Trumpas sekmadienio review.
Biškį neplanuotai, bet nusprendėm su Tomu sulošt Twilight Struggle. Jei atvirai, manęs tas žaidimas netraukė (man šaltasis karas tiek pat įdomus kiek ir baletas), bet jis vis zyzė ir prizyzė
Tai ir sulošėm. Long story short - lošiau už US, gavau į skudurus neįpusėjus mid war. To pasekoj 2/3 pasaulio priėmė komunizmą, o Meksikoj ir Tailande dar lig šiol klęsti rubliai ir stovi paminklai Stalinui ir Leninui.
Ar šis žaidimas vertas būti BGG #1 - sunku pasakyt. Turbūt jam tokios vietos neduočiau, bet ką padėčiau į pirmą vietą - irgi nežinau (toks jau aš neapsisprendėlis). Anyway, žaidimas iš esmės nėra super sudėtingas, iš techninės pusės. Tiesiog didelis plotas ir daug ką turi prižiūrėt. Bet man labai kliuvo, ir apskritai kliūna tokio tipo card driven strategy geimuose, kad tu veiksmus atlieki kortom, o ne šiaip perrikiuoji ar advancini pajėgas. Aišku, čia ne medieval žaidimas, kur aklai puolam vienas kitą, čia vistik politika. Bet kad ta politika tau gerai veiktų tu turi turėt rankoj tinkamų kortų ir kai kada netgi tinkamu momentu. Čia dar ne didelė bėda, didžiausia ta, kad tau į ranką ateina ir priešininko kortos, kurias žaisdamas duodi jam advantage nori tu to ar ne (išskyrus kai siunti į space). Nepasakyčiau, kad vien dėl to pralaimėjau šiandien, bet didelę įtaką darė tai, kad kelis turnus iš eilės rankoj buvo 4-5 rusų kortos iš 8 galimų ir anksčiau ar vėliau aš turėjau jas sužaist. Suprantama ir pas Tomą buvo mano kortų, bet čia yra tokia eiliškumo sėkmė - tavo kortos kažkada ateis ir tau, klausimas tik ar nebus per vėlu...
Iš tos visos beletristikos reiktų suprast, kad jei kada dar ir suloščiau tą geimą, tai negreit ir ne šiemet
Kaip Ramas pasakytų - "ne mano tas geimas".
Dar reiktų paminėti, kad su Tomu ir Marium išbandėm Povilo atsineštą "(n žodžių pradžioj) Tentakill"
Superinis ten geimas, o jei manėt kad Dixito artą darė apsirūkiusi chebra, tai dar nematėt kokie čia piešinukai. Keletas visai tiktų kokio nors death metal grupės albumo cover artui
