Šiandien klube kukliai pristačiau japoniškus šachmatus
Shogi. Lošėm su Mindaugu, kuris jau ne kartą juos žaidęs, o man buvo pirmas išbandymas. Turiu pripažinti, kad pelnytai gavau nuo jo į kaulus

Nepaisant to, pats žaidimas labai geras, daug sudėtingesnis už įprastus šachmatus, tuo pačiu ir savotiškai smagesnis. Beje, japoniški hieroglifai tapo suprantami jau po 10 minučių žaidimo, todėl visai negąsdino (visgi patiko mūsų partiją stebinčiųjų veido išraiška, daugmaž "what the..?"

).
Toliau lošėm Ad Astra, kurį tiesiog neįtikėtinu būdu laimėjo Marius visą žaidimą ramiai sėdėjęs ir niekur neskraidęs, panašiai kaip kažkada Tomas nušluostė visiems nosis.
Galiausiai susėdom prie Notre Dame. Lošiau jau trečią kartą, bet lig šiol man šio žaidimo strategija lieka mistika.. niekaip neperprantu. Likau koks 3 ar 4, o Mindaugas kaip ne keista šį kartą nelaimėjo
