Susirinkom negausiai, bet taip buvo ir tikėtasi. Tomas vis tik atėjo, kaip ir žadėjo, netgi Gintaras buvo trumpam užsukęs, tik nežinau kodėl trumpam - gal dėl to, kad neplanuotai. Beje, manęs laukė malonus siurprizas - gavau diplomą, kad užėmiau NHEX turnyre 1 - vietą. Labai gražiai padarytas reikalas buvo - maža smulkmenėlė, bet labai maloni
Užkūrėm XCOM su dviem naujokais (naujokais TIK XCOM'e) - Simu ir Karoluku. Simas gavo gan sunkią rolę - Komandoro. Tai galiu pasakyti, žmogui buvo biški streso - juk reikėjo biudžetą skaičiuoti, rūpintis lėktuvais ir dar krizėmis ! Taip, Komandoras yra viena iš rimtesnių rolių, manau Gintaras (mūsų ex-Komandoras) tam pritars. Justui pasisekė - jis buvo antrai kadencijai išrinktas mokslininkas, vienintelis gavo rolę, su kuria jau buvo puikiai susipažinęs. Karolukas buvo Būrio Vadas ir su savo pareigomis tvarkėsi gan gerai, neskaitant kelių niuansų ir klaidų, kurias suprato žaidimo eigoje. Man teko Komunikacijos Centro vaidmuo - bendrauti su planšete. Ką galiu pasakyti - tai yra man ko gero antra pagal sunkumą rolė. Sunkumas yra ne bendravime su planšete - mėsa yra labai gražiai sustumdyti UFO taip, kad būtų efektyvu. O ką tai reiškia ? Ogi tai, kad reikia numatyti kiek pasiimsi UFO į orbitą ir kiek paliksi žemynuose. Jei pasiimsi per daug į orbitą, klausimas kiek paleisti palydovų ? Paleisi per mažai - nenumuši ir paskui jie scramblins komunikacijos signalus. Paleisi per daug - kirs per biudžetą, o nesėkmės atveju būsi minuse trimis palydovais. Likę žemynuose UFO yra nemažesnis galvos skausmas, nes idealiu atveju reiktų sustumdyti tas skraidančias lėkštes taip, kad kentėtų mažiausiai panikuojantys žemynai, o likusios susikauptų ten, kur išsiųsti trys naikintuvai. Tam viskam labai reikia daug palydovų ir tie turimi 8 yra labai mažai. O jei dar išsijungia kažkiek jų tai išvis nekas. Čia labai reikalingas derinimas su Komandoru, ko mūsų žaidime nebuvo. Plius, mano asmeninė problema yra geografija. Man yra labai sunku atpažinti žemynus pagal tokenus. Kiti juos mato iškart labai greitai, man reikia įsižiūrėti. Toks jau esu. Afrika pamatau greit, bet tokia Europa, Azija ir Šiaurės Amerika man tokios panašios. O juk reikia per laiko fazę greit analizuoti, kuris žemynas labiausiai panikuoja ir daryti sprendimus. Supratau, kad esu ne pats geriausias kandidatas šiai rolei. Su kareiviais aš tvarkiausi žymiai geriau. Kita bėda buvo ta, kad Justas primaitino mane įvairiomis technologijomis, o tai dar labiau surišo man rankas, nes ir joms reikėjo palydovų. Čia aš supratau dar vieną dalyką - yra technologijos, kurioms reikia palydovų ir yra tos, kur reikia exhaustinti kortą. Pastarosios yra vienkartinės (veikia vieną kartą per round'ą), bet joms nereikia papildomų resursų. Tai, duoti man per daug galios buvo nelabai geras strateginis sprendimas. Justai, jei skaitai tai - turėk tai galvoje. Iš kitos pusės Karolukas, kuris valdė kareivius - jam technologijų yra daugiausiai, bet jis per žaidimą gavo tik dvi
