Rašau reportą papykęs. Juodai papykęs ant savęs. Šiandien mes pralošėm Eldritch Horror. Ne tai, kad šiaip pralošėm, o pralošėm, kaip sakoma – su stiliumi. Darėm taip, kaip visai nereikėjo daryti. Ir šį kartą ne taisyklės kišo koją, o mūsų neadekvatūs veiksmai. O buvo taip...
Kadangi aną sesiją bandėm sulaikyti Azatoth‘ą, nutarėm šiandien išbandyti kitą Ancient One. Iškrito Yog-Sototh, irgi geras krienas. Kiek mažesnis Doom track‘as pas jį ir veikimas paremtas burtų naudojimu. Veikėjus irgi traukėm, kad būtų dar nežaisti, nors Povilui ir Robkei tai buvo px, nes jie ir taip pirmą kartą lošė. Robkė gavo aktorę, kuri turėjo neblogą savybę kaitalioti pagal poreikį improvement tokenus. Bėda tik ta, kad eidamas pvz. uždarinėti portalo, tu net nenutuoki, kokių tau skilų ten reikės. Povilas gavo jau matytą niūrų keliautoją, kuris su savim vedžiojasi thug‘ą - tai visai neblogas kovotojas, nors social skills gan vargoki. Nu bet ko norėti iš tyrinėtojo, kuris lauke praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Aš gavau kareivį, kuris negali būti užlaikyti ir uždarytas į areštinę Justas gavo jūreivį, kuri per jūras gali keliauti su vėjeliu. Taigi – du kovotojai, du nekovotojai. Nekovotojai dažniausiai arba support‘ina, arba uždarinėja portalus ir tikrina ekspedicijas. Bet mes kaži kodėl lošėm ne taip. Portalus mėginau uždarinėti aš Iš penkių portalų uždariau tik vieną ir tas vienas portalas buvo VIENINTELIS uždarytas portalas per visą mūsų sesiją. Man dar tęsti ? Padariau išvada – portalų uždarymui labai didelę rolę vaidina žinios (Lore). Mano šio skilo reikšmė buvo 1. Ir iš 5 mano portalų, 4 turėjo būtent „lore check“, vienas iš vis buvo net „minus vienas“ šiam tikrinimui. Kadang nulis kauliukų negali būti, tai vieną kaulą rident vis tiek galėjau. Nors negali stumt, kažkurį encounter‘į darydamas irgi ridenau vieną kaulą, reikėjo įtikinti profesorių, kad aš rimtas gezas, tai kaip dėjau šešetą Bet tai ir buvo vieninetlis geras dalykas mano gyvenime. Justas gan greit apsikrovė daiktais, nebijodamas lįsti į skolą ir atsipirkdamas tik išgąsčiu. Povils greit apsikrovė sajungininkais, kurių jis navatnai mokėjo susirasti. Netgi Robkės aktorė turėjo ten kažko, aš tik vienas, biednas vargšiukas, kaip pradėjau su revolveriu ir benzino kanistru, taip praktiškai ir baigiau. Vienu metu išmainiau revolverį į karabiną, susimainiau su Robkę ir apgavau, kad eisiu monstrų mušti Nu realiai, tai ir ketinau, bet tiesiai prieš nosį ten pasispawnino dar kokie 2-3 monstrai, tai pagalvojau, kad tai savižudybė – nors imk tuo benzinu apsipilk ir susidegink Ėjau toliau daryti to, ką mokėjau „geriausiai“ – uždarinėti portalų. Buvo žiauriai geras momentas , labai tematinis, kai Robkės gražuolė aktorė blaškėsi po Tunguską Ką jinai ten veikė – mistika. Nu, šiaip, žinau ką veikė – ėjo mušti Žaliojo Rūko. Kokių velnių – iki šiol nesuprantam. Juk to monstro nugalabymas nieko neduoda. Nebent yra Rumor korta, kuri vyksta būtent Tunguskoj. Tai va, ta gražuolė, tai supratusi ėmė eiti namo. Bet ėjo ji per Sibira Vos atlaikė jos kūnas ten. Žvengėm gerai iš to.
