penkias ir buvo šviesu. Šaika paliko nerealiai taros :) Skardines ir plastmasę juk dabar jau superka.... Galiu pasakyti - eilinį kartą įsitikinau, kad 6 lošti didelius žaidimus yra nelabai gera įdėja. Žinoma, pradžioje linksma ir žaidimo metageimas su daugiau žaidėju įdomesnis, bet į pabaiga kai kurie mūsiškiai akivaizdžiai pavargo. Kalbu apie Gintę ir Bralį. Jie jau ant galo varė maždaug taip - "Ai, davai, nebeskaityk to fleivoro, tik ridenk kaulus....". Čia yra no bueno. Užtai, geriau jau lošti su keturiais, nu max - 5 žaidėjais, jei norisi challenge. Arba lošti tik su tais, kuriems limpa fleivoras ir jie daugiau mažiau roleplay'ina. Arba dar kaip sakė Justas - pusė buvo naujokų šiame žaidime, tai irgi nepagreitino reikalo. Bet kuriuo atveju - pati sesija gavosi visai smagi ir norėsis pakartoti. Gal kitą kartą iškris preliudijos korta, ar bosas, kuris reikalaus papildomos lentos, Adventure ar Mystic Ruins kortų.
Tik deja, tas kitas kartas, geriausiu atveju nusimato nebent birželio vidury tik... kai vasara visi atostogauja, mes ariam :D
-
Penktadienį susiderinom pažaisti stalo žaidimų. Publika buvo kitokia, nes daug kas ėjo alaus gerti, kiti buvo pervargę, arba darbas neleido pasėdėti iki išnaktų. Nepasididžiavo Bralis, Mariukas (eX) ir Arūnas B. Kadangi pastarasis vėlavo, kol jo laukėm, trise atsidarėm ką ? Ne, ne Eldritch Horror, o Theseus - The Dark Orbit. Bralis jau buvo žaidęs kartą (ir net laimėjęs prieš mane), tai Mariuką greit apmokėm ir pradėjom kruviną FFA trise. Aš gavau robotukus (The Bots), stoties gynybinę sistemą. Dar nebuvau už juos žaidęs, tai visai apsidžiaugiau. Marius gavo X-Failų pilkuosius ateiviukus-sektoidus. Pastebėjau tendenciją - nauji žaidėjai visada juos gauna. Braliui teko šviežiausia naujiena - Premijų Medžiotojai (Hunters). Tie buvo tokie šviežūs, kad buvo išvis dar nežaisti. Taip sakant - gavosi unikali galimybė išbandyti nebandytus Theseus expansionus. Mano robotukai buvo labai nuožmūs - kaip kokie marinai, jau nuo pradžių galėjo žaloti, o patobulinti - galėjo žaloti dar labiau. Pilkučiai, kaip visada savoj stichijoj - stūmė kontrolę. O Hunteriai tai buvo įdomūs. Anie geba ir duomenis rinkti ir žalą seikėti. Bet įdomumas tame, kad dažnos savybės sako - "Užmokėk 1 duomenų tašką, gausi navarotų..". Tie navarotai tikrai labai naudingi ir klaikiai geri, kaip antai - Paslėpta Kapsulė (Hidden Capsule), kurios pagalba savo noru gali išeiti į kosmosą, kur busi saugu, mažą to - parėjęs iš kosmoso neužbaigi varymo, o atlieki jį iki galo. Triukas (Trick) - šitas tai visai geras. Tai spąstų technologija, ant kurios užlipęs iškart aktyvuoji Medžiotojams savybę - "Mokėk 1 duomenų tašką ir perkelk priešininką kur nori..". Bralis tokį pasidėjo į savo bazę ir praktiškai tapo neįmanoma ten sustoti, nes jis iškart aktyvuodavo ir nuteleportindavo tave ant kokių nors kitų spąstų. Blogiausiai tai, kad tas teleportas pabaigdavo tavo varymą. Dar buvo Replės (Pliers), kurios veikė panašiai kaip mokslininkų Griebtuvas - sugriebia priešininką ir laiko, bet čia tu turi galimybę išsivaduoti pats...už 5 žalos !! Žiauriai kietas dalykėlis yra Prietaisas (Attachment), kurį prisabačinus prie priešininko instaliacijos ar spąstų gali naudoti kaip savo. Nu ir dar daug visokiu technikos stebuklų - Medžiotojai į stotį atvyko gerai pasirengę. Netobulinti jų kariai gali atakuoti, bet nedaro žalos, o skanuoja duomenis. Pliusas - tai daro ir per sieną. Patobulintas medžiotojas turi pasirinkimą - ar skanuos vieną tašką duomenų (per sieną galima irgi), ar atakuos iškart 3 priešininkus ir darys fizinę žalą. Ta plonytė riba tarp duomenų ir žalos kartais verčia susimastyti - kaip reiktų laimėti: per duomenis, ar vis tik per žalą ? Manau, tai priklauso nuo technologijų, kuriuos tuo metu išsitrauki. Bralis varė per duomenų taškus. Čia jam sunkoka buvo lenktyniauti su Mariaus pilkučiais, kurie žalos beveik nedaro, bet nežiūrint į tai, Bralis ant duomenų pirmavo, o Mariukas tik vijosi. Ant žalos žinoma, pirmavau aš, o kaip gi kitaip ? Mano startas buvo toks šūdinas, kad net gėda. Užtat Mariukas iškart apsistatė instaliacijomis. Žaidimo pradžioje buvo viena mano, viena Bralio ir net KETURIOS Mariuko. Buvo labai daug "lesser onslaught" susikibimų, nes visi pastoviai malėsi Koridorių sektoriuje. Jame buvo pilną mūsų visų trijų technologijų. Ten sugebėjau instaliuoti Raketų Paleidimo Įrenginį (Missile Launch) - pirmą kartą aktyvuoji - nutaikai, antrą kartą gali paleisti raketas. Jos kalą per visą sektorių, nesvarbu kieno kariai ten, tad reikia atsargiai, nes gali padaryti "collateral damage" :) Bet ši technologija yra tobulinama, tad raketuškos late game gali smogti labai skaniai. Bet labiausiai man patiko Kabliai (Hooks). Jie naudoja visai naują mechaniką, kuri suveikia ne tau atėjus į sektorių, o tau iš jo išeinant. Tu gali su savimi "išsitempti" iš sektoriaus ir priešininko karius :D Kabliai irgi yra upgradable. O ką tai reiškia strateginiu požiūriu ? Ogi tai, kad gali juos patobulinti (taip įgaudamas galimybę išsitempti ne vieną, bet kelis priešininkus), tada su visa ta linksma kompanija atvykti į bet kurį jau "apgyvendintą" langelį , taip sukeldamas "lesser onslaught" :D Pagaunat mintį ? Taip beje ir laimėjau. Kabliai - pure awesomeness, draugai !