Ir susitvarkė kuo puikiausiai - žuvo tik kokie 3 ar 4 kareiviai. Aišku, XCOM bazė kiek nukentėjo, nes liko tik su dviem gyvybės taškais, bet pavyko apsiginti. Problema buvo su UFO - vienu metu orbitoje sukosi net 9. Man žiauriai patinka lošti "Misdirection" invazijos planą, nes "planšetė" mausto žaidėjus - pradeda swarm'inti vieną grėsmę, žaidėjai reaguodami meta resursus į tą vietą, o paskui staiga pakeičia strategiją. Kas liečia kauliuko ridenimus - Simui iš pradžių krito tragiškai, todėl dužo naikintuvai. Man priešingai - labai sekėsi. Karoliukui ir Justui - kažkur per vidurį. Pavyko įvykdyti vieną misiją, bet vis dar buvo problema su ateivių laivais, kurie kaip žinia juk niekur nedingsta ir kaupiasi kiekvieną round'ą. Aš pats nepatikėjau, kaip mes išgyvenom iki 6 round'o. Tada atsirakino Final Mission. Gavosi toks momentas, kad mums liko pabaigti tos misijos trečią dalį, kuri buvo kaip ir auto-win, nes Karolis naudojo Plasma Sniper Rifle, kuri daro žalą neridenant kauliukų. Bet tam mums reikėjo išgyventi dar vieną round'ą, kas buvo visiškai neįmanoma, nes Afrika jau buvo panikoje, o visos likusios šalys - raudonoje zonoje. Mums kilo klausimas, kaip planšetė traktuoja tokią sąlygą, kai įvykdai Final Mission ir tuo pačiu praloši, nes panikuoja šalys. Viskas išsisprendė kuo puikiausiai, nes planšetė pirma paprašė update'inti žemynų poziciją, po ko užsidegė "Game Over"
Tai jau 4 žaidimas "už diržo" ir mes vis pralaimim ateiviams... na, logiškas paaiškinimas tam ko gero yra tas, kad dabar lošėm vėl su naujais žmonėmis. Šiaip net nemaniau, kad taip toli nueisim, kaip su mokomąja partija. Kad ir mokomoji, bet Karolukui ir Simui iškepė smegenys ir jie neberado jėgų lošti dar vienos partijos. Kaip per interviu pasakė Karolis - "Too much stress.....". Na, nėra ko norėti, tai yra REALAUS laiko žaidimas ir ta laiko fazė tiesiog traiško tam nepasiruošusius. Nežiūrint į tai, tas stresas yra kitoks, nei tarkim Gears of War.
Kadangi mūsų buvo nedaug, o antrai partijai pusę komandos nebesiryžo, tai trise (aš, Justas ir Karolukas) paėmėm medium ilgio Dead of Winter scenarijų "Home, Sweet Home". Reikėjo užbarikaduoti slėptuvę ir visas outer lokacijas. Aš pirmą kartą gavau išdaviką, bet ten buvo net 4 reikalavimai. Man labai sėkmingai sekėsi maskuotis ir iki pat paskutinio pačio varymo niekas nesuprato, kad aš esu bydla. Man reikėjo ginklo - jį gavau Policijos nuovadoje. Reikėjo ir dviejų kanistrų benzino - tuos pačiupau paskutinę akimirką ligoninėje, ieškodamas su žibintuvėlių ir keldamas nerealų triukšmą. Neįvykdyta sąlyga - reikėjo 4 barikadų ne slėptuvės lokacijoje. Mėginau barikaduoti ligoninę, bet nespėjau - vis ateidavo zombiai ten ir išgriaudavo. Plius dar reikėjo, kad moralė kristų iki nulio, bet prakišom, nes baigėsi raundai. Kaip paaiškėjo, abu kolegos butų įvykdę savo sąlygas, jiems reikėjo tik laimėti. Jei aš būčiau geras, galėjau dar jiems padėti, nes nuo ligoninės, kur buvo mano vaistininkas iki slėptuvės buvo saugus kelias, man tereikėjo grįžti ir pastatyti likusias barikadas. Už tą saugų kelią reikėjo dėkoti mokinukui, kurį Justas išgelbėjo nuo zombių. Vaikis pasirodo ne iš kelmo spirtas, nes rizikavo nerealiai savo kailiu, kad per kanalizacijas rastų praėjimą tarp šių dviejų lokacijų. Tam reikėjo ridenti paprastą kauliuką ir kiek jis parodys - tiek kartų ridenti raudoną kauliuką. Justas visus tris kartus išrideno tuščią. Sąlygą buvo patenkinta ir visi žaidėjai nuo slėptuvės iki ligoninės galėjo keliauti saugiai iki žaidimo pabaigos. Bet mums sunkiai sekėsi su krizėmis, tai jas dažnai failinom, ko pasekoje mirė žmonės. Gale ir pas mane ir pas Karolį liko po vieną veikėją, o Justas savo stiliuje - turėjo tris, vėliau liko du dviem. Ir dar - mes JUODAI pamiršdavom prieš kiekvieno varymą paimti ir perskaityti crossroad kortas
Žodžiu, buvo stresų ir failų diena. Nieko nelaimėjom (netgi krepšinio vakare), bet gerai praleidom laiką, nors lauke ir lijo.
