Biškiuką pavėluotai, bet tikiuos nesupyksite labai – prieš kelias savaites atsinaujinau kompą, tai giliai įsėdęs esu į Battlefield 3. Bet negalvokit, kad ir klube visą sausį nebuvau dėl to - tikrai buvo arba darbas, arba reikalai. O šiandien sėdžiu naktinėj, tai nutariau atlikti pareigą.
Vėl gavos taip, kad Battlestar lošėm 5-se. Tokia jau nūdiena pas mus, kad nebesurenkam 6 geziukų žaidimo sesijai, jau nebekalbu apie 7 galvas. Bet kaip pačioj pradžioj pastebėjom - Daybreak lošti geriau su 5 arba su 7 žmonėm, nes tuomet žaidime gali dalyvauti ir sailonų lyderiai ir maištininkas. Taigi gavosi kaip ir visai geras machup‘as. Beje, regai (reguliariai lošiantys BSG) sako, kad kaip tik su 5 žmonėm yra pats geriausias derinys. Klausiate kodėl ? Nu, aš manyčiau, kad žaidžiant tokia sudėtimi, sutrumpėja žaidimo laikas, nes turnų gaunasi mažiau, viskas juda sparčiau. Lengvumo prasme, kažin ar lengviau, nes būna 2 vs 3, su nežymia persvara žmonių pusėn. Kol kas Daybreak buvo loštas du kartus, abu kartus dalyvavo 5 žaidėjai. Pirmą sesiją labai įtikinamai laimėjo Povkė, kuris buvo celofanas ir smagiai mus išmaudė. Ši sesija asmeniškai man buvo belen kiek geresnė. Visų pirmą, mes jau žinojom kokių klaidų nekartoti. Antrą - buvom apsipratę su maištininko mechanika. Justas pasirinko iškart cylon leader‘į, a žinot ką? Ogi seniuką Kevilą. Per serialą jis buvo toks labiausiai evil. Pačiu pirmu dalinimu atsivertė maištininkas, juo tapo Mariukas. Jis žaidė už politiką Romo Lampkiną – naujojo expansiono veikėją. Jis iškart gavo prezidento ženklelį. Bralis pasirinko Karą „Starbuck“, o aš – Lee Adamą, originalų variantą, nes reikia bent dviejų pilotų. Robkė buvo dar žinomas kaip Tomas Zarekas, alternatyvioji versija ir gavo admirolo titulą. Nu ir pradėjom skrist Žemės link.
Kadangi Mariukas buvo maištautojas, jis iškart prasralino prezidento titulą, kuris pagal eiliškumą atiteko man. Realiai aš buvau niekam tikęs prezidentas, nes visą žaidimą blaškiausi kažkur po kosmosą ir politika mane mažai traukė. Toli gražu iki tų legendinių maklių, kurias kadaise sukdavom su Justu... Prasukau išvis gal kokias tik 5 kvorumo kortas, bet užtat buvo keli labai geri mūšiai, kai vienu metu nutaškiau kokius 7 raiderius. Pagrindinė mūsų užduotis buvo apsirūpinti gerai kortomis, nes praeitą žaidimą praktiškai dėl to ir sufeilinom. Justas nuo pat pradžių pradėjo mums labai piktybiškai kenkti, tad neabejojom, kad pirmos dvi jo motyvų kortos yra evil. Ir kas durniausia, kad jo pasiekti mes visiškai negalėjom. Vienoj iš pirmų krizės kortų buvo galimybė prezidentui patikrinti tapatybę, tai patikrinau mūsų maištininką, jis pasirodė esąs žmogus. Kadangi žmogus buvau ir aš, įtarimų zoną susiaurinau iki dviejų žmonių. Bet kai po kokių 2 – 3 krizių įveikimo niekas atvirai nepradėjo kenkt, nutarėm, kad kol kas sailonų agentas miega. Pradėjo sparčiai į trasą vaikščioti „Executive Orders“ kortos ir tai labai pasitvirtino. Pvz. pasodinam Mariuką į Demetrijų (naujas expansiono erdvėlaivis), o jis ten per turną visiems palupą po dvi kortas. Tai buvo ant tiek gėris, kad jau nuo žaidimo pusės pas mus buvo pilnos rankos kortų. Pirmą dalį pasiekt pavyko – išsprendėm kortų problemą. Dabar liko sugalvot, kaip gauti papildomo atstumo, nes iki Žemės skristi, tai ne iki Kobolo – visi 10 parsekų ! Ta užduotį pavedėm Robkei. Ale kas tuomet galėjo žinot, kad jis buvo skardinis. Tik dabar dar nesurišu, ar jis toks buvo nuo pradžių, ar po „miegalių“ fazės. O buvo taip: Misijų kortų yra nedaug, gal kokį 10, iš jų yra viena korta, kuri turi 1 atstumo ir viena korta, kuri turi 2 atstumo. Robkė tikrina kortą, sako – „nea, nėra atstumo..“ ir kišą į dugną. Taip sukišo kokias 6 kortas. Gavęs XO netgi po dvi sugebėdavo patikrint. Ir mums net nedašilo, kad jis teisingas kortas kišą į dugną
