A štai ir ramo reportas. Biški laginu, šaika, nemušat per galvą - aš juk miegojęs tik 4 valandas iš po naktinės, plius dar viena akimi žiūrau Bondą ir pasaką apie „Skyfall“, tai mėginsiu įsipaišyti... O žinot, jaučiuosi visai teigiamai pasikrovęs. Lošėm tą Talismaną, ha – Doncė sakė, kad nebaigsim
Ale pabaigėm. Man atrodo, tai buvo ko gero geriausia iki lošta partija. Ir visai ne dėl to, kad aš laimėjau, nors tai man asmeniškai yra ganėtinai malonu, nes Talismaną laimėjau jau antrą kartą iš eilės ! Žinodami tą faktą, mano bendražaidėjai kitoje sesijoje ko gero mane patį pirmą pavers į varlę, pripūs, užriš virvutę ir paleis kaip balioną. Manau atsakymas buvo kompanijoje, tai jau ne vienas minėjo. Taip pat, pirmą kartą kartu protus suremėm su mūsų klubo fainąją porele – Žydre ir Povilu. Su Povilu esu jau kartą lošęs Eldričą, o dabar visa šeimyna buvo ir dar jie mus namo parvežė, yey !
Atvarėm su Justu patys pirmi, atsirakinom. Nėra ką veikt, aš sakau Justui – „Ė, gal Dungeon Twister ?“ , jis man sako – „Tu durns, kaip tu stumi...“, nu tai pradėjau setup‘ą dėliot. Kai atėjo likę vaikėzai, jau viską buvau sudėjęs. Paporinau basnią apie Talismano veikalą ir pradėjom tą nuotykį. Gavau žudiką gėjų. Kodėl gėjų ? Nugi todė, kad ant character sheet‘o buvo parašyta „Ass-ass-in“, o tai reiškia „Į šikną-į šikną“. Visi žinom, kad tas žudikas yra geras backstabinti, bet mane persekiojo Justo prakeiksmas – jis praeitą sesija žaidė už žudiką ir jam vis nesisekė atsitoti ant kitų veikėjų, kad juos nu‘STAB‘inti...taip, kaip sakiau nustebinti nesiekė visai. O dar Tomas, kuris sėdėjo man iš kairės, nuo pat pradžiu pradėjo mane buožinti, kaži ko aš jam labai nepatikau. Tai pusę žaidimo vilkausi su kokiais dviem laifo ir iš parduotuvės už vogtus pinigus nupirktu kardu. Tomo mergaitė buvo vaidilutė, ji galėjo switch‘inti kortas ir ji pastoviai turėjo po ranka burtų. Simas ir Žydrė buvo atitinkamai trolis ir orkų karo vadas, abu tokie „awr-awr“ veikėjai – dideli, stiprūs ir kvailiukai. Nu jiems ant galo pavyko prasimušti tiek, kad jau sugebėjo atsiminti kokį burtą. Bet vis tiek Simas po to numirė. Miriau ir aš, nuo Tomo paleisto į mane ugnies kamuolio. Bet paradoksas – gavęs naują veikėją, warrior‘ą pastebėjau, kad su daiktų palikimu tapau nuo pat pradžių dar geresnis, nei kad pusę žaidimo levelintas žudikas
Mes su Simu pradžioj verkėm, kad visai nejudam į priekį, vėliau verkė Tomas, kad nėra progreso. O Mariukas (jis buvo menestrelis) su smuikeliu sau apžavinėjo vilkus ir baltasias meškas ir vargo nematė. Jis gan operatyviai prisirinko craft‘o kaladukų. Skurdo nematė ir Povilo kunigas, kuris visada maniau, kad yra kažkiek silpnesnis veikėjas. Bet jo niekas nei karto nemušė, jis gražiai draskė dvasias į gabalus ir rinko burtus, o vėliau dar ir daiktų ir pasekėjų susirado. Simui pavyko rasti lobį ir jis susižėrė gražaus pinigo, vienu metu turėjo gal kokius 8 aukso. Galiausiai pavyko priveikti ir Žydrūnės orką, už tai dėkui Tomo tai velnio mergai. Tai naujas Žydrės veikėjas buvo Tamsos riteris su labai navatnu karo kumeliu. Kadangi ji irgi iš protėvio orko paveldėjo daug daiktų ir vergų, tai nesijautė tos traumos, kai pakeiti veikėja. Ant galo pajutom, kad jau lydosi smegenai ir ėmėm judėti link tikslo. Bet taip visi iš karto ir chaotiškai. Tai vienas, tai kitas pereidavo Galios Portalą. Aišku, daugelis toli nenueidavo, nes portalą pereiti daug vargo nereikia, nors manau Tomas su tuo nesutiks. Žymiai sunkiau rasti kelią šachtose, arba prasikasti pro kriptą. Kaip nekeista pirmoji ledus pralaužė Žydrūnė su savo juoduoju riteriu. Tai buvo netikėta, nes ji buvo čia dar neseniai mirus, o čia jau žiek bando primesti savo ideologiją. „Inherit items“ oficiali taisyklė yra jėga. Plius, jos karo arklys puikiai darė savo darbą. Jai