Gerai, reikia ir man pasisakyti...
Kai Gintaras pasakė ir pasiūlė sužaisti Spartaką prieš dvi savaites mane nukratė šaltis. Sutikau iš esmės tik dėl to, kad Gintaras prašė ir sako "bus kitaip pamatysi". Nu kaip ten kitaip gali būti? ech, nieko gero nelauk, su tokiu nusiteikimu ir pilkom mintim kaip vakarykštis dangus ėjau į klubą. Ėjau atbulom kojom ir visiškai be jokio intuziazmo.
Susėdom, išsitraukem Dominusus/rases/veikėjus/gildijas, vadinkim kaip norim, gavau vėl tą patį žalią čiūvą...
Tada Gintaras pradėjo aiškinti taisykles ir mano pasamonėje kažkur pradėjo retėti debesys bet saulės dar nebuvo toli gražu.. paaiškino, pradėjom žaisti kažkaip ir man pačiam nesitikint, nuo kokio vidurio žaidimo pradėjo į galvą lįsti mintys - blyn, bet cia visai smagu gal... Dar labiau netikėtai pačiam sau pabaigoje buvo ne tik smagu bet ir gerą, nes paskutinė Karolio ir Povilo kova ant kurios buvo pastatyta krūvos pinigų suteikė emocijų daugiau nei kai kurios futbolo varžybos. Kai Povilas tavo nugalėtoju ir baigėsi žaidimas mane užlūdo toks dar tame žaidime nepatirtas jausmas - aš noriu dar kartą! Nebuvo kažkokio pykčio, nepasitenkinimo, anaiptol buvo tikrai LABAI GERAI!
Ačiū Gintarui, kad pasiūlė ir elgėsi su mumis visais kaip su žaliais viščiukais ir bent jau man tą žaidimą pakėlė nuo kažkur Factory Fun (kuris kaip žinia yra nežaidžiamas iš vis
) iki aukštų pozicijų, nu bent jau iki tų kur dabar pasiūlius aš mielai sutikčiau sužaisti.
Te nesupyksta Ramas (čia tikrai nieko personal) bet va norečiau išskirti kas buvo GERAI šį kartą ir kas pakeitė viską 180 laipsniu -
- Žaidė panašios (išskyrus šeimininką ir Povke) patirties žmonės
- Kadangi wordingas yra vietomis gan painus, buvo leidžiama peržaisti ir "atsukti" savo veiksmus (nors to daug neprireikė)
- per daug metų žaidžiant supratau, kad žaidimai kuriuos galima piktybiškai kenkti man nėra patys geriausi BET šį karta nebuvo to šlykštaus TE PEILĮ Į NUGARĄ scenarijaus. Aš suprantu, kad vien žaidimo pavadinimas diktuoja, kad čia tas reikalinga bet nereikia būti piktybiška p***a ir išsidirbinėti. Per visą partiją buvo gal 1-2 atvejai bet jie buvo daugiau juokingi ir smagūs (Kaip Povke pasiūle Gintarui kad jo gladiatorius taps čempionu už tam tikrą mokestį. Favora Gintaras gavo bet ne tas gladiatorius ir situacija gavos, kad maždaug - tavo gladiatorius tikrai taps čempionu....kada nors...kai laimės keleta kovų
) nei tokie kur po to veiksmo pusė žmonių susipyksta ir griežia dantį ir prasideda lenktynės tarp kelių kuris kurį geriau papjaus.
- Iš pat pradžiu peržiūrėjom daugiau mažiau market kortas ir žinojom ko tikėtis t.y. kiek yra gladiatoriu, kiek yra armor ir ginklų, kas vertinga kas ne.
- Išsiaiškinom kiek yra protinga ar neprotinga mokėti už vieną ar kitą "daiktą/prekę"
- Nebuvo derybų po 10 minučių vien tam kad parodyti savo derybinius sugebėjimus. Gal vėliau tai yra reikalinga ir naudinga kai tu žinai tiksliai kokios kortos yra, ko tikėtis ir t.t. bet kai žmonės lošia pirmą kartą nei velnio niekas nesupranta ar čia gerai ar blogai manau tai nereikalinga. Just IMHO.
- Gintaras ir Povkė jau žaidę bent 3 kartus ir daugiau, tačiau jie labai santūriai laikėsi ir galima vos ne sakyti rūpinosi mumis. Abu baigė paskutiniai bet manau kad tikrai ne dėl to kad jiems nesisekė, labiau dėl to, kad leido mums pajausti žaidimo malonumą ir kitą karta kovos bus rimtesnės iš jų pusės.
nu va, turbūt čia tokios pirminės emocijos. Dar kartą kartojų - nothing personal to anyone, tiesiog apturėjęs labai gerą laiką ir galėdamas palygint kuom tai skyrėsi nuo pirmo karto tą ir darau.
P.S. Gintarai, kada kartojam ?
