Verkit tie, kas nesat lošę GURPS... Aš bandžiau pirmą kartą gyvenime ir įspūdis - 11 balų. Pradedant raudonas knopkes mėgstančiu bendrakeleiviu, kuris kiekvieną naktį barikadavosi nuo manęs ir bandė nukabint 50 metų moteriškę (ir atitinkamai gavo į akį), tęsiant nesunkia kovos sistema ir laisvomis taisyklėmis, prisimenant labai gerą GM ir baigiant jėgišku nuotykiu wastelande.
Mano veikėjas buvo šizofrenikas, kuriame mainėsi Vova iš rajono, gėjūkštis Neapolis (kuriam beje pavyko sužavėt vieną sargybinį) ir sexo maniakas Sextonas (kurio poelgiai su leisgyve stalo dydžio žiurke kiek traumavo mano bendrakeleivį Luigį). O nuotykis prasidėjo nuo to kad tu atsibunda Sextonas vidury niekur, turi tik žemėlapį, kurio nesupranta ir bendrakeleivį, kuris nors ir pasižymi geru aplinkos suvokimu, bet nuo pat pradžių dairėsi lyg pirštus į akis įsismeigęs. Nieko nesupratę, aklai patraukėm link uolos, kur dėka Luigio garsaus "labas" (kuris dar patikėkit manim pasikartos) ant mūsų pradėjo rautis 4 neblogi pacai (stalo dydžio, su ragais... nothing special). Mes juos sėkmingai pritvojom, radom džipą, lėktuvą.. Aš pavalgiau.. numalšinau alkį žalia žiurkės mėsa ir traumavau vargšą Luigį, kuris pro langą matė mano "nuotykius" su kita leisgyve žiurke.
Kitą dieną Luigis pabudo su kitu mano kūno gyventoju - Neapoliu.. nors dabar ir net neatsimenu kuriuo tiksliai, nes aš vis atsijunginėdavau su visokiais flashbackais. Gerai apsidairę ir Luigio dėka nieko doro nepamatę, patraukėm link vienišo namuko vidury niekur. Nieko viduje neradę apieškojom spinteles.. rado maisto, ginklų ir paklodžių. Tuo tarpu prie namo grįžo namuko gyventojai. Luigis nusivertė stalą ir pasiruošė viduj. Aš šokau pro langą ir ėjau tykot iš lauko. Nu ir tada su griausmingu Luigio "Labas" all hell broke loose.. Tą dieną žuvo šuo, namo gyventojų vadas.. ir tikėjimas žmonių gerumu. Bet kažkokiu būdu, po to kai pasidavėm likom gyvi.. Maža to minkštasis draugas išsiderėjo, kad juos paleis už tai kad sutvarkys mašiną.. ir dar maisto bei ginklų duos. Nu keistas pasaulis, ką bepridursi.
Toliau priėjom miestuką, kur įtartinas meras davė užduotį sutvarkyt vandens pompą. Už tai mainais pažadėjo ginklų ir šarvų. Pakeliui kažkoks diedukas paprašė rast jo dingusį sūnų. Kol ieškojom sūnaus radom vykdomą smagią egzekuciją ir turėjom skubiai slėptis. Na žodžiu niekas nėra saugus... net ir dieduko sūnus, kurį beje irgi nušovė. Pasikapstę po lavonus radom pakabuką, kurį gražinom diedukui ir jo merginai, kurią Luigis bandė kabint (bet gavo į akį) ir toliau keliavom į savartyną ieškot detalių pompai.
Savartyne rado besikaunančius meškos dydžio kurmius ir neiškius piliečius. Pasitelkę gudrumą ir sneaky apgaulę išskerdėm visus.. Buvo net gražu žiūrėt. 2 vs 5. Patvarkėm tiek piliečius, tiek kurmius. Luigis taikosi ir kaupia mirtiną šūvį, aš sėlinu iš kitos pusės užsitaisęs savo medžioklinį. Tuo tarpu pro mane atbėga kurmis, sustoja ir žiūri į mane. Aš jam žavingai mirkteliu, paslepiu šautuvą ir leidžiu suprast, kad aš ne priešas. Kurmis nubėga toliau, kur piliečiai skriaudžia jo draugą. Blam - pirmas šūvis į pilietį. Kurmiai traukia link Luigio.. Blam antras šūvis į kurmį.. Likęs gyvas kurmis pasimetęs, likęs gyvas pilietis pabėga. Blam - paskutinis šūvis į kurmį - ir turim krūvą lavonų ir pabėgusį pilietį, kurį po kurio laiko irgi pagaunam. Susirenkam trūkstamą detalę, pargabenam iki pompos, sutaisom pompą (su visokiais raudonų knopkių spaudinėjimais) ir įvykdom mero misiją.
Gavę ginklų ir šarvų patraukiam link "gerųjų" draugų, kur buvo susišaudymas ir po to nelabai savo noru tenka sėst pas kareivius, keliaujančius į VEGAS.
Va taip va baigiasi Lugio ir šizofreniko istorija postapokaliptinėj dykynėj. Žiauriai patiko ir ačiū Tomui už gerą scenarijų.