Kas man patinka šiame žaidime, tai galimybė konstruoti kombo. Visiems puikiai jau žinomas mokslininkų kombo : Kameros + Duplikatorius, kai vienu kartu gali nurauti 12 duomenų taškų. Aplamai Duplikatorius yra kone būtina deadly combo variantui. Mariukas buvo neblogai sukombinęs tokią varkę - įdėjo Duplikatorių per vidurį savo bazės, o iš šonų - patobulinta Mina (Landmine) ir Skaneris (Probe). Mina daro 6 žalos, o Skaneris skanuoja - 4 duomenų taškus. Bralis savo Attachment'ą įdėjo išvis kone idealiai - Koridoriuose per vidurį, tad galėjo prijungti jį net prie trijų įrenginių - Mariuko Kontrolės, mano Šarvų ir Raketsvaidžio. Žinoma, toks gėris už dyką nebūna, kad jį aktyvuoti, kaip jau įprasta Medžiotojams tenka mokėti duomenimis.
Po tokių smagių nuotykių Tesėjo Orbitinėje stotyje toliau ėmėmės ateivių temos. Kaip jau suprantate, kalbu apie XCOM. Kadangi buvom 4, tai šitas žaidimas tiesiog sukurtas keturiems žaidėjams. Jaučiausi labai netvirtai, nes mes to žaidimo dar neperlaužėm ir nei karto nelaimėjom, o bandėm kokius 4 ar 5 kartus su tokiais grandais kaip Povkė, Simas, Justas. Paaiškinau taisykles, vaikinai stebėtinai greit jas perkando. Prieš renkant rolę, pasiprašiau, kad man leistų būti Central Officer, ne dėl to, kad labai norėjau, bet dėl to, kad duoti bendrauti su planšete ir dar komunikuoti komandai naujam žmogui gali būti per daug. Marius buvo Mokslininkas-Inžinierius, Arūnas B. - Karo Vadas, na o Braliukas gavo tikrai sunkią rolę - Komandoras. Kas yra žaidęs už Komandorą (aš kol kas nesu) žino, kokia tai sunki ir atsakinga rolė. Bet Bralis su ja tvarkėsi kaip tikras vyras. Gavome Misdirection Invazijos Planą. Mėginau prisiminti, kokia strategija priešai bandys užkariauti. Pavadinimas sufleravo, kad jie įmituos vienos rūšies puolimą (pvz. XCOM bazės), o kai mes mesim ten visus resursus - persimes ant oro atakų. Arba kažkaip kitaip bandys apgauti. Centrinė bazė buvo Šiaurės Amerikoje, o tai reiškė, kad mes kiekvieną varymą galėjom nemokamai gauti po lėktuvą, kol Amerika yra geltonoje zonoje. Setupo metu tos zonos pasirodė nedraugiškos, nes Azija ir Europa sėdėjo ant paskutinės geltonos juostelės, prieš pat raudoną ribą, o štai Afrika ir Australija švilpavo pačioje pradžioje, visai saugios. Matomai ateiviams Mozambiko našlaičiai ir aborigenai su bumerangais nepasirodė labai verti dėmesio. Iš priešų gavome štai tokius : Floateriai, Outsideriai ir Kiberdiskai. Mariukas pačiu pirmu varymu išrado mums Arkinį Moduliatorių (Arc Thrower), kuris mano nuomone yra viena iš geriausių technologijų visame žaidime, nežiūrint į tai, kad yra labai pigus.
Bijojau pirmojo rato, ypač - laiko fazės, nes niekas iš vaikinų dar net neįsivaizdavo, koks ten vyksta stresas. Na, bet prasukom kaži kaip, nors iš tų 35 sekundžių, kurios būna fazės pabaigoj, mums beliko tik 5. Priešas kol kas savo kėslų labai neatskleidė - vos vienas ateivis mūsų bazėje , 3 skraidantys objektai dviejuose kontinentuose nu ir porą krizių. Žiauriausias momentas buvo tas, kai pradėjom skaičiuoti biudžetą. Suskaičiavom, kiek viskas kainavo - atidavėm. Nupirkom viską kas buvo rezervuose ir mums dar liko kokie 3 milijonai ! Čia pasivadina - "smulkioms kanceliarinėms išlaidoms" - tokio pinigų švaistymo dar nebuvau matęs :) Visiems aišku, kad pinigai į kitą ratą nepersineša. Bet buvo ir geras momentas - Arūnas B. su dviem kareiviais one-shot'ino misiją ! Ir čia dar ne viskas. Aš supratau, kad mes iki tol žaidėm neteisingai. Tiksliau žaidėm su pasunkintomis taisyklėmis. Pasakysiu kaip buvo. Visi žino, kad bazės gynyboje ir Misijose "threat" skaitiklis tarp task'ų nesiresetina. Tai sakykim darai pirmą task'ą - ir sakykim, padarai. Tada mes "threat" perstumdavom ant 2, NES juk antram task'ui mes ridensim kauliukus ANTRĄ kartą, vadinasi "threat" privalo judėti. Nė velnio - padarei sėkmingai pirmą task'ą, rideni už antrą - jei neišridenai "success" tada tik judini "threat". Tai teoriškai galima su sėkmingais ridenimais misija prasukti taip, kad "threat" matuoklis net nepajudės iš vietos. Tai kiek palengvina misijų darymą.