visai ant kulnų lipo Mariuko „el mariachi“. Abu ėjo taškas į tašką, abu turėjo Talismanus, nors vienu metu buvo tokia moralinė dilema pačiam Mariukui – Povilas turėjo du Talismanus, o jis – nė vieno. Nu tiesa, paskui Povkė pamėtė vieną pievelėje. Bet Mariukas nesižemino eiti ir ieškoti kažkur tarp žolių, vabalų ir vorų. Jis paprasčiausiai primušė Simą ir atėmė vieną. Su tom muštynėm buvo epic dielą, čia ko gero legendos ir „NY Times“ rašys. Dar būdamas trolis, Simas bandė talžyti Marių su iš pažiūros stipresnėmis statistikomis, bet liesas menestrelis buvo ne iš kelmo spirtas, atmušė abi atakas, o antros metu, net atemė iš trolio kardą. Tai va, susitiko tas muzkantas juodąjį riterį aukščiausiame kalne ir ėmė jie pliektis su Žydre. Nu bet ką tu ten padarysi prieš geležim kaustytą arkliūną. Žuvo vargšelis, o riteris paėmė jo smuikelį, pyst į kelėną perlaužė ir įmetė į lavą. Ir tada nutiko labai geras pavyzdys, kas nutinka, kai nebeturi nieko prarasti ir imi elgtis taip, kaip normaliom salygom tikriausiai nesielgtum. Mano karys buvo užkočiojęs biški jėgos (turėjau tuo metu 6), plius kirvis rankoj – kovoje 7 jėgos. Matau, kad čia jau nebe juokai, per smilkinius kartais kalą skausmas nuo Žydrės riterio buriamo Galios Burto (Spell of Command). Ai, sakau – nėra ką prarast, eisiu pro portąlą, ko paprastom salygom net nebūčiau nei baisiausiam sapne nesugalvojęs. Ir ką jūs manot – praėjau išridenęs kaip tik 6 jėgos. Bet čia dar nieko – Tomas yra praėjęs portalą išridendamas kaip Simas sako – „snake‘s eyes“ , t.y. – vieną/vieną. Žinai, ir atsitik tu man taip, kad tarp daiktų turėjau lopetą, kurią irgi iš kažkurio pavogiau, ko gero iš Tomo – o ji minusuoja 2 taškus nuo bendro trijų kauliukų ridenimo kriptoje. Tai pavyko man iš pirmo karto išsikasti išėjimą iš kriptos. Susėdau su giltine palošti kauliukais, tai irgi iš pirmo karto ją aplošiau. Sekas gi man. Iš karto noriu atsiprašyti visų dėl vilkolakio... mano klaida – nustatinėjant vilkolakio stiprumą reikėjo ridenti ne vieną, o du kauliukus. Tai man gavosi labai silpnas vilkas, nors baisiai daug kažkas pasikeisti negalėjo, nes tuo vieninteliu kauliuku išridenau 2, o jei antras kaulas būtų buvęs kad ir 6, tai būtų tik 8 to vilko stiprybė. Mano jėga kovoje buvo 7. Bet aš ridenau du kaulus, rinkaus didesnę reikšmę, tai vis tiek būčiau įveikęs. Kai galų gale įžengiau į Karūnos menę, Žydrūnė nustebusi atsisuko. Nu ir pradėjom luptis. Per visas tas machankes man visą reikalą gelbėjo Nepaklusnumo Skydas (Shield of Defiance). Kai Žydrė mane puolė su arkliu, tai mano statistika tapdavo tokia kaip jos – viską lėmė kauliuko ridenimas, o aš gi ridenau du kauliukus, ji – vieną. Plius jai laaabai nesisekė ridenti. Dabar vienu metu imu abejoti, ar nesinaudojau skydu, kai puoliau pats ? Nes jis veikia tik kai puola mane. Neatmenu, bet čia neesminė detalė, nes patyrusi pralaimėjimą, Žydrūnė turėjo prarasti arklį, o jau tada ji turėjo likti tik su 3 jėgos taškais. Visas tas reikalas yra toks netikėtas, kad iki šiol man netelpa galvoje, kaip aš taip galėjau prasukti tokią varkę ir kaip nerealiai mane lydėjo sėkmė, o aš juk ne Povkė, kuris laimi 99 žaidimus iš 100. Čia gera mėsa pamąstymui, kaip vis tik galima žaisti ir rizikuoti, nors Tomo pavyzdys kaip tik – kalba priešingai :no: Žodžiu, pradėjau burti Galios burtą ir žaloti kitus, užlenkiau Simą, o tada Povilas pavertė mane į varlę ir pasakė – „Nemaniau, kad tai pasakysiu, bet mes mirsim nuo varlės...“ – tada aš kitu varymų paridenau, užlinko jis, o dar sekančiu – ir Tomas. O aš pradėjau dainuoti – „I‘ve got the Powa !“.
Užskaitau šį sekmadienį, buvo nerealus experiencas – labai puiki publika. Prisižvengėm iki soties. Norėtau tokią pat kompaniją matyti kitą savaitgalį prie Spartako... yea, tai būtų puiku. Rimtai...