Visumoj, tai pačioj pradžioj pradėjom visai gerai, Doom žymeklį netgi atstūmėm atgal per vieną. Bet paskui per vieną Mythos fazę, anas kaip dėjo per kokius 5 laukelius į priekį. Pamažu ėmė vertis portalai. Vos ne vos išsisukom nuo vienos Rumor kortos – Justas bandė įveikti testą, failino, liko tik du eldrich tokenai, kitu varymų būtų mums „game over“. Paskui kažkokie kultistai iškvietė kažkokį košmarišką vorą, kuri aktorė biškį sužalojo. O Povilą „truputį“ apdraskė Tindalos šuo (The hound of Tindalos) – tas liko vos su 1 gyvybės tašku. Tai po to Povilas papykęs negailestingai tą keturkojį susprogdino su dinamitu. Ir kur gyvūnų apsaugos pareigūnai žiūri ? Bet čia nieko nuostabaus, nes Povilas pusę žaidimo buvo paranojikas. Jam užeidavo pykčio priepuoliai, kuriuos jis galėtų išlieti, paleisdamas į darbą kumščius ir sukaldamas žalia stovintį kaimyną. Bet kaip tyčia laukelyje jis stovėdavo vienas, tai niekas nenukentėdavo. Paskui apsigraibėm, kad po kiekvieno pykčio jam reikėdavo atsisveikinti su vienu ally Tai supratęs jis atidavė visus savo ally, bet jau tada matės, kad pareina ragai. Justas su kažkuriuo burtu sėkmingai nutraukė „Dark pact“, o mes jau manėm, kad sielą tas jūreivis pardavė velniui for sure. Tiesa, paskui irgi gavo paranoją, bet nebespėjo „jos panaudoti“
Buenos Airėse monstrų prikrovėm tiek, kad per jų plyteles nebesimatė paties portalo. Pusę iš jų judino Doom track‘ą. Nepraėjo nei valanda, kai pabudo Yog-Sototh‘as. O mes buvom ką tik pradėję antrą jo Mystery kortą. Tai tam bjaurybei ir įteikėm mūsų pasaulį, perrišę kaspinėliu. Aš mėginu suvokti, kaip čia gavos, kad aną kartą vos nelaimėjom, nors lošėm atsipūtę, beveik visi naujokai, o dabar net neįpusėjom. Praeitą kartą, bent trys žmonės gan ilgą laiką turėjo Blessed condition, dabar gi Povilas tik gavo, per sekančią Mythos fazę iškart prarado. Praeitą kartą buvo momentas, kai ant lentos nebebuvo nei vieno portalo, nei vieno monstro, o dabar per juos nesimatė pusė mepo. Ar čia priklauso viskas nuo boso, ar nuo žaidėjų skaičiaus. Kas liečia skaičių, tai daugiau žaidėjų, mano nuomone, yra geriau – nes gražiai padengiamas žemėlapis ir daugiau žaidėjų savybių priduoda lakstumo. Aną partiją daug kas turėjo artefaktų, čia Povilas vos ne vos gavo tik vieną. Niekas nenaudojo bilietų. Nuo vidurio žaidimo praktiškai nevaikščiojom, nes sėdėjom ant savo miestų ir mėginom uždaryti portalus, kurie vis neklausydavo mūsų. Žaidžiant 4-se atsiveria mažiau portalų ir lengviau vykdyti Mystery puzles, bet juk Mythos deko sudėtis pagal spalvas lieka tai ta pati. Ir dar – portalų uždarymui tiesiog kaip oras reikalingas Lore skilas. Įsitikinau tai the hard way. Fighteriams reikia mušti monstrus, o magams – uždarinėti portalus ir ne priešingai. Nors ir levelintis pradžioje nelabai sekėsi. Buvo net bajeriai, kai aš pvz, iš 8 kaulų išridendavau tik vieną „success“. Šiaip reikia nebijot lįsti į skolą, nes dabar tik pamačiau, kad už action‘ą gali ją tiesiog nusimesti, tipą - gražinti. Be to, tai yra „local action‘as“ – vadinas ir šalia esantys žaidėjai gali interaktinti. O ir flip efektai yra gan nesunkiai pass‘inami. Nes daiktai ir ally yra savotiškas levelinimasis – tik tai, kad tai nėra pastovu, bet kada gali juos prarasti. Nors va toks šautuvas praktiškai padubliuoja kovotojo strength reikšmę.
Geimas geras, nenuvylė ir po antros partijos, nors įdomu bus sužinoti Povilo ir Robkės nuomonę. Tiesa, dar prieš tai lošėm vilkolakius. Tai dėkui Tomui, jis sutiko pamoderuoti ir man teko laimė pažaisti tą žaidimą, kaip žaidėjui. Pirma partija buvo uber-kvazi-liaulius-kreizy. Ji žaidimo mąstu truko tik parą. Pačią pirmą dieną Povkė rodo Simui Tiesos žiedą ir sako – „Atsakyk teisybę, ar tu esi vilkas ?“ , Simas sako – „Tai aišku...“. Pakorėm Simą. Tada, pajutęs, kad jau dega šikna, skwazi dėjo kitą perlą – atverčia savo artefaktą ir susikeičia savo rolę su Povke. Pagaunat ? Pakišo tam vargšui savo vilko rolę Povkė mirė ypač skausminga mirtim Antra partija, pamatę, kad mažoj kompanijoj artefaktai veikia labai žiauriai, lošėm be jų ir aš buvau asmens sargybinis. Pirmą naktį visai nesavanaudiškai saugojau save Ir kaip pasirodo – neveltui, nes naktį buvo pasikėsinimas į mane. Nors Justas bandė stumt ant manęs, kad labai susidomėjau vaiduoklio paliktu laišku, kuris buvo skirtas vilkams. Jam paantrino Gintaras. Man pastatė prie sienos. Pusė balsavo, kad numarinti mane, lemiamas balsas krito Maroom, kuris kokį 20 sekundžių svarstė, palikti mane gyvą ar pasmerkti, nes tik jo balsas lėmė tai. Jis nutarė palikti mane gyvą, buvo surinką lygiai balsų, o tai reiškia, kad aš išgyvenau – ačiū Maroom ! Kažkaip nejučia atspėjom, kad Simas tai yra pranašas (o jis ir tikrai toks buvo), tai antrą naktį saugojau jį. Po nakties suedė Justą. Mano įtarimai krito ant Gintės ir Robkės, nes jie abu balsavo prieš mane. Išrinkom ir nulinčiavom Gintę, kuris pasirodė tikrai buvo vilkės vaikas. Cha, 2:0 – laimėjo kaimas. Taip retai nutinka, bet buvo smagu, gaila tik kad žaidė tik 8 žmonės, pats minimumas žaidėjų. Tikiuos kitą kartą bus bent 12. Ačiū Tomui už originalų ir gerą moderavimą.
Iš klubo išėjom paskutiniai. Biški smegenai ir hormonai virė dėl EH, bet dabar kai baiginėju reportą, jau viskas slūgsta. Nieko, bandysim dar. Dabar žiūrim, ką parašys kiti.