Taigi po pirmo rato, mes buvom viską išpirkę: lėktuvus ir kareivius. Mūsų bazei - nulis žalos. Jautėmės visai nieko, jei neminėsim tų iššvaistytų milijonų. Jau žymiai žvaliau prasukom laiko fazę ir tada paaiškėjo, kad užsimokėjus bankui už visas išlaidas mums liko...... 4 milijonai ! :) O dar sakot, kad Lietuvoj yra korupcija :) Ne, nu o kur neliks, juk pirkti iš rezervo nebebuvo ko.... nežinau kodėl taip gavosi, gal dėl to, kad Marius metė labai daug finansavimo į išradimus (7 milijonai ). Ar kada matėte, kad prie dviejų iš trijų technologijų išradimo dirbtu po 3 mokslininkus ? Aš už galvos susiėmęs supausi kėdėje matydamas tokius veiksmus, bet sakyti juk nieko negali - čia yra Mariaus sprendimas ir jis atsakingas už savo rolę. Įdomiausia tai, kad abu šie eksperimentai failino big time. Mariui kitam varymui liko tik vienas nepavargęs mokslininkas :) Moralas - ne visada didelės babkės atneša didelius mokslinius pasiekimus. Nevykę pasirodė laborantai, arba ką tik studijas baigę. Tai va, kur aš baigiau...a... 4 LIAMAI ! Jesus... aš jau maniau, kad anie 3 milijonai yra nuodėmė, skaityk per pirmus du varymus į orą išėjo 7 milijonai. Juk čia grubiai vieną ratą vien iš to galima pragyventi :) Nereikėjo imti mums lėšų iš Juodos Dienos Fondo, oj nereikėjo...Mūsų bazę puolė vėl tik vienas priešas, bet ženkliai padaugėjo UFO padangėse. Trečiame rate mes jau kaip ir susitvarkėm su biudžetu, nes Mariuko mokslininkai ilsėjosi, kad čia biudžetas nekentėjo. Užtat aš pakėliau į orbitą net tris palydovus ir po to pasekiau Mariuko pavyzdžiu - nesisekė ridenti labai, spėjau numušti vos vieną NSO, kai mano visi trys palydovai išsijungė. O orbitoje liko dar apie 4 lėkštes - įsivaizduojat kokio lygio komunikacijos signalų jam'inimas laikė kitame varyme ?? Labai įdomi situacija gavosi su antra misija. Arūnas nusiuntė ten 3 kareivius. Jie įvykdė pirmą task'ą, antras task'as - kiberdiskas. Tam užmušti reikia 3 success. Problema ta, kad visą šį varymą su mumis buvo baisi krizės kortą, kuri sako - "Kiekvienas ridenimas nustato pradinį "threat" lygį ne ant 1 , o ant 2". Tai pasiuntė visus tris kareivius šaudyti to kiberdisko. Pirmu bandymu pataikė kritinį - padarė 2 wound'us. Bet reikia dar vieno... Sekantis ridenimas - tuščias, bet ir ne fail. "Threat" slenka ant 3 - rizika didelė. Aišku, Arūnas turi net 4 kauliukus, išmesti success šansas nemažas, bet rizikuojama trimis kareivių gyvybėmis ! Čia kilo debatai - aš ir Bralis buvom tos nuomonės, kad reikia atsitraukti, o Mariukas ir Arūnas B. norėjo "push the luck". Arūno , kaip Karo Vado žodis buvo lemiamas. Jis rideno kauliukus. Ant dviejų iškrenta success - overkill, bet raudonas kaulelis rodo irgi 3, o tai sutampa su "grėsmės" indikatoriumi. Tai visa laimė, kad pas mane buvo dar nepanaudotas "Satelite Nexus" , kuris leidžia perridenti raudoną velnio kaulą. Ridenimas - bam, 7 ! Kareiviai sutaško kiberdiską...
Ketvirtas ratas. Akivaizdžiai aiškėja pagrindinė problema - NSO laivai. Mūsų bazė vis dar nepažeista, nes ten niekas neina, tik po vieną ateivį kartkartėm. Mariuko mokslininkai atsistato, bet jis jau siunčia po mažiau jų dirbti prie projektų. Mano satelitų belikę tik 4 ir tai yra problema, nes iš Mariaus gaunu kažkokią technologiją, kuri sugeneruoja po 2 milijonus per varymą - free money, baby ! Bet tam reikia net dviejų palydovų. Arūnas ničnieko nesiunčia į jokią misiją - mums reikia atsigauti su biudžetu. NSO numuša daugiau nei pusę mūsų naikintuvų. Maža to, iš seniau nenumuštos lėkštės taip ir lieka padangėje ir taip kaupiasi, o tai tiesiogiai įtakoja panika kontinentuose. Pirmosios šalys peržengia raudoną ribą. Mes jau pradedam ignoruoti lėkštes Australijoje ir Afrikoje, nes jos skalėje sėdi saugiausiai. Taip pat į bazę užklysta vienišas kiberdiskas - nesiunčiame kareivių jo naikinti, nes dar galime sau leisti į bazę du žalos, kol nesusitrigerino reconing efektas (Spawn 2 UFO's). Bet užtat biudžetas, o broli - šį kartą pataikom kaip į akį - suskaičiavus gaunasi tiek, kiek ir reikėjo - nei mažiau, nei daugiau. Beje, šį ratą ateiviai mus bando užbombinti krizėmis - jų gauname ar ne 6 ! Bet pliusas tas, kad jos nelabai baisios. Pačią baisiausią (Azija keliauja į morkinę panikos zoną) išsprendžia du kareiviai, į vietą atvykę su "Skyranger" transporteriu (du heavy kareiviai). Kita sako - atšauk iš misijos visus karius (o juk jų ten net nebuvo pasiųsta), dar trečia sako - "Nužudyk du kareivius", tai tie du minėti heavy soldiers ir žuvo abu :) Bet jiedu buvo verti dviejų baisių krizių.
