Po tokio išsamaus Ramo raporto net nėra kur įsiterpti, bet biškį pridėsiu.
Iš esmės manau žaidimas tiek truko todėl, kad ilgai knypavom mainų fazėj prieš marketą. Ten buvo galima ir greičiau, bet kartais derybos tikrai trukdavo vos ne 10 min, o primetus kiek kartų mes tai darėm, akivaizdu kad laiko suėdė. Nes būdavo taip: Ramas nori pirkt guardų ir visus iš eilės kusina su babkėm, kai jis baigia prisimenu aš, kad man kažko reikia, tada aš paklausinėju vieno kito, paskui dar koks Marius atsimena, kad gal ir jam būtų koks vergas neprošal, vėl derina. Nu ir faktas, kad pradėjom su 1 įtakos, irgi savo davė.
Baisiai prašoviau, kai antram rate belekiek užbidinau už hostą ir laimėjau iš kokio trečio karto, likau berods su keturiais varganais skatikais. O hosto buvimas man praktiškai nieko neatnešė ir buvo baisiai sunku atsitiest, kokius 3 raundus praktiškai nieko nebidinau ir sėdėjau kaip pelė po šluota

Tik žaidimui įpusėjus babkių užkaupau tiek, kad jau sunkiai tilpo į ranką

Ramas vis bandė man prisimint, kad reikia man gladiatorių. Tai va, manau strategija čia įdomi: reikėt jų tai reikia, bet reikia ir gerą momentą pagaut, kad urmu susipirkt per 1-2 raundus nemažą kiekį ir tada juos stumt ant įtakos, aišku geriausiai žaidimui artėjant į pabaigą. Nes akivaizdu, kad išlaikyt kokius 9 gladiatorius - ne juokas. Man tai sekėsi, nes kažkaip daugelis į mane žiūrėjo kaip į vargšą ir negailėjo kai norėjau nusipirkt

Vis galvojau kaip čia nušluostyt visiems nosis. Pamenu, Marius buvo hostas, žiūriu per intrigų fazę atėina korta, kad kai tik gladiatorius miršta kovoj, jo dominusas gauna +1 įtakos. Sakau, Mariau, siųsk mane į areną, tas - tai jo jo, eik

Išsiunčiau kažkokį vidutinioką ir visi stebėjosi kodėl aš taip noriu, kad jis mirtų

Jis aišku pralaimėjo, primenu Mariui, kad parodytų nykštį. Aišku, nykštys žemyn, išmetu kortą ir man šventė. Va atėjo paskutinis raundas ir kaip norėdamas patraukiu dvi kortas, kurios duoda įtakos vos ne for free, tai pakako tik tris gladiatorius panaudot ir dvi kortas, kad pakilčiau iki 12.
Aš šiaip nesu užkietėjęs backstabberis, todėl man kažkiek ilgiau užtruko įsijaust į žaidimą (skirtingai nei kokiam Povkei, nes jis čia būtų buvęs kaip žuvis vandeny). Sąžiningas gal ir buvau, bet tas momentas kai iš Ramo du kartus numelžė po 5 skatikus, ten buvo ne Robke, o aš