Pasibaigus žaidimui Mariukas patikrino Misijų kortų kaladę... Nors šiaip Destination kortas jis parinkdavo gan geras, čia gal kad nesukeltų įtarimo. Viena krizės korta atsivertė irgi su atstumu, labai svarbus skill check‘as ten buvo, bet mes susivarėm ir neįveikėm jo. Patys šuoliai buvo labai įvairūs. Pvz. pirmas šuolis, jei gerai atmenu, buvo priverstinis, nes po pirminio setupo, Robkė patraukė kortą, kur užpuola krūvos priešų. Gavos situacija, kad jau nebeapsimokėjo daužyti priešų, nes jų tiesiog buvo per daug. FTL mygtuką paspaudėm, kai rizika grėsė prarasti 3 populiacijos. Ta atsakomybė teko man. Gerai, kad turėjom Strategic Planing. Šuolis pavyko – mes išnėrėm į švarų kosmosą ir visą tą laiką iki kito šuolio nepasirodė nei viena skardinė. Kaip sakiau – bangavo tas reikalas. Pirmi du šuoliai buvo 2 ir 3 atstumo. Po sleeper fazės kortų dalinimo nutarėm biškiuką apriboti „executive orders“ dalinimą. Įtarimai, pasak Mariuko buvo – „ 60 procentų, kad skarbonė yra Robkė ir 40 – kad Ramas..“ Įdomu tai, kad po sleeper aš vis dar buvau žmogus. Tad, gerbiamieji, baikit įtarinėt Ramą ! Aš juk visada būnu žmogus
Ko gero per visas sesijas aš esu mažiausiai kartų buvęs sailonas. Nu vieną kartą žaidžiau už sailon lyderį, o tai nesiskaito. Nežiūrint į tai, procentai greit pakrypo į Robkės pusę. Tai nutiko po vieno skill check‘o. Dėjom atvirom ir Robkė įdėjo labai powerfull kortą, labai didelės reikšmės, nors tekstas, kuris buvo parašytas buvo žymiai naudingesnis kai nededamas į skill check‘ą. Robkei tai pasakėm, o jis tipa, nudavė – „oj, sorius, neperskaičiau...“ Po to, aš daviau XO Mariukui, jis neatsivertė, nors buvo labai gera proga, po to – tokį pat šansą turėjo Bralis, jis irgi neatsivertė. Šimtaprocentinės garantijos nebuvo, bet įtarimai buvo stiprūs. Plius, Robkė dar buvo atsakingas už Mutiny kortas, nes jo veikėjas – Tomas Zarekas, turėjo daugkartinę savybę, kuri, kai tik bet koks žaidėjas gauna maišto kortas, jam leidžia paimti dvi, pasižiūrėti ir paduoti vieną tam žaidėjui. Tai dabar suvokiat, kad jis, priešingai, rinkosi kuo blogesnę ir paduodavo, su prierašu – „renkuosi mažesnį blogį“
Oj, Robke, Robke... turėjai tiek galios ir taip dailiai mums gadinai reikalą
Kaip matot, žaidimo pradžia ir mid-geimas buvo labai nevykę. Lūžis įvyko po sleeper fazės, nes Justas sumanė... infiltruotis
Maža to, jis davė Mariukui „executive order“ ! Po nebežinojom ką čia ir begalvoti, ar čia bajeris koks, ar čia jis - for real? Gerai jis ten mums brainstormo davė. O pasirodo, kad jis gavo dar dvi papildomas motyvų kortas. Prieš tai vieną jau buvo atvertęs ir ji buvo už sailonus. Kitos trys pasirodo buvo už žmones, tad jam trūks plyš reikėjo mums padėti. Tai po tos infiltracijos, kažkaip perjungėm pavarą, nes ėmėsi matyti šviesa tunelio gale ir supratom, kad galim laimėti
Nors visi absoliučiai resursai degė raudonai, ėjosi labai gerai. Gal dėl to, kad kiek traukėm krizes, tiek jos buvo su šuoliukais, plius, kaip minėjau anksčiau – kortų turėjom per akis, net mėtėm perteklių. Buvo neramu, kad žaidimas artėjo į pabaiga, o vis dar nėra atsivertusio blogiečio. O pasirodo Robkės taktika buvo paprasta : jis matė, kaip mes lėtai merdėjam, tai nutarė nesikišti
Be to, juk užsislėpus žaisti smagiau, daugiau subtilybių