Paskutinis ratas. Situacija sparčiai blogėja. Bralis dar spėja atpirkti kaži kiek lėktuvų, bet mes jau nebesuvaldom situacijos oro erdvėj (čia po mano to didžiojo fail, kai satelitai nenumušė tų 4 ar 5 NSO orbitoje, o jie po to nusileido į žemynus). Panika viena po kitos apima kontinentus. Mariukas stengiasi kaip įmanydamas, netgi "Firestorm" naikintuvą sukonstruoja Braliui, deja, tai mažai ką keičia. Lieka du kontinentai, kur Bralis būtinai privalo numušti bent po dvi lėkštes, kitaip tikrai kažkuris iš kontinentų atsidurs morkinėje zonoje, šalia Azijos ir bus bačka. Mes jau atsistoję stebim tuos susišaudymus. Abiejuose žemynuose dūžta naikintuvai, bet jie spėja paleisti raketas. Kontinentai gražiai rikiuojasi prie morkinės zonos ribos. Ir kvaileliui aišku, kad dar vieno rato mes tikrai neprasuksim. Bet gerai tai, kad atsirakino Galutinė Misija (prieš tai buvom įvykdę dvi paprastas misijas). Ji susideda iš pirmų dviejų task'ų, o paskutiniame atsiverčia Outsider ateivis. Gera žinia - į misiją pasiųsti netgi trys elitiniai kariai - du support ir vienas snaiperis. Tie elitiniai praktiškai visą žaidimą ir buvo tam rengiami :) Pirmas task'as reikalauja 3 success. Kadangi visi kariai - elitai, o ant task'o dar ir specializuotos ikonos, tai Arūnas beria sauja kaulų. Per porą ridenimų mes tuos tris success turim. Antras task'as reikalauja tik vieno success, BET sako - "Prieš KIEKVIENĄ ridenimą nusiųskite po vieną kareivį namo...", o tai reiškia, kad netgi prieš pradedant antrąjį task'ą reikia vieną iš support karių siųsti namo. Minusas dar ir tas, kad ant task'o - tik viena ikona, vadinasi laimę bandyti galima tik su vienu kareiviu...uj, čia labai būtų padėjusi S.H.I.V. technologija, deja, ji kol kas dar tik brėžinių pavidalu ilsėjosi ant trečiojo Mariuko laboratorijos stalo. Pirmas bandymas - tuščias. Antras - success ! "Threat" - ant 3, bet čia jau visai nebesvarbu, nes mums liko 2 gyvybes turintis Outsideris ir jam Arūno to paskutinio likusio kareivio jau nebeprireikė - jis tik signaline raketa pažymėjo vietą ir čia pat atskrido Bralio du naikintuvai (jis turėjo atitinkamą technologiją) ir negailestingai suvarpė ateivį .80 kalibro kulkomis. Pergalė ! Tada visiems pramušė per tą laiką susikaupusi įtampa. Džiaugėmės kaip vaikai ir darėm vienas kitam su kumščiais "žaibus" - mes pagaliau beat'inom tą geimą ! Ir dar su tokiu, filmo vertu scenarijumi ! Kaip pasakė Mariukas, atsikeldamas nuo stalo - "Jo...ir čia buvo dar tik Normal sunkumas...."
Laikrodis rodė 3 valandas ryto, bet po tokios epinės kovos buvo labai geras jausmas viduj.... vakaras buvo užskaitytas ir pavykęs.
-
Good game, aš taisykles biški praverčiau, tai šiek tiek su išradėju ne taip paaiškinai. Kai reikia traukti 6 kortas, pasipildai IKI šešių, tipo hand size yra max 6. Tai va paskutini ratą turėjau 9 kortas, bet tas nieko nebūtų pakeite. nes jau buvo iš esamų viskas suplanuota.
-
Sveiki draugai,
Penktadienį, po ilgos pertraukos geiminome neklubinį vakarą. Nors diena man buvo dirbama, Bralis sukurpė planą, kad galime rinktis nuo 8 vakaro ir ilgai nenaktinėti. Planas pasirodė "sweet and sassy". Kitaip nei visada, šį kartą jau žinojau ką noriu lošti. Yea, boi - you're damn right - Battlestar Galactica, baby ! Taigi ir publika rinkau atitinkamai. Atėjau aš, Bralis, Marukas (eX) ir Justas. Netgi Povkė pasirašė, kas buvo žiauriai keista, bet paskui jam paskambino iš darbo ir jis ATsirašė. Užtai jo vietą užėmė Arūnas B. O paskutinis sailon... um, žaidėjas buvo mano žmona, kuri pasižadėjo neužmigti iki bent pirmos nakties.
