Ze Raport.
Pirmas game kurį lošiau - mano mylimas ir turimas lords of waterdeep. Pirmą kartą žaidėm 5iese - maksimumas, bet turiu pastebėt, kad kažkokio lago nebuvo. Visi ėjimai sukosi itin greitai ir visai smagiai susižaidė viskas, tai sakyčiau žaidimo mechanika ir maksimume žaidėjų yra osom. Vienintelis naujas žmogus buvo pofke, bet tai jam netrukdė nuskint pergalės. Buvo paskutiniam turne vieta, kad buvo galimybė rizikuot ir bandyt pasiimt 6 papildomus taškus su rizika netekt galimybės gaut negriukų. Atsisakiau rizikos ir likau 2-3 vietoj atsilikęs nuo Pofkes 2 taškais. Užskaitau partiją ir tikrai siūlau pabandyt dar nebandžiusiems.
Toliau pirmą kartą išbandžiau Rožės Vardą klube žinomą kaip Vienuolius. Irgi worker placement stiliaus žaidimas, bet su kitokia idėja, kuri man lb lb patiko. Mechanka - "sodinkim raudoną ir neišsiduokim kas esam". Toks pusiau detektyvas. Jei darai pernelyg akivaizdžius dalykus - sėdi dugne arba tave išriša kas tu toks ir tada sėdi dugne. Pofke buvo sėkmingai išrištas kaip mėlynas. Marius kaip pilkas. Mes su Simu neišsidavė iki galo, bet kadangi mano oranžinis dručkis buvo gerokai pasodintas, tai po paskutinio paspėliojimo kas yra kas likau antras po Simo. Not bad kaip pirmą kartą žaidusiam ir nelabai mėgstančiam "rask išdaviką" stiliaus žaidimus. Mielai dar kart sužaisčiau.
Na ir po ilgų diskusijų kas kam patinka ar nepatinka sėdom prie Pofkes rusiškų traukinių. Dar vienas worker placement žaidimukas. Kaip pirmam kartui sekės taip beh meh, bet visus nustebinau su savo bonusais žaidmo gale kai kirtau 150+ taškų ir atsilikau nuo 2 vietos per kelis taškelius. Tai va kas patiko:
Yra daug kelių ir būdų pergalei pasiekti. Jei kažkas pirmiau už tave susirenka konkretų trokštamą resursą ar veiksmą, galima koreguoti savo žaidimą ir ne ką mažiau priešintis varžovui.
Visi lygūs. Šis aspektas sakyčiau teisinga linkme papildo mano pirmąjį punktą. Esant visiems lygiems - galimi skirtingi keliai pergalei pasiekti. Kai būna žaidimai, kur gauni rasines abylkas - tavo kelias būna jau apspręstas nuo pat pradžių. Šiuo atveju - lygybė yra dorybė.
Paveiksliukai>Tekstas. Traukinukai neturi teksto "kas atsitinka jei padarai A dalyką jei yra įvykdytas B ir t.t.". Žaidimai su ikonomis gan lengvai perkandami, nes įsikirtus kas ką reiškia lengviau koncentruotis į savo ir kitų veiksmus. Teksto buvimo atveju, pats žaidimas (tiksliau jo mechanika) turi būti paprasta (pvz Talismanas). Kitu atveju gręsia smegenų kepyklėlė, ypač žaidžiančiam pirmą kartą (pvz Mage Knight vis dar dabar prisimenu kaip nesupratau kas vyskta
).
Aiškus ir teisingas turnų skaičius. Yra žaidimų, kurie gyvena tuo kad trunka ilgai (game of thrones, talismanas ir t.t.). Šis sakyčiau turi labai gerą turnų skaičių nepatapti OP, apgalvoti strategijas bet ir tuo pačiu nenukristi nuo kedęs dėl nuovargio.
Nepatiko tai, kad
gale žaidimo prasideda didžiūūūliai taškai, kurie skaičiuojami kiekvieno turno metu. Ir aš turiu omenyje ne kokie 25 ar panašiai.... Aš paskutiniu turnu (suskaičiavus ir bonusus) surinkau 150+ taškų. Nesunku įsivaizduot kaip lengvai galima praleisti kokį skaičių ar pasiklysti aritmetikoj kai tave užkalbina kaimynas. Ko gero nuo šio aspekto ir parėjo didžiausias nuovargis.
Nežinau kaip vertinti mechaniką kai skaičiuojami taškai kiekvieno turno metu. Viena vertus tu matai situaciją kur pats esi ir kur yra tavo kolegos, tačiau kitu atveju galima lb "maloniai" nustebinti save ir kitus kai skaičiuojami taškai gale.
Viską sudėjus į krūvą likau maloniai nustebintas traukinių. Manau žaidžiant antrą kartą būtų aiškesnis veiksmų planas ir tikrai mielai sužaisčiau dar ne kartą.