Bet jam visus planus sukniso Mariukas. Jis per kažkurią maišto kortą atėmė iš Robkės admirolo titulą ir kaip tik buvo sekantis šuolis, Mariukas patikrino destination kortas ir pašiurpo – Robkė buvo parengęs kraupų siurprizą: ten buvo Misjump korta, su 0 atstumo ir tada dūžta civilių laivas, tuomet trauki nuo viršaus naują Destination kortą ir ten ir šoki. Mariukas iš dviejų parinko tą kitą kortą ir mums užteko atstumo, kitu atveju būtų reikėję dar vieno šuolio, o jo mes būtume neįštvėrę, nes po paskutinio šuolio mums buvo likę tik 1 bakas degalų. Laukė paskutinis, galutinis šuolis iki Žemės. Čia dar galėjo būt rizika, nes kai kurios krizės kortos taikosi į benziną, aišku tokių nedaug, bet žinant, kad yra dar neatsivertęs sailonas, iškritus tokiai krizės kortai, jis galėtų sudėti visas kortas rankoje, kad tik sumaišytų mums planus. Tai mes nelaukėm ir spaudėm FTL knopkę, rizikuodami 1 populiacijos. Bralis bėrė kaulą, nors ir buvom su Strategic Planing‘u, jis išbėrė 2. Bet 1 populiacijos aukoti mes galėjom, dar buvo likę 3 ar 4 jos. Tiesa, prieš tai kaip ir buvo iškritusi korta, kur skill check reikėjo pass‘int, kitu atveju prarandam kuro, bet čia išgelbėjo Bralis - jis turėjo skill kortą, kuris sako – ignoruojam skill check‘ą, tiesiog vykdom laivukų judėjimą ir šuoliuką. Tai nėrėm į hypererdvę ir sėkmingai, su paskutiniais kuro likučiais pasiekėm Žemę, kur gyvenom linksmai ir laimingai
Final thoughts. Iš pradžių galvojom, jei nepavyks laimėti, kitus kartus reiks kurti su Pegasu kartu, kuris kaip žinia - palengvina žaidimą žmonėms. Bet laimėjom... sunkiai tiesa, bet partija buvo tikrai saldi. Pagaliau įkirtom galutinai maištininko rolę, labai sėkmingai atsikratinėdavom maišto kortų, Robkė tik porą kartų buvo atsisėdęs į brigą dėl jų.Taip pat supratom vieną svarbų niuansą su Misijos kortom. Jau buvom puolę į neviltį, kad negaunam Misijos kortų su atstumu, tai nutarėm vykdyti misiją aklai, net nepažiūrėję kas mūsų laukia. Kortų turėjom, tad jautėmės tvirtai. Atvirto misija, nu mes ją įvykdėm, nors ir buvo nepopuliarios spalvos. Rezultate – pašalinom iš žaidimo vieną basestar‘ą. Bet korta liko gulėti atversta ir nebegalėjom vykdyti kitos misijos, kol nepadarėm šuolio, ko pasekoje būtų ta atversta kortą ėjusi į discard krūvą. Taip, kad – viena misija per šuolį. Kitas niuansas - Justas būtų gavęs „cylon allegiance“ motyvų kortas, būtume garantuotai susivėlę. Bet kitą vertus, jei Justas nebūtų pačioj pradžioj mums taip kenkęs, viskas vėl būtų susiklostę kitap
Dar vienas cinkas, už ką labai atsiprašau kolegų – per žioplumą, neįdėjau dalį politinių kortų į geltoną skill deką. O tos kortos kaip tik visos buvo „Investigative Comitee“, kur leidžia dėti skill check‘us atvirom. Kadangi Pegaso komitetai replace‘ina base game atitinkamas kortas, aš pasirodo, senąsias komiteto versijas esu išvis išėmęs ir netgi lošiant base game yra naudojamos Pegaso komitetų versijos. Setupo pradžioj atskirinėjom kortas, atskyrėm ir tas, nes apačioj degė Pegaso ženkliukas. O komiteto kortos prasideda nuo 3 ir eina iki 5 pagal reikšmę. Tai Mariukas ir stebėjosi, kiek traukia geltonų kortų, tiek jos arba 1 arba 2 reikšmės. Plius, keistai – niekas pusę žaidimo nelošia komitetų
Kol neprasukom deko, nedašilo, paskui žiūrim – geltonas dekas žymiai plonesnis. Taigi, pusę žaidimo lošėm su geru handicap‘u
Pasvėrus viską – Daybreak įmanoma žaisti be papildomų expansionų (Daybreak + base game), bet žaidimas yra sunkus. Pagal sunkumą manau, jis primena Base Game + Pegasas + New Caprica ending, kurį laimėję esame tik kartą ir per Marytės plauką. Vienintelis nelaimėtas dalykas yra Base game + Exodus + Ionian Nebula ending. Čia tas, su tom traumom... kol kas trys bandymai iš trijų – fail
Reiks kažką mastyt...
Nors ir lošėm 5-se, bet baigėm tik po aštuntos. Aš namie buvau po pusės devynių. Mid-game buvo labai lėtas ir setupas užtruko. Kaip skėlė Justas – „..aš savo turną gavau po pusantros valandos žaidimo..“
Bet vis tiek viską susumavus, gavosi labai skani žaidimo sesija (nu gal išskyrus Robertuką, kuriam ji gal buvo kiek mažiau skani...)