Startavom su Pegaso išplėtimu, including New Caprica ending. Labai seniai norėjau būtent tokį setup'ą prisiminti, nes paskutinį kartą kai lošėm tai laimėjom by the skin of the teeth. Justas gavo rinktis pirmas, tai paėmė savo seną meilę - Tori Foster. Jam visada patiko trintis politiniuose sluoksniuose. Bralis irgi neatrodė orginalus ir paėmė old man Adama. Dinkai liko mažai pasirinkimo klasių, tai griebė Kara "Starbuck". Aš buvau tematiškas ir paėmiau jos meilužį Apollo - puiki pilotų šeimynėlė, a ? Mariukui vėl atsirakino visi slot'ai, jis paėmė gėj... šitą gi - Gajų Baltarą. Nu o Arūnčikas čiupo tai ko ir reikėjo - The Chief ! Tai tokia marga ir subalansuota publika gavosi.
Pirmas turnas mums atsimins ilgam. Pati pirma krizės korta atvirto - Cylon Ambush. Tai reiškė, kad ant lentos buvo jau abu basestar'ai ir gal koks pusšimtis raiderių. Nu gerai, gal kiek mažiau. "Smagiausia" buvo tai, kad special rule buvo - "Jammed communication", suprask brolau - mes negalėjom judinti civilių laivų ! O jų ant lentos buvo DAUG. Smagibybės tesėsi toliau ir po to sekusios kokios 5 krizės kortos buvo be šuolio įkonėlės. Laikas ėjo, o hyperšuolio varikliai nesisuko. Žinoma tuo metu priešas nesnaudė - lėktuvai supo Galaktiką, į vidų pateko centurionų desantas. Rezerve nebeliko raiderių - visi buvo ant lentos. Dar du heavy raideriai jau ruošė naują dvigubą desantą į Galaktiką. Praktiškai bet kuri krizės kortą mums žadėjo siaubingus nuostolius. Na, bet tuos abu heavy raiderius per kelis kartus numušė mano žmona. Bet tikiuosi nereikia aiškinti, kad kai tik hyperšuolio varikliai įsisuko iki tiek, kad buvo įmanomas mažai apskaičiuotas šuolis, aš kaip išdurnėjęs puoliau į FTL kontrolės kabiną ir trenkiau per šuolio mygtuką, visai nekreipdamas dėmesio į tai, kad nesėkmės atveju prarasime 3 populiacijos. Tai buvo dar labai gerai, nes kitu atveju raideriai būtų sutaškę kokius 5 civilių laivus. Bet lady luck šypsojosi man - kauliukas atvirto į perfect 8, šuolis atliktas preciziškai, kaip chirurgo, be praradimų. Admirolas Bralis-Adama parinko saugų aukso viduriuką - atstumą 2. Mes prasisukom tik su 1 degalų baku, bet užšokom ant Rando (Scar). Per serialą tai buvo toks advanced raideris. Kaip žinia, raideriai - gyvo organizmo ir mechanikos hibridas, jų intelektas yra kaip gyvūno. Tai Randas evoliucionavo ir ėmė mokytis iš klaidų. Galaktikos pilotams jis buvo tikra rakštis. Stalo žaidime Scar'as aktyvuojasi du kartus kiekvieną kartą, kai aktyvuojami raideriai. Labai pavojingas dalykas civilių laivams. Taškomas išridenant 7 arba 8. Taigi, apart to prakeikto raiderio, didesnių problemų kaip ir nebuvo išskyrus tą vieną įsilaipinusį centurionų desantą, kuris šuolio metu nedingo, nes buvo Galaktikos viduje. Tuo metu kažkaip išsidavė Dinka, kuri į skill check įdėjo kiek per daug raudonų kortų. Pilotai buvom tik ji ir aš, bet aš tame skill check'e nedalyvavau. Aišku, abi raudonos kortos galėjo ateiti iš destiny, bet pagalvokit sau - kokia tikimybė ?? Tuo labiau, kad buvo 3 netinkančios kortos - akivaizdus sailonų egzistavimo pavyzdys. Kaip senovinė patarlė sako - sailonus reikia sodinti į brig'ą, arba grūsti į šliuzą, bet problema buvo tame, kad centurionų desantas jau buvo priartėjęs per vieną langelį iki laivo užėmimo. Grėsė labai greitas GAME OVER. Teko spręsti šią problemą skubos tvarka, ko pasekoje Diana atsivertė ir parodė tikrąjį veidą. Na, bet gerai tas, kad liko išaiškinti antrą kyborgą. Įtarimai iš pradžių krito ant Justo, bet anas mane įtikino, kai pats savo noru užsidarė į brigą. Mes nuskridom 4 atstumo ir trinktelėjo "sleeper" fazė. Kiekvienas gavom po antrą lojalumo kortą - mano antroji irgi buvo - žmogus, phew. Bralis gavo simpatuką - o jo, mes žaidėm su simpatuku :) Kadangi moralė buvo raudonoje zonoje, jis prijautė žmonių pusei ir keliavo į brigą, bet iš ten mes jį labai greit ištraukėm. Trečiam šuoliui pasiruošti ilgai netruko, nes ėjo geros kortos, nors aišku buvo visko, praradom šiek tiek resursų, Pegasas buvo apšaudytas. Bet prasiskautinom ir peršokom kaip tik 3 atstumo, ko mums užteko nusileisti Naujoje Kaprikoje ir ten įsikurti kartu su sailonais. Galaktika ir Pegasas kartu su trimis civilių laivais davė diorą. Mes turėjom vieną ciklą, kad paruoštumėm likusius civilių laivus evakuacijai, kol capital laivai grįš į orbitą. Kadangi Dinka jau ėmė norėti miego ir ėmė nelabai gerai veikti jos strateginis aparatas, tai jis sailono rolę atliko gan sakykim - atmestinai. Todėl paruošti tuos laivus mums nebuvo bėda, keletas XO kortų reikiama linkme ir per tris turnus užduotis buvo įvykdyta. Aš tada dar paaukojau šiek tiek maisto, kurio turėjom vagonais, kad greičiau grįžtų Galaktika. Ir štai, ji, liepsnodama nuo sąlyčio su oru įnėrė į atmosferą. Reikėjo skubiai evakuoti civilius ir nešdintis patiems į Galaktiką. Ir tada išsidavė Mariukas :) Jis, kaip ir Diana, pasirodo buvo blogas nuo pat žaidimo pradžios. Tik Mariukas, skirtingai nuo mano žmonos, skill kortas dėjo atvirai, nes buvo pakurtas Tiriamasis Komitetas. Tokiu atveju jam nebeliko veiksmų atsiversti. Mes turėjom visą ratą su tuo deal'inti. Bet čia netikėtai mums padėjo pati krizės korta. Man reikėjo pasirinkti vieną iš variantų. Pirmas buvo resursų praradimas, o antrasis leido įkišti į brig'ą kurį nors žaidėją.... visų akys nukrypo į Mariuką, kuris VIS dar buvo "žmogus". Kitu varymu, Mariukas mėgino iš ten pabėgti, bet kelis turnus prieš tai viena krizės korta mums buvo liepusi nusimesti po dvi skill kortas ir patraukti kiekvienam po dvi klastos (treachery) kortas. Tai mes tas visas rudas kortas ir sugrūdom į šį skill check'ą, taip neleisdami Mariukui ištrūkti ir sėkmingai ir saugiai atsikratydami netinkamų kortų. Keista buvo tai, kad Marius nebandė atsiversti, o bandė bėgti iš tiurmos. Žinoma, nebūtų suveikusi jo savybė, bet būtų išsilaisvinęs ir gavęs super krizės kortą. Taigi, mes staigiai sukėlėm į orbitą laivus ir pradėjom patys sodintis į Galaktiką. Problema glūdėjo tame, kad mums buvo likęs tik vienas moralės taškas, vadinasi scenarijaus pavadinimas turėjo būti - "no one left behind", nes bet kuris žmogus, likęs Naujojoje Kaprikoje būtų nužudytas, o tai reiškia -1 moralės. Apsimėtėm XO, bet gavosi taip, kad aš per savo turną, daviau XO Arūnui B. kuris buvo paskutinis likęs ten - jis sėkmingai persikėlė į laivą, bet aš jau nebeturėjau action'o inicijuoti šuolį, kuris turėjo užbaigti žaidimą. O Mariukas dar turėjo vieną turną ir jo varymas buvo kaip tik po mano..... atsitiko tai, kad ir turėjo - kaip tik ant krizės kortos buvo raiderių aktyvavimo ikona. O situacija tokia - Galaktikos gale buvo 4 civiliai laivai ir kokie 8 raideriai, nei vieno viper'io. Apačioj - irgi krūva civilių , apie 7 raiderius ir aš, pilotuojantis vaiperį. Gavosi taip įdomiai, kad man pavyko iš'dodžinti beveik visus 7 raiderius, tad apačioj civiliai liko apginti. Bet tie kur gale - visi buvo sunaikinti. Mes dar turėjome vilties, nes buvome dar su 5 populiacijos, tai tikėjomės, kad ten gal bus vienas ar kitas tuščias civilių laivas. Deja, trys iš keturių laivelių buvo netgi su dvigubomis ikonomis. Ir kaip tik su 4-uoju sprogstančiu laivu, populiacijos diskas parodė nulį.... epinis pralošimas ! Kai pagalvoji, kiek daug kintamųjų čia buvo.... bet visi sukrito taip, kad pačią paskutinę akimirką žmonės pralošė. Buvo labai GG ir iš po pertraukos mes jį suvalgėm taip skaniai, kad aš jau noriu pakartoti.... užskaitytas penktadienis, ką ir besakyti.
P.S. Justas dar prie progos atsiminė, kad ant dienų buvo praėjęs mano gimtadienis ir ta proga atsinešė brendžio. Tai, galit įsivaizduoti, kad po alaus, užpylus dar ir brenduko mums sėdėjosi visai linksmai :)
-
hardcore skarbonkės veide nebuvo jaudulio ir pasroviui leidau nesusigadint savo win ratio ant galaktikos 8)
gerai pasimėgavom žaidimu ir paranoja. :friends:
-
Pagaliau, po labai ilgos pertraukos pavyko susirinkti penktadienio vakaro pasisėdėjimui. Jau iš anksto buvo aišku, ką lošim. Taigi - mada fakin‘ Descent, baby !! Seniai jau tas brendo, tai nutarėm neatidėlioti ir jau n-tąjį kartą pabandyti pereiti tą prakeiktą vorų scenarijų. Žaidėjai susirinko standartiniai, užkietėję Descent fanai, bent jau 4 iš jų pastovūs : Justas, Povkė, aš, Gintaras. Iš kintamų „desantininkų“ šį kartą buvo Mariukas (ExLegendz). Ridenom kaulą, kas bus blogio išpera, aš išridenau 5. Likęs ketvertas visi kaip susitarę išrideno po vienetą. Teko re-roll‘inti. Nesekmė (o gal ir sėkmė, čia kaip pažiūrėsi) teko Gintei. Na, dviračio čia jis neišradinėjo, tuo labiau, kad jau karta būtent šį scenarijų žaisdamas jau buvo blogio valdovu ir noriu pabrėžti, kad tai nutiko kaip tik paskutinį kartą, kai jis kaip su traukiniu mus visus perbėgo, mes net scenarijaus boso nespėjom pamatyti. Na, mums pliusas buvo tas, kad mes kažkiek žinojom žemėlapį ir nujautėm, kas mūsų laukia. Kaip žinia, labai didelė dalis sėkmės priklauso nuo dviejų dalykų. Pirma - kaip ir kokius išsitrauksi herojus. Justas labai bijojo, kad negautų Raudonosios Skorpionės. Ir negavo...nes ją gavau aš :) Man ta merga patinka visai, ji - graži. Nors šiaip, vienintelis jos minusas ko gero, kad ji brangoka – 3 conquest pointai. Nors visai pusėtini statsai : 12 laifo ir 1 armoro. Jinai gerai yra, kai partyje trūksta kokios nors vienos grandies (mago, reindžerio ar kovotojo). Šį kartą trūko kovotojo. Mariukas išsitraukė Siluetę, reindžerę, kuri gali kaitalioti pakištus po ją order tokenus belen kada, nors Maris NEI KARTO per žaidimą to nepadarė. Justas su Povke buvo magai. Povkė šimtaprocentinis magas buvo, nors turėjo vieną skilą ir ne magišką, bet su gera veikėjo savybę – 2 nemokami žaibukai. Tai, kaip žinote, praktiškai reiškia papildomą nemokamą žalą. Tik jis buvo žiauriai lėtas. Tik 3 judesio. Jei ne runų restriction‘as, jis galėjo užsivilkti netgi chainmail šarvus ir anie nebūtų riboję jam judesio. Justas buvo greitas magas, bet kažkoks negalingas. Jo atakos buvo tokios kažkokios silpnos sąlyginai, kaip magui. Nu bet ko norėt iš mago – orko :) Bet jo gera veikėjo savybė buvo, kuri gadino Gintei kraują – jo visi blogio burtai kainavo vienu grėsmės tokenu daugiau, vis per tą orką :) Atrodytų niekis, ale per visą žaidimo sesiją susideda. Antras faktorius, kuris įtakoją žaidimą yra skilai. Juos irgi traukiam atsitiktinai, su kiekvienam galimybę pertraukti po vieną skilą. Kai patraukėm, visi ėmė verkti, kad jų skilai yra gaidys. Mano buvo pusėtini : Nepajudinamas (Unmovable) – kai darau Battle veiksmą, gaunu +1 šarvo ir pasikišu „guard“ order. Dar buvau Pastabi (Alertness) – kai prie manęs pritykina padaras, aš galiu jam trenkti. Tai kainuoja du lašus prakaito. Vieną kartą Gintė ant to ir užsirovė. Paskutinis mano skilas irgi buvo geras, ale įkalbėjo „kolegos“ pasikeisti. Ten iš mago seto buvo, bet kadangi žaidžiau kaip fighter‘is, tai mažai ir naudos buvo, bet naujai patrauktas skilas tikrai buvo geresnis, jis pridėjo man +1 sorcery ir galimybę išvengiant spąstų mesti +1 juodu kaulu daugiau. Su tuo „sorcery“ skilu tai bajeris buvo, nes tik dabar visiems dašilo, kad juo gali naudotis ne tik magai. Kovotojas aišku prie atakos atstumo nepridės nieko, nes kapoja į gretimą laukelį, bet prie žalos tai tikrai gali. Tematiškai tai būtų koks stebuklingas kirvis, ar kardas tviskantis magiška energija. Žodžiu, sorcery ir Afrikoje sorcery, suėjo.
Pradėjom lošti ir pagal scenarijų taip padaryta, kad mes užsiraunam ant vorų pasalos ir jie mus išnešioja į skirtingus kampus ir visi atsirandam atskiruose kambariuose po vieną. Mes tik atsiradę iškart eidavom į portalą, keldavomės į kaimą ir po to visi kartu išlįsdavom per vieną ir valydavom požemį. Šį kartą nutarėm nesukčiauti ir kad būtų tematišką, nesinaudoti tuo pradiniu portalu, kuris kiba, žymėjo mūsų atsiradimo tašką. Kitaip sakant, pradžioj, koridorius valėme vieni patys su basic ginklais. Ir galiu pasakyti visai gerai gavosi, ypač man. Justui biškiuką skaudėjo, bet jis irgi šiaip netaip tvarkėsi. Atidarėm pirmą skrynia ir aš iškart gavau geresnį kirvį. Žalos nebuvo prūdai, bet galima dar buvo kentėti. Kaip ir derėjo scenarijuje, labiausiai užknisdavo vorai. Balti spjaudė nuodus ir ant Justo, Mariuko ir Povkės veikėjų kortelių augo „poison“ tokenų kalnai. Ant manosios sexy mergos neaugo. Gal todėl, kad vorai manęs nepuolė, bo nelabai įkasdavo. Aš juk turėjau 3 šarvų, su galimybę turėti 4. Pirmas užsilenkė Justas, kuris kaip sakiau , kaip magas darė neįspūdingą žalą ir pas jį koridoriuje buvo tų vorų daugiausiai. Sekantis užsilenkė Mariukas, kuris labai šauniai dodge‘ino į jį siunčiamus šūvius, ale va – įsipainiojo į voratinklį ir negalėjo pajudėti, taip ir nedabėgo iki teleportacijos glifo. Mums liko kažkur 6 conquest tokenai ir jau ėmėm nerimauti. Tuo labiau, kad neturėjom jokio plano. Dėkingi esam ir Gintarui, kuris darė klaidas, tokias kaip kad vieną turną nepasiėmė jis kortų papildomų ir grėsmės tokenų, bandė pribėgti prie manęs ir jo monstras mirė, nes kaip sakiau – galėjau smogti nemokamą smūgį, ir dar panašios klaidos. Ar nuovargis čia, ar nepatyrimas darė savo, bet stūmėmės į priekį, jei taip galima sakyti, nes aš tai , kolegos neleis meluoti ir savo komentarais patvirtins – ridenau kas trečią ridenimą po X. Man dar iki šiol tas X akyse vaidenasi. Sumušiau ko gero asmeninį nepataikymų rekordą. O vienas toks ypač skaudžiai kainavo mums. Buvo toks atvejis : mus netikėtai užpuolė žvėriažmogių banda (Beastman war party). Visi puikiai žino, kad nereikia nuvertinti žvėriažmogių. Netgi vienas netikėtai pribėgęs toks padaras, per kelias sekundes gali iš tvirto kario padaryti šlubą luošį. Mes su Justu siauram koridoriuje užvėlėm mūšį. Paskaičiavom, kad kaip ir pavyks visus ištaškyti. Ir štai, dėka netikėti promacho, liko vienas žvėriažmogis vos gyvas, tik su 1 gyvybe. Matyt priešmirtinis siautulys jį pagavo ar ką (Gintė kad pasiuto ant jo žaisti tokias kortas kaip „Rage“, „Charge“ ir „Aim“). Ir ką jūs galvojat – atguliau po krūmu, nors buvau kaip naujas ir dar Justui magaryčių kliuvo.
Nors žemėlapio neprisiminėm, patys netyčia labai dailiai sužaidėm antrąją zoną. Atsistojau prie durų ir galvoju – o kas už jų ? Nepamenu, bet reikia būt pasiruošus viskam. Nusprendėm, kad man reikia bėgti pro duris, kai jas pradarysim. Ką rasiu už durų matysim, jei ką – atsitrauksiu. Pradarom duris, o ten siauri koridoriai ir juose neršia Kruvinoji Pragaištis (Scarlet Bane). Tai – stipresni ir nuožmesni vorai už paprastus. Tada Gintė už galvos susiėmė, mes pasirodo tokie pat turėjo būti ir pirminiame sektoriuje, kur buvo Justas ir Mariukas. Ale šaukštai po pietų. Aš tai pamatęs dėjau į kojas ir apibėgęs tokį vorą – nėriau į portalą ir persikėliau į kaimą. Visiškai nebuvo noro su juo kovoti. Tada pasitarę, nutarėm išlįsti prie žalių laiptų ir jais visi kartų keliauti į viršutinį aukštą. Tada įsisąmoninome dar vieną taisyklę, kurią mums paantrino ir rulebook‘as – monstrai laiptais nevaikšto. Tad vargšai vorai liko žemutiniame aukšte visų pamiršti. Į viršutinį aukštą buvo galima ateiti iš abiejų galų, tad Maris nutarė surengti diversiją. Ji suveikė, nes Gintaras tai matydamas ir atitinkamai reaguodamas, nesumetė visų padarų link mūsų, o laikė kelis prie kito įėjimo. Bet tai negelbėjo, nes Maris čia iššokdamas pro laiptus, čia pasitraukdamas, iš lanko nušovė abu vorus. Iš praeito karto žinojome, kad čia yra du svertai ir kad esmė yra juos patraukti per tą patį herojų varymą vienu metu, nes jei po vieną, tai nesuveikia mechanizmas, kuris atidaro duris pas vorų karalienę. Tą pavyko padaryti ir durys atsivėrė. Problema buvo ta, kad tuo metu priešais tas duris kaip tik kiurksojau aš. Atsidaro durys, aš matau milžiniškų gabaritų vorę, ta visom 8 akim vėpso į mane – abu galvojam kas dabar bus ? Aš ilgai nemąstęs nuleidau savo kirvį jai ant galvos, bet tas atšoko kaip nuo kokio akmens ar metalo. Pasirodo ta zaraza turi 20 gyvybės taškų ir net 9 šarvų. Paskaičiuokite patys – reikia daryti net 10 žalos, kad jai nuimtum TIK 1 gyvybės ! Gerai, kad mano kirvis turėjo Prakirtimo savybę (Pierce 2), tai padariau 2 ar 3 žalos. Nusimatė ilga kova, nes kol atbėgs kolegos, su karalienę likau akis į akį vienas pats. Gerai, kad patalpoje nebuvo jokio kito monstro, matomai valdovė mėgo privatumą. Kai atbėgo Mariukas ir paleido strėlę į pabaisą, strėlė atšoko nuo jos nepadariusi nė menkiausios žalos. Tada supratom, kad Maris neturi net teorinio šanso prakirsti padaro kiauto, kad ir kaip gerai bertų kauliukus. O smagiausiai buvo tai, kad nukapojus ale pusę gyvybės, Gintė sužaidė kažkokią baisią kortą, nuo kurios vorė pilnai išgijo ! Bet čia į ataką metėsi Justas, kuris iš sidabrinės skrynios išsitraukė labai navatną peilį, kuris žalą darė nedidelę, bet jo daromos žaizdos - kraujavo (nu suprask, peilis turėjo savybę Bleed 3). O čia korta ir paėjo. Kad priešas kraujuotų, nebūtinai turi prakirsti šarvą, užtenka tik pataikyti – prasideda vidinis kraujavimas. Geras buvo vaizdelis - magas bado vorę su peiliu. Bet tai veikė, nes Justas realiai darė daugiau DOT (Damage over Time) nei aš, nes Gintaro atakų metu bosė nukraujuodavo po 5-6 gyvybės taškus. Kai liko jai vos keli gyvybės lašai, rebiatos leido man atlikti „killing blow“, po ko vorų karalienė čypdama nuvirto ant grindų ir apsitaškiusi kokiais tai žaliais tirščiais, nugaišo. Baisusis scenarijus buvo įveiktas ! Pagaliau.... nu bent iki tol, kol herojai, atbaliavoję savo pergalę Raudonojo Slibino smuklėje, leisis į kitus žygdarbius. Bet, tai jau bus kita istorija.....
Turiu pažymėti, kad baigėm žaisti 4 ryto. Kaip Descent – čia labai normalus laikas ir jis visai neprailgo. Kol susitvarkiau viską (žaidimą, tarą, lėkštes ir visą kitą) buvo 04:40 :) Gerai, kad šeštadienį ne į darbą buvo....